Neseniai vykę rinkimai ir referendumas Sodų gatvės gyventojams atvėrė akis – kai kurie tik dabar sužinojo, kad jų namų numeriai pakeisti. Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus darbuotojai tikina, kad namų numeracija šioje gatvėje paskutinį kartą tikslinta 2010 metais, naikinant dvigubus kampinių namų numerius.
Koją pakišo nežinojimas
Redakciją pasiekusiame elektroniniame laiške Sodų gatvės gyventojai piktinosi dėl neteisingai sunumeruotų namų ir maišaties, kuri labai apsunkina ne tik rinkimų komisijų narių, bet ir specialiųjų tarnybų darbą. Blogiausia, anot skundo autorių, kad ne visų namų numeracija pakeista vienodai, todėl žmonės dabar nežino tikrųjų savo adresų. Sodų gatvės gyventojai mano, kad maišaties nebūtų kilę, jei nauja numeracija būtų atlikta tuo metu, kai vyko gatvės rekonstrukcijos darbai.
Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vyriausioji inžinierė Jurgita Bosikienė tvirtina, kad apie grupinius adresų pakeitimus savivaldybė informuoja spaudoje bei savo interneto puslapyje. „Bet Sodų gatvės namams nauji numeriai buvo suteikti 2003 metais – negi per dešimtį metų žmonės jokiais reikalais nė karto nebuvo nuėję į valstybės įmonę Registrų centras ir nematė, kad jų adresas pasikeitęs?“, – stebėjosi savivaldybės darbuotoja.
J. Bosikienės nuomone, maišatis atsirado Sodų gatvės gyventojams neteisingai išskaičiavus kaimyninių namų numerius, nes jie nežinojo, kad kai kurie namai, stovintys dviejų gatvių sankryžoje, priskirti ne Sodų, o gretimoms mažoms gatvelėms.
Valstybės įmonės Registrų centras Adresų departamento direktoriaus įsakymu, 2010 metais Jurbarko rajone panaikinti 425 kampiniai namų adresai – daug jų buvo ir Sodų gatvės rajone. Nauji adresai namams suteikti atsižvelgus į namo frontalią dalį arba pagal tai, iš kurios gatvės yra įvažiavimas į kiemą. „Tokios dabar taisyklės, kad prireikus namą lengviau rastų greitosios pagalbos, ugniagesių, policijos ekipažai“, – sakė J. Bosikienė.
Viskam reikia adreso
Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vyriausioji inžinierė tvirtina, kad adresų keitimas – ne vien Jurbarko problema. Tikslinant Adresų registro informacinę sistemą šis procesas vyko visoje šalyje.
Individuali informacija laiškais apie adreso pakeitimą gyventojams siunčiama tik nuo šių metų kovo, įsigaliojus Adresų registro įstatymo pataisoms. Anksčiau pakeistus adresus gyventojai sužinojo tik nuėję reikalų tvarkyti į Registrų centrą – Nekilnojamojo turto nuosavybės pažymoje jie randa įrašytą naują adresą. Tada sunerimę skambina arba eina savivaldybėn ir klausia, ką turi daryti. „Mes paaiškiname, kad turėtų iš naujo deklaruoti gyvenamąją vietą. Jokių kitų nepatogumų žmonės dėl pakeisto adreso nepatiria“, – garantavo J. Bosikienė.
Pasak vyriausiosios inžinierės, daug daugiau problemų kyla gyventojams, kurių sodyboms nesuteikti adresai, nes Registrų centras reikalauja nekilnojamojo turto adreso. Jo reikia norint formuoti sklypą, atlikti kadastrinius matavimus, įforminti paveldėjimą ar pirkimo-pardavimo sutartį.
„Pradėję adreso suteikimo procedūrą, pamatome, kad toje pačioje kaimo gatvėje – dešimt sodybų be adresų, o gatvei reikia pavadinimo. Registrų centro taisyklės dabar labai griežtos – kiekvienas statinys turi turėtų unikalų numerį. Adresai nesuteikiami tik inžineriniams statiniams – bokštams, vėjo jėgainėms“, – aiškino J. Bosikienė.
Pasak inžinierės, sužinoję, kad jų sodybai suteiktas adresas, vieni džiaugiasi, kad gyvens civilizuotai, kiti piktinasi ir stebisi, kam to reikia. „Garantuoju, kad ne mums. Pastatų kompleksinis numeravimas Lietuvoje vyksta dėl aiškumo ir siekiant palengvinti darbą specialiosioms tarnyboms. Jei kaime dešimt trobų, iškviesti medikai tikrai nežinos, kurioje laukia ligonis. Dėl to reikalaujama absoliutaus tikslumo, netgi prašome seniūnų patikslinti net pro kurią pusę įvažiuojama į kiemą“, – tvirtino J. Bosikienė.
Taiso sistemos klaidas
Dėl tų pačių priežasčių kone kiekviename savivaldybės tarybos posėdyje politikų prašoma pritarti sprendimams dėl gatvių geografinių charakteristikų pakeitimo. Birželio 29 d. savivaldybės taryba pritarė Kalnėnų gatvės sutrumpinimui, nes šios gatvės pabaigoje nebuvo nė vieno jai priskirto namo.
„Anksčiau gatvės buvo braižomos ant orto-foto žemėlapių, iš eilės surašant sklypų numerius – niekas nežiūrėjo, kad gatvės turėtų pradžią ir pabaigą, negalvojo apie koordinates. Dėl to atsirado daug klaidų, kai kuriems namams suteikti vienodi adresai. Visas klaidas dabar turime ištaisyti – ir dar ilgai tą darysime“, – sakė Urbanistikos skyriaus vyriausioji inžinierė. Tačiau J. Bosikienė garantavo, kad masinių namų numeracijos pasikeitimų mieste jau neturėtų būti.
Kas kita – kaimo vietovės. Nors daugelio kaimų gatvės jau turi pavadinimus ir namai jose sunumeruoti, nuolat atsiranda naujų prašymų. „Norėdami paspartinti procesą vienkiemius numeravome iš eilės, neskirstydami į gatves, bet žmonės dabar nori jas turėti. Neseniai gavome Smalininkų seniūnijos gyventojų prašymą jų vienkiemius priskirti naujai Dvaro gatvei“, – sakė J. Bosikienė.
Pasak vyriausiosios inžinierės, gyvenimas nestovi vietoje: žmonės ir sujungia, ir atsiskiria sklypus, keičia savo žemių paskirtį ir skirsto į sklypus, tad reikia ir suteikti adresus, ir juos naikinti. Nemažai darbo pareikalaus ir miesto ribų pakeitimas – laukiama, kol šį sprendimą patvirtins Vyriausybė. Dėl to taip pat keisis kai kurių gyventojų adresai.
Daiva BARTKIENĖ
