Pirmadienį su rajono vadovais susitikę verslininkai surengė savotiškas žvalgytuves. Ir vieni, ir antri norėjo išgirsti nuomones įvairiais klausimais, rasti bendrų sąlyčio taškų, įvertinti norus ir galimybes.
Su rajono meru Skirmantu Mockevičiumi, vicemeru Sauliumi Lapėnu, savivaldybės administracijos direktore Vida Rekešiene ir jos pavaduotoju Viktoru Ganusausku susitiko kelioms organizacijoms priklausantys rajono verslininkai. Kvietimą, kaip visada, išgirdo Jurbarko verslo bendruomenė, tačiau atokiau nuo miesto gyvenantys ir dirbantys verslininkai renginyje nedalyvavo.
Verslininkai po savivaldybių tarybų rinkimų pasikeitusios rajono valdžios pirmiausia prašė įvertinti darbo pradžią, įspūdį ir patirtį, nesileisti į politikas ir apie rajono perspektyvą kalbėti konkrečiai. Matyt, todėl rajono meras S. Mockevičius atskaitos tašku pasirinko naująjį 2014–2020 metų finansavimo laikotarpį ir šio jau prasidėjusio proceso diktuojamus darbus.
Pasak mero, svarbu bendromis pastangomis sukurti strategiją, nubrėšiančią svarbiausias veiklos gaires, kad poreikiai, idėjos būtų išdiskutuoti ir vieningai priimti.
Labai svarbus žingsnis – vietos veiklos grupė Jurbarke. Ją kuriant laukiama miesto bendruomenės, verslo, nevyriausybinių organizacijų darbo derinant interesus. 2014-2020 metų finansavimo laikotarpis iš esmės skiriasi nuo 2007–2013 metais teiktos Europos Sąjungos paramos, todėl svarbu jį suprasti, pasiruošti ir nepavėluoti.
Rajono meras S. Mockevičius išreiškė pageidavimą su verslininkais susitikti dažniau, jausti pulsą, problemas. Todėl planuojama sudaryti patariamąją tarybą, į kurią išrinkti žmonės atstovautų verslo bendruomenei.
Papildydamas merą jo pavaduotojas S. Lapėnas taip pat atkreipė dėmesį į savivaldybės projektinę veiklą, finansavimo perspektyvas. Pasak jo, praėjusį ES paramos laikotarpį Jurbarko rajonas naudojosi išskirtinėmis sąlygomis, daugelis projektų sulaukė finansavimo, atsižvelgus, kad rajonas buvo priskirtas probleminei teritorijai. Tačiau dabar jau reikės atsakingai galvoti, kiek projektų bus galima imtis, nes savivaldybės indėlis kofinansavimo forma – rimtas įsipareigojimas, o rajono biudžetas – ne beribis.
Ko reikia verslui? Vicemero S. Lapėno įsitikinimu, normalios verslo aplinkos. Tai reiškia, kad būtina matyti krašto perspektyvas, sudėlioti, kaip padidinti čia gyvenančių žmonių perkamąją galią ir kaip pritraukti atvažiuojančiųjų srautą, kurie čia išleistų pinigus. „Atliktos net kelios viena kitą papildančios studijos, vystomas turizmas, tačiau per 25 metus nedaug kas pajudėjo. Ūkio ministerija yra išskyrusi penkis prioritetinius regionus, vienas jų – Jurbarkas, numatyta, iš kur kiekvienas galėtų turėti pajamų, tačiau Jurbarkas yra mažiausiai padaręs“, – sakė S. Lapėnas, akcentuodamas, kad pirmiausia reikia įvertinti šalia esančias galimybes.
Įgyvendinant bet kokius planus pirmiausia atsiremiama į žmones. Ir verslininkai, ir patys savivaldybės vadovai atviravo, kad kai kurių savivaldybės administracijos darbuotojų kompetencija kelia abejonių. Kaip trukdį darbui verslininkai įvardijo Ūkio ir turto skyriaus vedėją Stanislovą Andriulį, tačiau meras pažymėjo, kad bus vertinamas ne tik šio vedėjo darbas. Vicemeras priminė, kad keičiantis rajono valdžiai neįvyko joks perdavimas, tenka patiems rankiotis dokumentus, juos sisteminti ir sudėlioti darbų seką. Beje, rengiami ir artimiausiu metu bus pristatyti rajono mero ir valdančiosios daugumos politiniai prioritetai, viešai deklaruoti svarbiausi darbai ir nuostatos.
Susirinkusius verslininkus politiniai niuansai ne ypač domino, jų klausimai – žemiški, svarbūs bendrovių ar įmonių planams. Todėl UAB „Jurmelsta“ direktoriaus Kęstučio Naujoko klausimas neatsitiktinis. Bendrovės vadovas norėjo žinoti, kokie investiciniai projektai numatomi per ateinantį 2014-2020 m. finansavimo laikotarpį, tikėjosi konkretumo ir analizės. Stasys Jančaras ir Antanas Pocevičius dėmesį atkreipė į savivaldybės ar jos įmonių organizuojamus viešuosius pirkimus. Pasak verslininkų, trūksta ne tik informacijos, bet ir geranoriško požiūrio į vietos verslą. Verslininkai kritikavo mažiausios kainos kriterijų vykdant viešuosius pirkimus ir tvirtino, kad tai yra viena pagrindinių nekokybiškai atliekamų darbų priežasčių.
Verslininkas Gintaris Stoškus kėlė ypač aktualų nekilnojamojo turto, žemės, žemės nuomos mokesčių klausimą, didele dalimi priklausantį nuo rajono tarybos požiūrio. Meras S. Mockevičius sakė nesąs mokesčių didinimo šalininkas, tačiau, pavyzdžiui, žemės ir žemės nuomos mokesčiai didėja pagal privalomą vykdyti tvarką.
Viena kitą keitusias pokalbio temas diktavo kasdienybė. Verslininkai domėjosi baigiančio užakti karjero likimu, poilsio zonos galimybėmis prie šio vandens telkinio, siūlė nepamiršti minties apie baseiną ar SPA centrą Jurbarke, matė būtinybę grąžinti diskusiją dėl atliekų tvarkymo, jų kiekio apskaičiavimo, kalbėjosi apie Verslo rėmimo fondą, remiamas veiklos kryptis, didesnio viešumo poreikį.
Jurbarko verslininkų sąjungos prezidentas Vidas Šukys, apibendrindamas susitikimą, teigė, kad svarbu, jog būtų išgirsta visuomenės nuomonė – jei vieni tik kalba, o kiti – tik klausosi, tačiau neieško bendro sprendimo, naudos nebus. Tačiau pirmadienį bendradarbiavimo link buvo žengtas žingsnis – mintis apie verslo bendruomenei atstovausiančią patariamąją tarybą priimtina ir verslininkams, ir rajono vadovams.
Jolita PILECKIENĖ
o vistik sviesesni veidai savivaldybeje…tai rodo, kad tauta bunda…