Kovo 30 d. vykusiame AB „Kauno energija“ stebėtojų tarybos posėdyje aptarta bendrovės veiklos ataskaita, sudėlioti praėjusių metų pliusai ir minusai. Jurbarkui buvo pasiųstas signalas, privertęs suklusti ne vien didelius darbus suplanavusius šilumininkus. Besiklostanti situacija pareikalaus rimto politikų požiūrio, nes skubotas sprendimas jurbarkiečiams reikštų tik viena – didesnes šildymo kainas. Stebėtojų tarybos posėdyje dalyvavęs rajono meras Ričardas Juška neslepia, kad „Kauno energijos“ naujienos Jurbarkui nepalankios.
Esate AB „Kauno energija“ stebėtojų tarybos narys ir galite įvertinti Jurbarko šilumos tinklų perspektyvas.
Pagal artimiausius planus ir įdirbį juos įgyvendinant, svarbiausias permainas sieju su Jurbarko šilumos tinklų plėtra statant biokuro katilinę.
Dirbant šia linkme Jurbarko šilumos tinklų vadovai jau nuėjo netrumpą kelio atkarpą – biokuro katilinės statybai yra pritarusi AB „Kauno energija“ valdyba, patvirtintas 2 mln. eurų viršijantis investicinis planas, atlikti projektavimo darbai. Jurbarko šilumos tinklų direktoriaus Petro Butkaus teigimu, birželio mėnesį turėtų būti išduotas statybos leidimas.
Biokuro panaudojimas Jurbarko šilumos tinkluose pagrįstas ekonomiškai, sprendimą statyti biokuro katilinę lėmė keli svertai – žymiai išaugusi dujų kaina, pasikeitę ankstesni sutartiniai įsipareigojimai, sparčiais tempais vykstanti daugiabučių namų renovacija. Neliko prievolės Jurbarko šilumos tinklams iki 2016 m. pabaigos vykdyti dujų prijungimo investicinę sutartį, kurią nutraukus būtų tekę mokėti apie 2 milijonus litų netesybų. Pasikeitus AB „Lietuvos dujos“ pagrindiniam akcininkui šių įsipareigojimų neliko.
2014 m. antras pusmetis labai aiškiai iliustravo, kad be biokuro katilų šilumos tinklai neapsieis. Nustatytą dujų kiekį Jurbarko šilumos tinklai privalo įsigyti iš suskystintų dujų terminalo. Deja, už gerokai didesnę kainą. Ši situacija buvo įvertinta ir priimti sprendimai, nes nieko nedarant Jurbarko filialas panirtų į nuostolius. Būtent dėl šios priežasties AB „Kauno energija“ pritarė investicijoms Jurbarke.
Ar yra aplinkybių, kurios iš esmės pakeistų „Kauno energijos“ Jurbarko filialo planus?
Per pastaruosius šešerius metus Jurbarko šilumos tinklai pirmą kartą metus baigė nuostolingai. Pusės milijono litų nuostolį pirmiausia įtakojo stipriai pabrangusios dujos. Tačiau ši aplinkybė greičiausiai tapo pretekstu keisti poziciją dėl jau suplanuotų investicijų. Jurbarkui pasiūlyti du variantai – už šilumos energiją atsiskaityti ne pagal bendrą AB „Kauno energija“ tarifą, o jį skaičiuoti atskirai Jurbarko šilumos tinklams, arba naikinti filialą. Jurbarkui nepriimtinas nė vienas variantas.
Dar 2008 metais rajono savivaldybė į Jurbarko šilumos tinklus investavo 1,2 mln. litų, katilinė tapo viena moderniausių. Suprantama, ir pelningai dirbanti. 2009-aisiais pelnas siekė milijoną litų, 2010 m. – 1,2 mln. Lt, 2011–2013 m. pelnas buvo mažesnis, tačiau apie nuostolį nebuvo net kalbos, ir visada buvo nustatomas vieningas AB „Kauno energija“ tarifas. Nei pelnas, nei nuostolis neįtakojo, kad būtų skaičiuojamas atskiras tarifas vienam filialui, šilumos energijos kainą lėmė visos bendrovės sąnaudos.
