Jurbarko rajono biudžetas kasmet mažėja, tačiau savivaldybės administracija lengva ranka tebedalija mokesčių mokėtojų pinigus į kairę ir į dešinę. Valdininkai dosniai apmoka ir už lengvatinį keleivių vežimą pateiktas privačių vežėjų sąskaitas, nors šie nėra sudarę sutarčių su savivaldybe ir dirba net neturėdami vietinio susisiekimo licencijų.
Sąskaitas „išaugino“ privatininkai
Kad smarkiai auga kompensacijų už lengvatas gaunančių keleivių vežimą sumos, pastebėjo rajono meras Ričardas Juška, prabilęs apie tai vasario mėnesį pristatant rajono tarybos veiklos ataskaitą. Meras neslėpė nuostabos, kad akivaizdžiai mažėjant rajone gyventojų neproporcingai daugėja autobusuose perkančiųjų lengvatinius bilietus.
Kovą savivaldybės taryba įpareigojo Kontrolės ir audito tarnybą įvertinti lengvatinį keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais 2013 m. Skaičiai patvirtino rajono vadovų nuogąstavimus: vežėjų pateikiamos lengvatinio keleivių vežimo vietiniais susisiekimo maršrutais sąskaitos smarkiai didėja. 2011 m. vežėjai iš savivaldybės paprašė 228,2 tūkst. Lt, 2012 m. – 271 tūkst. Lt, o pernai – jau 347 tūkst. Lt kompensacijų.
Nesunku buvo nustatyti, kad UAB „Jurbarko autobusų parkas“ sąskaitos už lengvatinį keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais didėjo tik dešimtadaliu – maždaug tiek, kiek pakilo įmonės įkainiai.
UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ už lengvatas turinčių keleivių vežimą 2011 m. prašė 107 tūkst. Lt, 2012 m. – 140 tūkst. Lt, pernai – 104,6 tūkst. Lt kompensacijų. Sumažėjusiomis sąskaitomis gal ir galima būtų džiaugtis, jei 2012 m. pabaigoje lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų savivaldybės nebūtų paprašiusi nauja įmonė – Rolando Alksnio UAB. 2012 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais naujokė savivaldybei pateikė 9,1 tūkst. Lt sąskaitą, o pernai pareikalavo sumokėti beveik 110 tūkst. Lt.
Nesunku suskaičiuoti, kad lengvatinio keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais kompensacijas išaugino privatūs vežėjai. UAB „Jurbarko autobusų parkas“ negautos pajamos už lengvatas turinčių keleivių vežimą nuo 2011 metų išaugo 12 tūkst. Lt, o privatūs vežėjai pernai kompensacijų iš savivaldybės pareikalavo dvigubai daugiau nei 2011 metais, nors naujų maršrutų nebuvo įsteigta. Rolando Alksnio įmonė perėmė šešis UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ aptarnautus maršrutus.
Savivaldybės kontrolierės ataskaitoje pateiktoje lentelėje nurodoma, kad pernai UAB „Jurbarko autobusų parkas“ autobusais važiavo beveik 125 tūkst. keleivių, UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ aptarnavo 63 tūkst., o Rolando Alksnio UAB – 65,2 tūkst. keleivių. Taigi savivaldybės įmonė pernai vežė kone tiek pat keleivių, kiek abu privatūs vežėjai kartu sudėjus.
Stringa priežiūros mechanizmai
Du mėnesius varčiusi savivaldybės kompensacijas gaunančių įmonių pateiktus dokumentus, analizavusi už keleivinį transportą atsakingo Ūkio ir turto skyriaus vyriausiojo inžinieriaus Rimanto Miliaus paaiškinimus ir lyginusi gautus duomenis, savivaldybės kontrolierė Vida Rekešienė nustatė daugybę keleivių vežimą reglamentuojančių įstatymų pažeidimų.
Paaiškėjo, kad savivaldybė neturi vietinio susisiekimo strategijos ir nėra patvirtinusi visuomenei būtinų vietinio susisiekimo maršrutų sąrašo.
Pristatydama lengvatinio keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais vertinimo ataskaitą rajono tarybos Kontrolės komiteto nariams V. Rekešienė teigė mananti, kad savivaldybės administracija turi visas galimybes koordinuoti ir kontroliuoti vežėjų veiklą. Ši funkcija pavesta administracijos Ūkio ir turto skyriui, ją atlieka kone vien šiuo darbu užsiimantis vyriausiasis inžinierius, sudaryta svarbiausius sprendimus priimanti Keleivinio transporto veiklos koordinavimo komisija, pernai surengusi penkis posėdžius.
Deja, priežiūros mechanizmas taip smarkiai stringa, kad privatūs vežėjai nesilaiko net elementariausių reikalavimų.
