Jurbarko šilumos tinklai statys biokuro katilinę (1)

Vos prieš metus rajono tarybai ir gyventojams ekspertų išvadas pateikę Jurbarko šilumos tinklų vadovai įrodė, kad miestui ekonomiškai naudingiausias kuras – gamtinės dujos. Tokią poziciją nepajudinamai rėmė gaminamos šilumos energijos kaina, tad ir privatininkų peršamas biokuras tuomet neatrodė viliojantis. Tačiau pasikeitusios aplinkybės šilumininkų planus apvertė aukštyn kojomis ir iki metų pabaigos, vėliausiai 2016-ųjų žiemą, Jurbarke jau turėtų veikti biokuro katilinė. Kas lėmė tokias permainas ir pakeitė abejonių nekėlusius sprendimus, klausiame AB „Kauno energija“ Jurbarko šilumos tinklų direktoriaus Petro Butkaus.

Pirmiausia turėčiau pasakyti, kad nebuvome ir dabar nesame nusiteikę prieš biokurą, tačiau kiekviename rajone padėtis yra skirtinga. Jurbarke suaktyvėjus verslo žvalgytuvėms dėl biokuro katilinės statybos dėjome dokumentus ant stalo ir įrodėme, kad miestui pats ekonomiškiausias kuras gaminti šilumos energiją buvo dujos. Mūsų gaminamos šilumos ir biokuro katilinėse pagamintos šilumos kainos nedaug skyrėsi. Tokį rezultatą pasiekėme įrengę pačias moderniausias dujų deginimo technologijas, turime naujausią įrangą. Be to, ne paslaptis, kad biokuro verslo interesas yra tik jų siekiamas pelnas. Dabar galiojanti tvarka mus įpareigotų iš privatininkų pirkti šilumą, jei jos kaina nors cento dalele būtų mažesnė už mūsų gaminamą. Tačiau čia verslininkų rūpesčiai ir baigtųsi. Pardavei – ir ramu, o mums liktų eksploatacija, šilumos tiekimas, darbuotojų išlaikymas, taigi begalė reikalų ir sąnaudų.

Aklai biokuro neatsisakėme, atlikome skaičiavimus ir labai atsakingai įvertinome, kad tuo laiku investicijos į biokuro katilus Jurbarke būtų neatsipirkusios. Tai pirma priežastis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas nekeisti kuro rūšies.

Antra – privalėjome vykdyti sutartinius įsipareigojimus dėl dujų tiekimo. Nutraukus sutartį, tuometine kaina grėsė iki 2 mln. litų netesybų. Jei būtume pasirinkę tokį variantą, visi suprantame, kad ši suma būtų nusėdusi į tarifą. Negalėjome to daryti ir neapsirikome, nes Jurbarko šilumos tinklai dirbo pelningai, tačiau pernai padėtis iš esmės pasikeitė, metus baigėme su 513 tūkst. litų nuostoliu ir jei nieko nekeisime, šiemet minusas gali siekti iki 600 tūkst. eurų, jei daugeliui dar lengviau lyginti litais, skaičiuojamas nuostolis būtų apie 2 mln. litų.

Tai reiškia, kad nieko nedarydami privalėtumėte didinti šilumos energijos pardavimo kainą. Kas gi pasikeitė?

Keisti kryptį ir grįžti prie medžio privertė dujų terminalo diktuojama kaina. Ji gerokai didesnė, todėl be jokios abejonės įtakoja tarifą. Už 1000 kub. m su transportavimu, paskirstymu tenka mokėti 406 eurus (1403 litus), gryna dujų kaina yra 290 eurų (1000 Lt), kai rinka tokį kiekį siūlo už 200 eurų (700 Lt). Manau, kad ateis laikas ir šie klausimai išsispręs, tačiau dabar padėtis yra tokia ir nustatytą dujų kiekį privalome pirkti iš dujų terminalo. Būtent ši dujų kaina ir sąlygoja didžiulį nuostolį. Tiesa, vienur padėjus minusą, kitur turime pliusą – pasikeitus AB „Lietuvos dujos“ pagrindiniam akcininkui, neliko mus įpareigojančios dujų pajungimo investicinės sutarties, kurios be skaudžių piniginių sankcijų dar būtume negalėję nutraukti iki 2016 m. pabaigos.

Savo žodį tarė ir daugiabučių namų renovacija. Mieste renovuota ar baigiama renovuoti vienuolika namų, įsibėgėja ir nauja renovacijos programa, tad artimiausiu metu tokių namų tik daugės. Renovacija neginčijamai parodė, kad šilumos energijos tokiuose namuose suvartojama gerokai mažiau. Taigi pagrindines dedamąsias, paskatinusias statyti biokuro katilus, galime įvardyti – pasikeitusios kainos dujų rinkoje, dingę sutartiniai įsipareigojimai dėl dujų tiekimo ir renovacijos poveikis.

