Jurbarko ligoninės bendrosios praktikos slaugytojos viešai prabilo apie nelengvą savo darbą ir gaunamą vos kelių šimtų eurų uždarbį. Toks atlyginimas ne tik žemina šią profesiją – moterys ir politikų, ir valdžios, ir ligoninės vadovų klausia, kaip už tuos pinigus išgyventi?
Jaučiasi nuskriaustos
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Jurbarko ligoninės pirminės grupės atstovaujančioji Rasa Karalienė dar vasario mėnesį raštu kreipėsi į ligoninės vyr. gydytoją Aivarą Šlekį ir tuometinį rajono merą Ričardą Jušką prašydama ieškoti galimybių didinti slaugytojų darbo užmokestį. „Slaugytojoms atlyginimų klausimas labai svarbus. Šiuo metu ligoninėje jis siekia tik 304 eurus, tiek slaugytojos gauna atskaičius mokesčius. Mūsų įstaigoje taip pat nėra nustatyti darbo krūviai, todėl kaip galima tikėtis, kad ateitų dirbti nors vienas jaunas specialistas? Įstaigoje dirbančių slaugytojų amžiaus vidurkis yra 55 metai. Uždirbti daugiau šiuo metu moterys gali tik savo sveikatos sąskaita, pavaduodamos vieną kitą, budėdamos naktimis“, – sakė R. Karalienė.
Medikės įsitikinusios, kad per visas ekonomines krizes taupymo reformos pradedamos nuo slaugytojų. „Suprantame, kad nebus gydytojų, nebus teikiama ir paslauga, už kurią įstaiga gauna pinigus. Tačiau nesutinku, kad taupoma būtų vien slaugytojų sąskaita“, – kalbėjo R. Karalienė.
Ligoninėje turėtų būti visi vienodai svarbūs, bet slaugytojos jaučiasi pastumtos į šalį. „Juk būtent slaugytojos visas 24 valandas prižiūri ligonius. Jos nėra vien gydytojų paskyrimų vykdytojos, o kaip tik tie žmonės, kurie bendrauja su pacientais, padeda jiems, tačiau lieka neįvertintos darbdavių“, – įsitikinusi slaugytojų profesinės sąjungos atstovaujančioji R. Karalienė.
Medikės teigia, kad ligoninė lėšas taupo būtent jų sąskaita. „Jau ilgą laiką esame maitinamos vyr. gydytojo pažadais padidinti atlyginimus, bet pažadai ir lieka pažadais, o mums gyventi ir valgyti reikia dabar“, – sakė moterys.
Misija – suvaldyti finansus
Jurbarko ligoninės vyr. gydytojas A. Šlekys sutinka, kad slaugytojų atlyginimai maži, tačiau atverti įstaigos piniginės jiems padidinti neskuba. Pasak ligoninės vadovo, jo misija yra suvaldyti įstaigos finansus. Ligoninė ne vienus metus neša sunkią skolų kuprą, tad svarbiausia jos atsikratyti. A. Šlekio teigimu, pastaraisiais metais skolą pavyko gerokai sumažinti, tačiau finansinis rezultatas vis dar neigiamas.
2013 metus Jurbarko ligoninė baigė turėdama per 425 tūkst. litų skolos, 2014-aisiais šį minusą „sutrumpino“ iki 193 tūkst. Lt. Nors skola sumažinta žymiai, vyr. gydytojas mano, kad ji vis dar per didelė, jog būtų galima pakelti atlyginimus. „Kiek įmanoma, mes sumažinome visas išlaidas, pirkome tik tai, kas tikrai būtina: įsigijome medicininės įrangos, pirkome kelis kompiuterius, daugiausia – 74 tūkst. litų turėjome sumokėti už naują liftą“, – ligoninės finansinę padėtį vertino vadovas.
Pasak A. Šlekio, didžiausiu galvos skausmu lieka didžiulės sąskaitos už šildymą. „Tikimės, kad renovavę ligoninę šias išlaidas sumažinsime, todėl stengiamės rasti mums naudingų projektų, galinčių pritraukti lėšų“, – sakė vyr. gydytojas, vartydamas ką tik surašytą Visuomenės sveikatos centro aktą dėl nesuremontuoto Vidaus ligų skyriaus. Vadovo teigimu, išsakytos pastabos – irgi taupymo rezultatas.
A. Šlekys pripažįsta, kad higienos specialistai teisūs – Vidaus ligų skyriuje sienos seniai nematė dažų, papelijusios lubos, netinkamos grindys, tačiau remontuoti skyrių paskutiniame pastato aukšte neuždengus stogo nebuvo prasmės. „Tikimės, kad renovacija taupys lėšas, mažiau mokėsime už šilumą ir daugiau pinigų galėsime skirti kitoms reikmėms, bet pirmiausia reikia įveikti skolas“, – sakė A. Šlekys.
Vyr. gydytojo teigimu, 2008-aisiais dėl krizės teko priimti nepopuliarius sprendimus, 10-15 proc. darbuotojams buvo mažinami atlyginimai, tačiau slaugytojoms mažėjusi procentinė dalis atstatyta, priešingai nei gydytojams. Beje, administracija ir gydytojai pernai buvo priversti eiti ir nemokamų atostogų, tad nuoskaudų turi ne vien slaugytojos.