Kontrolierei pirmiausia į akis krito tai, kad vietinio susisiekimo maršrutais keleivius vežančios privačios UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ ir Rolando Alksnio UAB neturi sutarčių su savivaldybe, o UAB „Jurbarko autobusų parkas“ sutartis sudaryta 1997 m., kai įmonė dar buvo specialiosios paskirties – nuo to laiko keitėsi ir jos pavadinimas, juridinė forma, įstatai. Be to, prie sutarties turėtų būti pateikti ir įmonės aptarnaujamų vietinio susisiekimo maršrutų sąrašas, ir grafikai. Nuo 1997 m. įmonės aptarnaujami maršrutai smarkiai pasikeitė.
Kelių transporto kodeksas reikalauja, kad vietinio susisiekimo maršrutais keleiviai būtų vežami pagal savivaldybės tarybos patvirtintus tarifus. Tarifai turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus, atsižvelgiant į vežimo sąnaudų, gautų pajamų pokyčius ir viešųjų paslaugų sutartyse tarp savivaldybės ir vežėjų numatytus įsipareigojimus.
UAB „Jurbarko autobusų parkas“ tarifai nustatyti pernai, tačiau privatūs vežėjai nėra tokie tvarkingi. UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ keleivius veža nuo 2008 m. pradžios Rolando Alksnio įmonei galiojusiais įkainiais, o 2012 m. susikūrusi Rolando Alksnio UAB patvirtintų tarifų išvis neturi, todėl naudojosi anksčiau veikusios įmonės taikytais įkainiais.
Savivaldybė vežėjų nekontroliuoja
Kontroliuoti keleivinio transporto veiklą rajone turėtų savivaldybėje veikianti komisija, tačiau pernai, net ir smarkiai didėjant vežėjų pateikiamoms sąskaitoms, jokių kontrolės priemonių nebuvo imtasi.
Savivaldybės administracijos direktorius yra pasirašęs įsakymą, leidžiantį Ūkio ir turto skyriaus vyriausiajam inžinieriui bei seniūnams surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolus dėl keleivių vežimo kontrolės pažeidimų, bet pernai to irgi niekas nedarė.
Nevykdyta ir jokių kitų keleivių kontrolės priemonių. Pinigų keleivinio transporto paslaugoms Ūkio ir turto skyrius iš biudžeto negavo, todėl atestuotų įmonių samdyti negalėjo.
Kelių transporto kodekse numatyta, kad vežėjai gali atlikti savo keleivinių transporto priemonių ekipažų, jomis važiuojančių keleivių, vežamo bagažo kontrolę arba įgalioti tai atlikti kitus asmenis.
Kontrolės komiteto nariams V. Rekešienė teigė, kad griežta kontrolės sistema veikia tik UAB „Jurbarko autobusų parkas“. Įmonės vadovo įsakymu paskirti aštuoni vietiniai kontrolieriai, sudarytos sutartys su Šakių, Marijampolės, Šilutės autobusų parkais dėl autobusų ekipažų linijose abipusio tikrinimo, ne tik tolimojo, bet ir vietinio susisiekimo maršrutuose dirba dviejų atestuotų šalies įmonių kontrolieriai.
Pernai UAB „Jurbarko autobusų parkas“ autobusuose buvo atlikti 634 patikrinimai, iš jų 428 – vietinių kontrolierių. Nustatyti šeši pažeidimai, iš vairuotojų darbo užmokesčio išskaityta 511,5 Lt. Įmonei prevencija kainavo per 3 tūkst. Lt.
Atliekant auditą, įmonės darbuotojai perskaičiavo 2013 m. vietinio susisiekimo maršrutuose įsigytus bilietus. Nustatyta, kad bendrovė savivaldybei pateikė 206 Lt mažesnę sąskaitą.
Pasak savivaldybės kontrolierės, privačių įmonių vadovai savo darbuotojus menkai tekontroliuoja. UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ pernai rugpjūtį puse etato buvo įdarbinę kontrolierių, tačiau šių metų gegužę jį atleido. Įmonės vadovė Meda Alksnienė paaiškino, kad nuo lapkričio autobusuose diegiamos stebėjimo kameros. Pernai įrengta viena kamera, šių metų kovą – antra.
Rolando Alksnio UAB autobusuose įrengtos penkios stebėjimo kameros, jų įrašai saugomi mėnesį, todėl savivaldybės darbuotojai net ir norėdami negalėtų patikrinti, ar pernai aptarnaudami keleivius vairuotojai nepiktnaudžiavo lengvatomis.