Jei nesiimsime permainų, galiu atsakingai pasakyti – paskęsime skolose, o tada liksime vieni. Kalbu apie tai, kad Jurbarko šilumos tinklai yra AB „Kauno energija“ sudedamoji dalis, didžiąją akcijų dalį valdo Kauno miesto savivaldybės taryba ir vargu ar kam būtų priimtinos mūsų finansinės problemos. „Kauno energija“ paskutiniais metais įgyvendino didžiulius projektus, leidusius sumažinti gaminamos šilumos pardavimo kainą, bendrovės nustatytas tarifas, pagal kurį už šilumą moka ir jurbarkiečiai, yra vienas mažiausių šalyje. Deja, dėl minėtų priežasčių Jurbarke gaminamos šilumos energijos savikaina labai išaugo, o atotrūkis nuo pardavimo kainos neša nuostolį. Nors vis pasigirsta teigiančių, kad Jurbarko šilumos tinklai galėtų būti ne „Kauno energijos“ padalinys, o savarankiška įmonė, aš visuomet remiuosi skaičiavimais, analize, pagaliau daugiamete patirtimi ir esu priešingos nuomonės. Išgyventi turbūt išgyventume, namus šildyti kažkam vis tiek reikėtų, tačiau išlaikyti tokį tarifą, koks yra dabar, nepajėgtume, mokėti tektų gerokai daugiau.

Įgyvendinti gana ambicingus planus ryžotės per palyginti trumpą laiką. Pavyks?

Turi pavykti, nes alternatyvos neturime. Daug darbų jau esame atlikę. Pernai „Kauno energijos“ valdyba pritarė mūsų planams ir priėmė sprendimą Jurbarke statyti biokuro katilinę. Valdyba patvirtino per 2 mln. eurų (7,5 mln. litų) vertės investicinį planą. Ypač vertiname ir valdybos, ir jos pirmininko Valdo Lukoševičiaus supratimą ir atsakingą požiūrį į šią problemą. Atėjus į „Kauno energijos“ stebėtojų tarybą dirbti rajono savivaldybės merui Ričardui Juškai taip pat sulaukėme dėmesio, nes Jurbarkui, kaip ir kiekvienam miestui, šie reikalai labai svarbūs.

Parengtas biokuro panaudojimo techninis-ekonominis pagrindimas ir verslo planas, turime techninį projektą, kurį tereikia pritaikyti statybai, rengiamas sanitarinės aplinkos zonos nustatymas, tad reikia tik sulaukti kvietimo ES sruktūrinių fondų paramai gauti. Gaminamos iš biokuro šilumos savikaina be Europos Sąjungos paramos būtų didesnė, todėl naujas finansavimo laikotarpis teikia pamatuotų vilčių ir mums, nes ES dalis gali siekti 50 proc. projekto vertės. Nepasinaudoti tokia galimybe būtų nedovanotina.

Jurbarkiečiams bus svarbu ne tik šilumos kaina, bet ir kur ši biokuro katilinė atsiras. Nebijote sulaukti gyventojų priešiškumo dėl galimos taršos?

Biokuro katilinės statybos net greta esančių namų gyventojai gali ir nepastebėti. Įvertinus dėl namų renovacijos šilumos vartojimo mažėjimą, mažėja katilinės galingumas, todėl naujų pastatų statyti neplanuojame, o du po 3 MW galios katilus statysime jau esamose patalpose, senojoje katilinėje. Net statybos leidimo nereikės, nes montuosime tik potencialiai nepavojingus įrenginius. Sandėlis yra, savo eilės sulauks dabar nenaudojamas kaminas, nes jį turėsime tik atnaujinti nauju įdėklu. Biokurą planuojame įvežti iš Algirdo gatvės pusės, V. Kudirkos gatve šis transportas nevažiuos. Be abejo, nustatant sanitarinę apsauginę zoną tarša bus išsamiai įvertinta, kaip ir reikalaujama, numatytas viešas svarstymas, todėl kuo žmonės labiau domėsis, tuo daugiau žinos, o informacija sklaido ir baimes, ir įvairiausius gandus.

Ar tai reiškia, kad Jurbarko šilumos tinklai gali visiškai atsisakyti dujų?

Ne, jokiu būdu. Manome, kad Jurbarkui užteks dviejų 3 MW biokuro katilų, kurie didžiausiu pajėgumu dirbs vasaros ir pereinamuoju laikotarpiu, kai lauko oro temperatūra aukštesnė nei -1oC, esant žemesnei temperatūrai gelbės dujos. Naudojant dvi kuro rūšis – biokurą ir dujas – sieksime geriausio rezultato, o gyventojams jis geras tada, kai sąskaitos už šilumą nebaugina. Todėl ir manome, kad jurbarkiečiai šioms permainoms pritars.

Jolita Pileckienė