Po valdišku stogu – gyvenimas be rūpesčių (7)

Socialinio būsto eilėje laukia keli šimtai rajono gyventojų, tačiau dalis socialinių būstų senų seniausiai stovi tušti, o už jų šildymą ir priežiūrą moka rajono mokesčių mokėtojai. Kas trečias socialinio būsto nuomotojas skolingas už nuomą ir komunalinius patarnavimus, bet blogiausia, kad mirus nuomininkui savivaldybė paveldi jo paliktas skolas.

Seniūnijos galvos skausmas

Prieš 12 metų nuo Klausučių daugiabutyje kilusio gaisro nukentėjusios šeimos buvo apgyvendintos tuščiame mokyklos bendrabutyje – taip Jurbarko rajone atsirado pirmasis socialinis daugiabutis. Jame įrengti 23 būstai – vienviečiai bendrabučio kambariai ir 2–3 kambarių butai, bendros virtuvės, prausyklos, tualetai.

Klausutiškiai į šį socialinį daugiabutį žiūri skeptiškai ir vadina jį viešnamiu. „Netiesa, kad čia visi geria, triukšmauja ir mušasi, bet šaukštas deguto ir statinę medaus apkartina“, – bando šį pavadinimą paneigti Seredžiaus seniūnas Jonas Pikoraitis.

Tačiau seniūnas pripažįsta, kad šis namas – tikras visų seniūnijos darbuotojų galvos skausmas, nes nei už bendro naudojimo patalpas, nei už savo būstus gyventojai nesijaučia atsakingi.

„Vamzdis prakiuro, čiaupas bėga, tualetas užsikimšo – savaitgalį jau ir skambina seniūnui. Ūkvedys ne kartą kanalizaciją valė. Vienam gyventojui pastatėm naują tualetą – po savaitės radome numuštą bakelį. Eksploatacinėms išlaidoms seniūnija pinigų neturi, tad imam iš administravimo lėšų – ką darysi, kai kabinoje šalia „krūva“ padėta?“ – piktinasi J. Pikoraitis.

Seniūnija iš administravimo lėšų pakeitė ir kelių kambarių duris. „Negalėjome žiūrėti į sulaužytas, neužsidarančias – tokių neužrakinsi ir žmogaus neužrakinamame kambaryje neapgyvendinsi“, – pritaria seniūnui ūkvedys Antanas Kazlauskas.

Prieš porą savaičių iš vieno kambario iškeldinta mergina savivaldybei paliko ne tik didelę skolą, bet ir nemalonią dovanėlę – visą didžiulę traktoriaus priekabą smirdančių ir krutančių skudurų. Seniūnijos pasiųstiems žmonėms teko juos iškuopti ir išvežti.

Kai dėl vienos šeimos apsileidimo visą daugiabutį okupavo tarakonai, pinigų irgi ieškojo savivaldybės administracija – du kartus didelėmis dozėmis iškviesti dezinfekuotojai naikino ūsuotuosius. Mokesčių mokėtojams, pasak J. Pikoraičio, tai kainavo apie 3 tūkst. Lt.

O kur dar savivaldybės skiriamos lėšos patalpoms remontuoti? Pastaruosius dvejus metus čia nuolat kas nors būdavo remontuojama. Daugiausia darbų atlikta 2013 metais. Suremontuotas stogas, apšiltintos ir apskardintos sąramos, sutvarkytas šilumos mazgas ir šildymo sistema. Tam savivaldybė skyrė 24,5 tūkst. Lt. Pernai laisvuose kambariuose pakeista grindų danga – už tai paklota 8,8 tūkst. Lt.

Į kurį kitą, ne socialinio būsto, daugiabutį savivaldybė tiek investuoja?

Vietoj skolų – pažadai

Paklausus, ar šio namo gyventojai turi skolų, seniūnas juokiasi: „Koks klausimas? Ar gali socialiniame būste žmonės gyventi be skolų? Beveik visiems priklausytų kompensacija, bet jei turi skolų – jos negauna. Skolų turi daugelis, jų paliko ir tie, kurie seniai negyvena. Teismo sprendimu du žmonės iškeldinti, iš vieno dar ir žala priteista, bet išieškoti neįmanoma. Kitas jau ir numiręs.“

Savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausiosios specialistės Vidos Vasiliauskaitės duomenimis, šio namo gyventojai – tačiau tik tie, kurie dabar čia gyvena, turi 4907 Lt įsisenėjusių skolų. Didžiausia skola – 948 Lt velkasi jau ne vienus metus.

„Vis žada sumokėti: rašo prašymus pasigailėti, neperduoti teismui. Paskutiniame prašyme rašo, kad šis kartas tai jau tikrai paskutinis. Pajamos mažos, sunku atsiskaityti, bet tvirtina, kad iki balandžio 18 d. kaip nors gaus pinigų – kreipsis pagalbos į gimines. Mes tikime – kitos išeities nėra“, – neslepia V. Vasiliauskaitė.

Pasak Ūkio ir turto skyriaus vyriausiosios specialistės, skolų turi trečdalis iš 156 savivaldybės socialinio būsto nuomotojų, o bendra dabar gyvenančių žmonių skola sudaro 34,5 tūkst. Lt. Iškeldintieji iš socialinių būstų savivaldybei paliko beveik 41 tūkst. Lt skolos, o priteistų skolų yra net 60,5 tūkst. Lt. Savivaldybės administracijos direktoriaus praėjusių metų veiklos ataskaitoje rašoma, kad teismas priteisė skolas iš 18 socialinio būsto nuomotojų.