Savivalę laimina valdininkai
Atlikdama praėjusių metų lengvatinio keleivių vežimo vietiniuose susisiekimo maršrutuose vertinimą kontrolierė V. Rekešienė pastebėjo, kad savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausiasis inžinierius savo pareigas atlieka nepakankamai, o tiksliau – leidžia vežėjams savivaliauti.
Savivaldybė licencijas vežti keleivius vietinio susisiekimo maršrutais yra išdavusi dviem įmonėms, o veiklą rajone vykdo trys vežėjai – naujai susikūrusi Rolando Alksnio UAB nuo 2012 m. lapkričio maršrutus aptarnavo neturėdama vietinio susisiekimo licencijos.
Išduoti licenciją dirbti vietinio susiekimo maršrutuose įmonė savivaldybės paprašė tik 2014 m. gegužės 28 d. Be licencijos savivaldybė negalėjo Rolando Alksnio įmonei išduoti leidimų vežti keleivius vietinio susisiekimo maršrutais, tačiau 2012 m. išdavė šešis leidimus. Jie galioja iki 2017 m., nors susisiekimo ministro patvirtintos Leidimų vežti keleivius reguliaraus susiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklės nurodo, kad leidimo galiojimo terminas turi atitikti sutarties galiojimo terminą.
Sutarčių su savivaldybe Rolando Alksnio įmonė neturi – neturėdama leidimų negalėjo jų ir sudaryti, o leidimams gauti reikalinga licencija.
Kontrolierės ataskaitos išvadose teigiama, kad neturėdama savivaldybės administracijos išduotos licencijos vežti keleivius vietinio susisiekimo maršrutais, Rolando Alksnio įmonė neturėjo teisės vykdyti šią veiklą. Nekeipdamas dėmesio į tai, kad Rolando Alksnio UAB išrašytos sąskaitos neturi juridinio pagrindo, kontroliuoti vežėjus turėjęs Ūkio ir turto skyriaus vyriausiasis inžinierius jas priimdavo, pasirašydavo ir teikdavo vizuoti savivaldybės administracijos direktoriui.
Nors atrodo, kad visi kritikos akmenys dabar krinta į vyriausiojo inžinieriaus R. Miliaus daržą, reikėtų prisiminti, kad R. Alksniui nuolaidas savivaldybė daro ne pirmą kartą. Keleivinio transporto įmonę kaunietis R. Alksnys įsteigė tuomet, kai Jurbarko rajonui vadovavo jo sesers vyras Aloyzas Zairys. Netrukus R. Alksnio įmonei buvo perduoti bene visi Jurbarko autobusų parko maršrutai Jurbarkas–Kaunas.
Taigi natūraliai kyla klausimas, ar už gražias akis pernai be sutarčių savivaldybės administracija Rolando Alksnio UAB išmokėjo 88 tūkst. Lt?
Kontrolės ir audito tarnybos vadovė V. Rekešienė nenurodo savivaldybės administracijai susigrąžinti šiuos pinigus iš, jos nuomone, neteisėtai keleivius vežusios bendrovės, nes būtent savivaldybė ir turėjo kontroliuoti, ar kompensacijos mokamos teisėtai.
Meras: „Vogė ir vogs“
Savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas Kontrolės komitete piktinosi, kad taip ir neišgirdo atsakymo į svarbiausią klausimą – kodėl didėja kompensacijų už lengvatas turinčių keleivių vežimą sumos, teigė norėjęs sužinoti, kuriose maršruto Kaunas–Jurbarkas vietose išmušama daugiausia lengvatinių bilietų ir ar kasos aparato juostoje fiksuojamas lengvatą teikiančio dokumento numeris.
Kontrolierei teko aiškinti, kad kasos aparatai neskanuoja pažymėjimų, todėl išmušus bilietą nematyti lengvatos juridinio pagrindo.
V. Rekešienė neslėpė autobusais nevažinėjusi ir vairuotojų netikrinusi – to neleidžia jos įgaliojimai, antra vertus, jokie dabar atliekami patikrinimai neįrodytų, kad 2013 m. kuri nors įmonė piktnaudžiavo lengvatų kompensacijomis.
Atsakymą į direktoriui P. Vainauskui rūpimą klausimą pasufleravo tarybos narys Kasparas Jurevičius: „Ko neimti, jei kiek paprašo, tiek ir duoda?“
Kontrolierės darbu, atrodo, nepatenkintas ir rajono meras R. Juška, ketvirtadienį savivaldybės tarybos posėdyje prabilęs apie vairuotojų piktnaudžiavimą. Meras tvirtino Jurbarko autobusų parko darbuotojų susirinkime girdėjęs, kad vairuotojai muša pusinį bilietą, o pinigus įsideda sau į kišenę. „Turiu penkerių metų patirtį šiame darbe ir manau, kad vairuotojai vogė, vagia ir vogs“, – sakė meras.
R. