Biudžetininkai švenčia užsitęsusio sunkmečio pabaigą (11)

Vasario 19 d. savivaldybės taryba patvirtino 2015 metų Jurbarko rajono biudžetą. Po ketverius metus trukusios bado dietos šiemet užteko pinigų ne tik biudžetininkų atlyginimams, socialinėms pašalpoms ir būtiniausioms įstaigų išlaikymo išlaidoms. Planuojama įsigyti ir nemažai pirkinių, tačiau jiems teks imti milijoninę paskolą.

Prognozuoja ekonomikos augimą

Šiemet savivaldybė suplanavo į biudžetą surinkti ir išleisti 23,2 mln. Eur. Ar tikrai tiek pajamų surinkti pavyks, Finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė pasakyti kol kas nesiryžta, nes žiemos mėnesiais mokesčių surinkimas visada stringa. „Finansų ministerija šiemet nustatė savivaldybėms didesnį pajamų surinkimo planą, tačiau ir mokesčių į biudžetą įkris daugiau, nes Vyriausybė bene 5 proc. padidino gyventojų pajamų mokesčio atskaitymų į savivaldybių biudžetus dalį“, – tvirtina A. Stoškienė.

Rajone gyvenantys ir čia deklaravę gyvenamąją vietą, bet kitur dirbantys asmenys į savivaldybės biudžetą šiemet sudės 5 mln. Eur. Bene tiek pat – 4,7 mln. Eur. savivaldybei skirs valstybės iždas, perskirstantis didžiųjų miestų gyventojų pajamų mokesčius. Maždaug 600 tūkst. Eur savivaldybė turės surinkti nekilnojamojo turto, žemės, žemės nuomos bei kitų mokesčių.

Apie 10 mln. Eur savivaldybei skirs valstybės biudžetas moksleivių krepšeliui ir valstybinėms funkcijoms finansuoti. Į šią sumą įskaičiuota ir bendrosios dotacijos kompensacija, skiriama nepakankamam pajamų augimui išlyginti. „Pagal tai, kiek numatyta kompensacijos, galima spręsti apie šalies ekonominę padėtį. Šiemetinė kompensacija sumažėjo 1,4 mln. Eur – vadinasi, ekonomika turėtų augti sparčiau“, – sako A. Stoškienė.

Rinkliavos, įstaigų atsitiktinės pajamos, paskolos, be kurių ir šiemet savivaldybė neišsivers, biudžete sudarys apie 3 mln. Eur.

Daugiau nei pusė biudžeto – per 12 mln. Eur arba 52 proc. numatytų surinkti pajamų – ir šiemet skirta viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams. Valstybės skirtos lėšos socialinei paramai šiemet sumažėjo iki 14 proc., turtui įsigyti ir projektams įgyvendinti planuojama skirti 8 proc. rajono biudžeto pajamų. Kaip ir kasmet brangiausiai kainuos įstaigų išlaikymas – tam teks skirti net 26 proc. biudžeto lėšų.

Šiek tiek didesnė biudžeto procentinė dalis šiemet atiteks vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymui, kultūrai ir sportui, infrastruktūros plėtrai. Tačiau nuo 2,6 proc. iki 3,3 proc. išaugo lėšų poreikis paskoloms grąžinti ir palūkanoms mokėti. Socialinei paramai skirta biudžeto dalis sumažėjo 3,1 proc.

Biudžetininkų nebeskriaus

Didžiausiu šių metų biudžeto privalumu Finansų skyriaus vedėja A. Stoškienė vadina visiškai suformuotą darbo užmokesčio fondą. Po liesų praėjusių metų, kai savivaldybės administracijos darbuotojams darbo savaitė buvo trumpinama dukart per mėnesį, tai viena geriausių žinių biudžetininkams. Tiesa, biudžetinėms įstaigoms ir šiemet gali tekti taupyti, tik jau ne taip drastiškai.

Pasak A. Stoškienės, nuo praėjusių metų liepos padidinus atlyginimus kultūros ir meno darbuotojams, o nuo spalio – minimalų mėnesinį atlyginimą, šiemet biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondas dvylikai mėnesių padidėjo 460 tūkst. Eur (daugiau kaip 1,5 mln. Lt).

Atlyginimų kilimas prognozuojamas ir šiais metais. Kultūros ministerija savivaldybėms dar nepaskirstė lėšų antram kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimui ir kol kas neaišku, nuo kada jų atlyginimai didės. Finansų ministerija sukaupė rezervą minimalaus atlyginimo didinimui, taigi biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondai dar turėtų padidėti.

Jau pranešta, kad 5 proc. didės mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestis. „Finansų ministerijos seminare buvome informuoti, kad šitam padidinimui papildomų lėšų negausime – teks verstis su tuo, ką turime. Tačiau nemanau, kad dėl to reikėtų nerimauti: 1–2 proc. darbo užmokesčio lėšų per metus sutaupo beveik visos įstaigos, gal kiek sunkiau tik toms, kur darbuotojų labai mažai. O kelti atlyginimus specialistams būtina: nenormalu, kai išsilavinę, atsakomybę prisiimantys žmonės gauna 10–15 eurų daugiau nei uždirbantys minimumą“, – tvirtina Finansų skyriaus vedėja.

Pašalpininkų gretos retėja

Dar vienas geras šių metų rajono biudžeto bruožas – sumenkusi socialinės paramos eilutė. Tiesa, sutaupyti 6 mln. Lt pašalpų, kaip atsitiko pernai, savivaldybei gali ir nepavykti. Vien jau dėl to, kad pasikeitė socialinės paramos skaičiavimo metodika ir lėšų pašalpoms mokėti valstybė šiemet savivaldybei skiria 1,4 mln. Lt mažiau.

Pasak Finansų skyriaus vedėjos, tikimasi, kad pašalpoms išmokėti šiemet užteks 1,4 mln. Eur. (apie 4 mln. 834 tūkst. Lt). Pernai pašalpoms išmokėta 6 mln. Lt, bet gerėjant ekonomikos padėčiai galbūt mažės bedarbių ir socialiai remtinų šeimų.

Kol kas savivaldybės administracijos prognozės pildosi: sausį ir vasarį pašalpoms išmokėti skirta po 105 tūkst. Eur.

Nuo šių metų savivaldybė skirstys jau ne vien pašalpas – su griežtesne kontrole teks susidurti ir kompensacijų už šilumą ir karštą vandenį prašytojams. „Kol kas neprognozuojame, kiek pavyks sumažinti tam skirtų lėšų poreikį, nors seniūnai sako, kad yra labai įdomių atvejų. Žmonės keletą metų registruojasi darbo biržoje, o gyvena, atrodo, tikrai neblogai – tokie kompensacijų už šilumą tikrai neturėtų gauti“, – svarstė A. Stoškienė.

Vis dėlto kompensacijų poreikis gali ne tik nesumažėti, atvirkščiai, panaikinus pridėtinės vertės mokesčio lengvatą centralizuotai tiekiamai šilumai, gali ir padidėti. Mat 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvata šildymui galioja tik iki liepos.

Pirks naujų automobilių

Į šių metų biudžeto pajamas įskaičiuota ir 1 mln. 340 tūkst. Eur (4 mln. 626,7 tūkst. Lt) paskolų.

Dvi paskolos, iš kurių bus finansuojami anksčiau pradėti įgyvendinti projektai, paimtos pernai. Finansų ministerijos paskolinti 86 tūkst. Eur bus naudojami socialinio būsto plėtros projektui užbaigti, Seredžiaus universalaus daugiafunkcio centro įkūrimui, Urbanistinės plėtos ir gatvių rekonstrukcijos projektams tęsti.

Pernai liko nepanaudoti ir iš komercinio banko paimti 214 tūkst. Eur, už kuriuos turėtų būti nupirktas mikroautobusas Kūno kultūros ir sporto centrui, užbaigiami tarptautiniai projektai bei padengiamos kitų projektų nefinansuojamos išlaidos.

Apyvartinių lėšų trūkumui padengti savivaldybė ir vėl planuoja prašyti 430 tūkst. Eur kredito.

Iš paskolos planuojama finansuoti ir du melioracijos darbų projektus – jiems pažadėta 74 tūkst. Eur savivaldybės parama. Ligoninės renovacijai tęsti savivaldybė turės pridėti 50 tūkst. Eur. Net 110 tūkst. Eur pabrangusi Veliuonos kultūros centro pastato rekonstrukcija taip pat numatyta finansuoti iš paskolos. Bene 44 tūkst. Eur savivaldybė šiemet įsipareigojo sumokėti už išperkamas Viešvilės šilumos ūkio investicijas.

Dar neaišku, kokia našta rajono biudžetą užguls Europos Komisijos reikalavimas grąžinti Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui išmokėtą paramą – 3 mln. Lt. Finansų skyriaus vedėjos skaičiavimais, Jurbarkui gali tekti sumokėti 240 tūkst. Eur. „Su Europos Komisija vyksta derybos dėl galimybės grąžinti paramą per dešimt metų – kol kas jokių žinių neturime, bet ruošiamės blogiausiam“, – neslėpė savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja.

Pasak A. Stoškienės, šiemet bus įvykdytas ir pažadas Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centrui: savivaldybė grąžins greitosios pagalbos automobilį pernai įsigijusiai įstaigai pradinę įmoką – 15 tūkst. Eur.

Tai būtinos išlaidos, kurioms biudžete pritrūko lėšų. Tačiau iš paskolos numatyta atlikti ir daug kitų darbų bei įsigyti nemažai pirkinių. „Kokiems konkrečiai poreikiams finansuoti ir kiek imsime paskolos, spręs rajono taryba – sprendimo projektą teiksime kovo arba balandžio mėnesio posėdžiui“, – sakė A. Stoškienė. 

Jurbarko ligoninės administracija prašo padėti įsigyti anesteziologijos aparatą ir operacinės lempą. Tam suplanuota skirti 28,5 tūkst. Lt. Paskolos lėšomis bus bandoma išspręsti Mituvos mažųjų laivelių prieplaukos problemas – kad prieplaukos neužneštų Imsrės sąnašos, žadama statyti dumblo nusodintuvą. Manoma, kad tam turėtų užtekti 30 tūkst. Eur.

Daugiausia diskusijų, be abejonės, sukėlė pasiūlymas visoms seniūnijoms ir savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui nupirkti automobilius.

„Nenorėčiau sakyti, kad tai vien politinis sprendimas, nes tai ūkinis poreikis. Mašinos griūva, remontai kainuoja brangiai. Turime idėją pirkti didesnio pravažumo, pusiau krovininius automobilius, bet kokius konkrečiai – nuspręs seniūnai“, – sakė Finansų skyriaus vedėja. Pasak jos, pirminei įmokai reikėtų maždaug 87 tūkst. Eur.

Įsiskolinom kelioms kadencijoms

Šios kadencijos savivaldybės taryba baigia darbą rajonui turint 15 mln. Lt paskolų.

Nors savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja A. Stoškienė tikina, kad šių metų biudžetas nepalyginamai lengvesnis nei 2011–2014 metų biudžetai, beveik visi ilgalaikio turto įsigijimai numatyti iš paskolų: suplanuota paimti per 1 mln. Eur, grąžinti žadama 605 tūkst. Eur. Taigi savivaldybės skola dar padidės.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų sandaros įstatymas leidžia savivaldybėms nuo bendrų pajamų turėti ne daugiau kaip 70 proc. paskolų. Nustatytas ir metinis limitas – leidžiama skolintis ne daugiau kaip 15 proc. į biudžetą savivaldybės surenkamų pajamų.

„Praėjusių metų pabaigoje mūsų paimtos paskolos siekė 34 proc. bendrų pajamų, taigi jokio pavojaus kol kas nematome. Šiemet galėtume skolintis 1,8 mln. Eur, bet suplanavome gerokai mažesnę paskolą“, – tikina A. Stoškienė.

Visgi Finansų skyriaus vedėjai savivaldybės skolos šiokį tokį nerimą kelia. 2016 metais baigsis Finansų ministerijos suteiktų paskolų atidėjimo laikotarpis, todėl paskolų aptarnavimo našta taps gerokai sunkesnė. „Jei šiemet pavyktų surinkti viršplaninių pajamų, manyčiau, reikėtų grąžinti kiek įmanoma daugiau paskolų – kad ateityje dėl to nekiltų problemų“, – tvirtina A. Stoškienė.

Pernai iš Finansų ministerijos 20 metų paimtą paskolą savivaldybė baigs grąžinti tik 2035 metais – taigi mažiausiai dviejų būsimų kadencijų politikams teks atidėti lėšų paskoloms grąžinti ir palūkanoms mokėti.

Tačiau A. Stoškienė tvirtina, kad didelės įtakos biudžeto sandarai politikai neturi. „Nors finansų ekspertai tvirtina, kad biudžetas yra valdančiosios daugumos politikos išraiška, tik labai nedidelė dalis rajono biudžeto lėšų galėtų būti perskirstyta kitaip – juk ir žmonės turi gauti atlyginimą, ir įstaigas reikia išlaikyti. Tikriausiai būtų galima apsieiti be kokios įstaigos remonto, ko nors nepirkti, bet tai tikrai ne tie lėšų srautai, dėl kurių galima būtų laužyti ietis. Tam tikrų politinių momentų yra, tačiau galiu atsakingai pasakyti, kad jokio akivaizdaus protegavimo nesu pastebėjusi“, – garantavo Finansų skyriaus vedėja.

Lengvesnis biudžetas su palyginti visai nemažais kultūros ir švietimo įstaigų bei seniūnijų pastatų remonto fondais bei lėšų rezervu avarinėms situacijoms – dovana būsimai rajono tarybai. Tačiau kol ji prisieks, šių metų biudžetas bent vieną kartą dar tikrai bus patikslintas.

Daiva BARTKIENĖ