Prieš pat Naujuosius įregistruotas turizmo klasteris „Jurbarko turai“ imasi iniciatyvos burti ne tik turizmo paslaugų teikėjus, bet visus, kurių gaminiai, amatai, kūryba, meninė veikla daro mūsų kraštą unikalių ir gali sudominti į rajoną atvykstančius svečius. Jau šį pavasarį klasteris „Jurbarko turai“ nusiteikęs pasiūlyti turistams net keletą paslaugų paketų.
Klasteriai – nauja, Lietuvoje dar tik populiarėjanti asociacijų veiklos forma. Šiuo metu šalyje yra maždaug trys dešimtys klasterių, tačiau turizmo – tik keturi. Praėjusiais metais su Jurbarko turizmo paslaugų teikėjais susitikę Anykščių turizmo klasterio atstovai savo idėjas pasėjo į derlingą žemę. Klasterį „Jurbarko turai“ įsteigė kaimo turizmo sodybų „Jurodis“ ir „Vila Bisena“ savininkai Kristina Vančienė ir Julius Grumuldis, „Gidų gildijos“ narys Ričardas Vainikonis, „Medaus slėnio“ vadovas Ovidijus Jasinskas ir jurbarkiečių sukurta konsultacinė firma „Pric“.
Pirmąja turizmo klasterio vadove tapusi K. Vančienė džiaugiasi, kad prie komandos jau prisijungė steigėjo leidimą gavęs Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras, ir norėtų, kad apie „Jurbarko turus“ burtųsi visi, kurie turi ką parduoti, parodyti, kaip sudominti ar pradžiuginti mūsų krašto svečius.
„Labai norėtume, kad mūsų idėjos taptų priimtinos Belvederio sūrių gamintojams – Europos Sąjungos saugomą kilmės nuorodą gavęs produktas jau labai seniai garsina mūsų kraštą ir mes norėtume jį toliau populiarinti. Džiaugiamės „Medaus slėnio“ medumi ir midumi, apie kurį neseniai pasakojo didžiausias pasaulio kelionių televizijos kanalas „Travel“. Svajojame pagaliau sukurti savo krašto firminį kokybės ženklą, kuriuo galėtume ženklinti tradicinius krašto gaminius“, – pasakojo K. Vančienė.
Turizmo klasterio „Jurbarko turai“ vadovė įsitikinusi, kad keliaujantiems panemune įdomu būtų bendrauti su senovinius dirbinius iš vario ir žalvario gaminančiu tautodailininku Rimantu Ordinu, kalviu Edmundu Štulu, ieško audėjų, mezgėjų ir kitokių amatų auksarankių. „Tikimės atrasti tokių žmonių, kurie daro tai, ko niekas kitas nedaro. Pavyzdžiui, jau seniai mugėse nebematau prekiaujant krepšeliais iš beržo tošies – tokių žmonių, kurie dar moka šį žemaitišką amatą, labai norėčiau rasti“, – pasakojo K. Vančienė.
Tačiau pasiryžusiems keletą dienų praleisti Jurbarko krašte reikia ne tik amatininkų. Vakaronėse galėtų dalyvauti meno mėgėjų kolektyvai, dainininkai, poetai, dailės studijų duris lankytojams galėtų atverti ir tapytojai. „Norime, kad visi žinotų apie klasterį ir siūlytų mums savo bendradarbiavimo sąlygas, o tada jau galėsime tartis. Turime siekį atvykstančius turistus Jurbarke užlaikyti bent keletą dienų, nes tik iš tokio turizmo galime išpešti rajonui ekonominės naudos“, – tvirtina „Jurbarko turų“ vadovė.
Kad maršrutas būtų įdomesnis ir įspūdingesnis, jurbarkiečiai tikisi jį iki smulkmenų sustyguoti: pradėti Kaune ar Vilkijoje ir užbaigti Šilutėje, kur jau veikia Pamario turizmo klasteris. Kiekvienam maršrutui rengiami keturi paslaugų paketai – objektų, kuriais galima sudominti, yra tiek daug, kad į vieną niekaip visų nesutalpinsi.