Kalbėdamas apie slaugytojų darbo užmokestį, ligoninės vadovas sako, kad slaugytojos kalba tik apie į rankas gaunamą sumą, bet įstaigai jų etatai atsieina gerokai daugiau. Vyresniųjų slaugytojų etatas neatskaičius darbdavio ir darbuotojo sumokamų mokesčių „kainuoja“ 581,55 euro, stacionare dirbančių bendrosios praktikos slaugytojų etatas – 488,56 euro, konsultacinės poliklinikos slaugytojoms už etatą priskaičiuojama 487,25 euro. Ligoninėje yra 139 slaugytojos, 21 proc. jų dirba vienu etatu, 26 proc. turi antraeilių pareigų, 53 proc. darbo užmokestis skaičiuojamas už naktinius budėjimus, šventines dienas.
Atlyginimų slaugytojoms politikos turėtų imtis ne tik ligoninės, kuriose jos dirba, bet ir politikai bei sveikatos apsaugos valdininkai, nes dabar daugelis atlyginimus reglamentuojančių dokumentų tėra rekomendacinio pobūdžio. Kai kurie priimami sprendimai, pavyzdžiui, didinama minimali mėnesinė alga, ją gaunančius darbuotojus, aišku, džiugina, tačiau įstaigų administracijas stumia į keblią padėtį.
„Minimali alga didinta jau du kartus, tačiau jokių papildomų lėšų negavome. Nuo liepos 1 d. MMA vėl privalės didėti, tačiau pinigų greičiausiai turėsime ieškoti patys“, – sakė A. Šlekys, nes problemų kyla ne vien dėl mažo bendrosios praktikos slaugytojų darbo užmokesčio.
„Nors šiuo metu didinti slaugytojoms atlyginimų galimybės neturime, tikrai neatsisakome grįžti prie šio klausimo. Manau, kad tai galėtų būti liepos mėnuo. Vertinsime, skaičiuosime, nemanau, kad tarp rajoninių ligoninių mokame pačius mažiausius atlyginimus, padėtis visur panaši“, – kalbėjo vyr. gydytojas.
Stebėtojų taryba nepritarė
Neseniai rajono sveikatos apsaugos įstaigų 2014 m. veiklos ataskaitas vertinusi Stebėtojų taryba taip pat svarstė galimybę didinti ligoninės bendrosios praktikos slaugytojų darbo užmokestį. Posėdžiui pirmininkavęs šios tarybos narys Vladas Pauliukaitis patvirtino, kad ligoninės finansinę padėtį išanalizavusi Stebėtojų taryba buvo vieninga ir nepritarė atlyginimų didinimui.
Pasak V. Pauliukaičio, įstaigos skola dar neleidžia kalbėti apie didesnius atlyginimus, šis sprendimas būtų per ankstyvas. Tokia išvada pateikta ir rajono tarybai, ateinantį ketvirtadienį svarstysiančiai Jurbarko ligoninės veiklos ataskaitą.
Kyla daug abejonių
Ligoninės bendrosios praktikos slaugytojos nesitiki, kad prašymas padidinti atlyginimus bus iškart išgirstas, tačiau ir nusileisti neketina. Slaugytojų profsąjunga atidžiai domisi ligoninės finansavimu ir galimybe dalį iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2015 m. sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų nukreipti slaugytojų darbo užmokesčiui didinti.
„Ligoninės administracijos mes prašome pradėti rengti slaugytojų darbo užmokesčio nustatymo tvarkos metodiką“, – sakė Jurbarko ligoninės pirminės grupės atstovaujančioji R. Karalienė.
Pasak jos, darbuotojų atlyginimai turi būti aptariami ir su profsąjunga, ne tik svarstomi Stebėtojų taryboje. R. Karalienės nuomone, jei ligoninėje būtų daugiau viešumo, klausimų kiltų mažiau. „Pasigendame finansinės analizės, niekas nepaaiškina, kiek pagrįsti įvairūs priedai darbuotojams, kaip įvertinami ir nustatomi atlyginimų dydžiai. Kur kas atidžiau reikėtų žvilgtelėti ir į įstaigos ūkį, kad neliktų abejonių kai kuriais sprendimais. Svarbu ne tik įvertinti finansinę padėtį, bet taip pat svarbu, kad gyventume tikrai taupydami. Visi, ne tik slaugytojų sąskaita. Gal tada ir atlyginimams atsirastų pinigų“, – nuomone dalijosi R. Karalienė.
Kol kas slaugytojų reikalavimas tinkamai įvertinti jų darbą įgavo tik raštų formą. Profsąjunga kreipėsi į rajono merą, ligoninės vadovą, šie rašė atsakymus ir vėl siuntė raštus. „Suprantu, pataikėme į rinkimų ir permainų laiką. Pradėjo dirbti nauji rajono vadovai, todėl jau kreipiausi į merą ir laukiame jo vizito ligoninėje. Tikimės, kad būsime išgirstos. Ligoninės steigėjas – savivaldybė, be abejo, skubotų sprendimų priimti negali, tačiau mes taip pat pakankamai ilgai taikstėmės, todėl esame tikros, kad turime teisę reikalauti, kad slaugytojų darbas būtų tinkamai įvertintas“, – sakė Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Jurbarko ligoninės pirminės grupės atstovaujančioji R. Karalienė.
Jolita PILECKIENĖ
Tikrai atlyginimai per mazi, nes darbas ir psichologinis