Nepritariau ir nepritarsiu minčiai panaikinti Jurbarko filialą ir atskiro tarifo skaičiavimui Jurbarko šilumos tinklams. Prarastume ne tik didelę patirtį turinčius specialistus, kartu su jais netektume mokesčių, pastatų, o mainais gautume tik didesnę kainą. Esu tikras, kad tada sužaistų nepriklausomi šilumos gamintojai, tačiau realybė rodo, kad šilumos tiekėjų ir nepriklausomų jos gamintojų interesai skirtingi: pirmieji atsakingi, kad ir įmonė dirbtų ne nuostolingai, ir paslauga būtų garantuota. Antrieji suinteresuoti tik savo pelnu. Eksperimentams čia taip pat vietos nematau – panaikinus filialą ir nepasitvirtinus tokiam sprendimui, kelio atgal taip pat nebūtų.
Prakalbus apie Jurbarko šilumos tinklus dalis rajono politikų vis prabyla apie iniciatyvą atsiskirti nuo „Kauno energijos“. Kaip vertinate tokią galimybę?
Stebėtojų tarybos posėdyje toks variantas nebuvo siūlomas. Remiantis skaičiavimais, Jurbarkui tai grėstų nepakeliama našta dėl būtinų investicijų, trūktų apyvartinių lėšų. Pinigai iš oro nebyra, todėl finansinius įsipareigojimus tektų perkelti vartotojams, aišku, kad žmonės mokėtų brangiau. Kita vertus, ne vienus metus Jurbarko šilumos tinklai dirbo pelningai, todėl išeiti tuščiomis rankomis būtų neprotinga.
Jurbarko šilumos tinklai, sakyčiau labai netikėtai, tapo rimtos diskusijos objektu, ypač bus svarbi ir Kauno savivaldybės meru išrinkto Visvaldo Matijošaičio nuomonė, ir „Kauno energijos“ valdybos pozicija. Bendrovės valdybos strategija lėmė, kad „Kauno energijos“ tiekiamos šilumos kaina yra mažiausia tarp didžiųjų šalies miestų. Balandį ši kaina planuojama 4,55 euro cento už kilovatvalandę. Toks rodiklis pasiektas tik laiku investavus į naujas biokuro katilines Kaune. Dirbant meru ir AB „Kauno energija“ stebėtojų tarybos nariu pavyko atlaikyti vietinių politikų daromą spaudimą formuojant klaidinančią nuomonę gyventojams, organizuojant piketus, teikiant netinkamus siūlymus dėl šilumos tinklų atsiskyrimo. Pragmatiškai dirbant, nepasiduodant politiniam spaudimui, pasiektas ir rezultatas: jurbarkiečių mokama kaina už šildymą – viena mažiausių Lietuvoje. Manau, kad dabar atėjo laikas investuoti Jurbarke, tokiu būdu mažinant pagrindinio AB „Kauno energija“ akcininko – Kauno miesto savivaldybės nuostolius dėl didelės dujų kainos.
Biokuro katilų statybai pasiruošta, tačiau Jurbarko filialas nėra juridinis asmuo ir savarankiškai, be AB „Kauno energija“, vykdyti investicinių projektų negali. Nė kiek neabejoju, kad Jurbarke pastačius planuojamus biokuro katilus apie nuostolį kalbėti nebereikėtų, išlaikytumėm mažą tarifą ir neprarastume specialistų, Jurbarkui ypač reikalingų darbo vietų. Kaip AB „Kauno energija“ stebėtojų tarybos narys esu įsitikinęs, kad siūlomi pertvarkos ir atskiro tarifo skaičiavimo variantai jurbarkiečiams ekonomiškai nenaudingi ir būtina ieškoti kompromiso, kuris ne griautų, o išlaikytų šeimininkiškai tvarkomą šilumos ūkį. Juo labiau kad ekonominę naudą garantuojantiems pokyčiams Jurbarko šilumos tinkluose atsakingai pasiruošta.
Jolita PILECKIENĖ
čia yra žinios iš vieno kamino. O ką pasakytų kitas kaminas?