Ne kitokia padėtis ir miesto socialiniuose daugiabučiuose. Pats naujausias, Barkūnų gatvėje prieš dvejus metus už 3,2 mln. Lt pastatytas 25 būstų namas, taip pat jau sukaupė per 4,2 tūkst. Lt skolų. Vienas jo butas daugiau nei pusmetį tuščias – nuomininkas tiesiog dingo. Savivaldybės juristai dėl jo iškeldinimo varsto teismo duris.

Valstybė skatins prasigyventi

Seredžiaus seniūnas Jonas Pikoraitis atsimena tik vieną atvejį, kai socialinio būsto nuomininkas įsigijo nuosavą namą. „Visi, kurie čia gyvena, gyvens iki gyvos galvos. Neįsivaizduoju, kad kuris nors galėtų prasigyventi“, – svarsto seniūnas.

Jam pritaria ir socialinio būsto gyventojus gerai pažįstanti V. Vasiliauskaitė: „Išsikrausto į savo namus dažniausiai tik moterys, ištekančios už būstą turinčių vyrų. Bet ir tai nedažni atvejai.“

Tačiau tikrosios socialinio būsto nuomotojų finansinės padėties savivaldybė iki šiol nė nežinojo. Nors prieš keletą metų atsirado reikalavimas socialinių būstų nuomotojams kas trejus metus deklaruoti pajamas, savivaldybė, pasak V. Vasiliauskaitės, neturėjo galimybių deklaracijų pareikalauti.

„Dabar visiems rašome pranešimus, kad deklaracijas pateikti būtina – pasikeitus įstatymui, nepateikusių deklaracijas nuomos sutartys bus nutrauktos“, – aiškina V. Vasiliauskaitė.

Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė teigia, kad naujasis įstatymas skatins žmones prasigyventi, nes padidėjus pajamoms jie galės pretenduoti į kitas paramos rūšis – prašyti nuomos kompensacijos arba išperkamosios nuomos kompensacijos.

Nors socialinių būstų savivaldybė parduoti negalės, rajono taryba įgavo teisę keisti jų statusą į savivaldybės butus – o šie jau gali būti ir parduodami. Ar tai reiškia, kad iš Europos Sąjungos lėšų pastatyti, 130–170 tūkst. Lt kainuojantys butai po kelių metų gali būti parduoti?

„Aš taip nemanau, bet spręs taryba“, – sako V. Vasiliauskaitė.

Sąlygos – kaip vienkiemyje

Tačiau vargu ar kam nors reikės tokių butų, kuriuos savivaldybė nuomoja Klusučiuose. Nors kambariai erdvūs, o šilumos juose net per daug, gyvenimo sąlygos čia tokios kaip vienkiemyje. Šilto vandens nėra, o praustis tenka dubenyje. Gyventojai galėtų naudotis greta esančioje katilinėje įrengtu dušu, tačiau nėra kam jo eksploatuoti, todėl jau daugybę metų dušo durys užrakintos.

Seredžiaus seniūnas J. Pikoraitis tvirtina, kad bandė su Jurbarko socialinių paslaugų centru susitarti, kad dušas veiktų bent kartą per savaitę, tačiau nepavyko.

„Jie mums iškėlė tokius reikalavimus, kad niekaip negalėtume įgyvendinti. Gaila, nes seniūnijoje turime lankomosios priežiūros darbuotoją, dirbančią nedideliu krūviu, ir ji sutiktų kartą per savaitę atvažiuoti į Klausučius prižiūrėti dušo“, – aiškino J. Pikoraitis.

Neįmanoma Klausučių daugiabutyje įsirengti ir momentinio vandens šildytuvo – elektros instaliacija sena, rytais įjungus du virdulius saugikliai nebeišlaiko apkrovos.

Tačiau labiausiai čia gyvenantys žmonės nepatenkinti dideliais mokesčiais už šilumą – net šiltą žiemą negaunantiems kompensacijų tenka per mėnesį pakloti per 80 eurų (apie 300 Lt). Nors kovas šiemet kaip niekad smagus, prie kambariuose esančių radiatorių neįmanoma pridėti rankos. Kad per šilta, gali suprasti net neįėjęs į vidų – visi kambarių langai atidaryti.

Toks besaikis, anot gyventojų, spirginimas brangiai kainuoja ir savivaldybei, mokančiai už septynių tuščių būstų šildymą. Vien vasario mėnesį, Seredžiaus seniūno J. Pikoraičio duomenimis, UAB „Jurbarko komunalininkas“ pateikė 600 eurų sąskaitą. Seniūnas įtaria, kad tik mokyklą ir socialinį daugiabutį šildanti bendrovė gali piktnaudžiauti, nes parduoti mažą šilumos kiekį jiems neapsimoka.

„O mes esame bejėgiai, nes čia įrengta vienvamzdė namo šildymo sistema. Jei tuščiuose kambariuose ant radiatorių uždedame šilumos reguliavimo prietaisus, žemiau esantys būstai kepa – o tai reiškia, kad namui vis tiek tiekiamas toks pat šilumos kiekis“, – pripažįsta seniūnijos ūkvedys A. Kazlauskas.

Šeimininkiškai į būsto tvarkymą žiūrintis žmogus tikisi, kad visas šio namo problemas išspręs renovacija, kuriai savivaldybė pasiryžusi atseikėti per 200 tūkst. eurų. Išlaidos namo apšiltinimui, elektros instaliacijos, šilumos sistemų pakeitimams ir kitiems darbams turėtų būti kompensuojamos iš valstybės biudžeto – juk socialiniame daugiabutyje gyvena valstybės remiami žmonės.

Tuos, kurie stengiasi patys užsidirbti ir šiaip taip įsigyti nuosavą būstą, valstybė seniai pamiršo.

Daiva BARTKIENĖ