Taip dirbant gal pavyktų net ir pailginti turizmo sezoną – K. Vančienė įsitikinusi, kad Jurbarko kraštas patrauklus ir žiemą, tik reikia žmonėms tai parodyti, todėl kartu dirbdami klasteryje turizmo paslaugų teikėjai siekia kiek įmanoma pailginti turizmo sezoną.
Turizmo klasterio įkūrėjai daug jėgų ir lėšų numatę skirti reklamai – jau planuoja, į kokias parodas užsienyje vyks šiemet ir ką visi bendrai galėtų daryti, kad Jurbarko krašto vardas skambėtų ne tik Vokietijoje, Šveicarijoje, Olandijoje, iš kur jau seniai sulaukiama ilsėtis atvykstančių svečių, bet ir labai arti esančiame Kaliningrade.
„Dešimt metų dirbdama Berlyne rengiamoje „Žaliojoje savaitėje“ įsitikinau, kad Vokietijoje apie mus žinoma labai mažai – tiesiog esame neatrasta žemė ir mes tą spragą turime užpildyti. Pavieniui dirbant tą padaryti sunku, o susibūrus į klasterį daug dalykų tampa kur kas paprastesni, nes vieni kitus palaikome ir moraliai, ir finansiškai“, – įsitikinusi K. Vančienė. Ji mato ir dar vieną labai svarbų bendro darbo privalumą: Europos Sąjunga klasterių veiklai remti yra numačiusi nemažai lėšų, todėl jau netrukus bus galima teikti paraiškas projektams įgyvendinti.
Turizmo paslaugų teikėjai, jau šį pavasarį pasiūlysiantys panemune susidomėjusiems turistams paslaugų paketus, kuriuose bus numatyta ne tik apsilankymai svarbiausiuose turistiniuose objektuose, bet ir maitinimas, nakvynė, pramogos, edukaciniai užsiėmimai, naujosios savivaldybės tarybos pirmiausia žada prašyti keisti muziejų darbo laiką. Pasak K. Vančienės, į Jurbarką nemažai turistinių grupių, ypač iš Šakių pusės, vasarą atvyksta po 18 val. – tokiu metu jau nėra ką jiems parodyti.
„Manome, kad 9 val. ryto į muziejų niekas neskuba, tad darbo valandas galima būtų keisti – bent jau vasarą muziejai turėtų dirbti gerokai ilgiau. To labai reikia ir sekmadieniais“, – įsitikinusi bene didžiausią turizmo paslaugų sferos patirtį turinti klasterio vadovė.
K. Vančienės nuomone, savivaldybė turėtų dėti visas įmanomas pastangas, kad dviračių takai būtų sujungti su esančiais Kauno ir Šilutės rajone, nes dėl dviračių takų trūkumo labai sumažėjo ratuotų keliautojų.
„Gerai būtų, kad turistai dviračių takais galėtų nuvažiuoti bent jau nuo Klaipėdos iki Kauno, bet takai nutiesti gabaliukais, Šilutės plentas ir kelio atkarpa nuo Vilkijos iki Kauno labai nesaugi – žmonės nenori rizikuoti gyvybe, dėl to labai dažnai į Jurbarką paimti turistų kviečiame Kauno autobusus, turinčius bagažines dviračiams“, – neslėpė K. Vančienė, mananti, kad pajamų iš turizmo siekianti gauti Jurbarko savivaldybė turėtų imtis iniciatyvos sujungti dviračių takus. To Susisiekimo ministerijos prašyti planuoja ir Jurbarko turizmo paslaugų teikėjai.
„Idėjų ir sumanymų turime daug, tačiau svarbiausia, kad tikime, jog mūsų kraštas unikalus. Privalome tai parodyti – ir tada mums visiems būtinai pasiseks“, – įsitikinusi turizmo klasterio vadovė, pirmųjų sėkmės kregždžių laukianti parskrendant jau šį pavasarį.
Daiva BARTKIENĖ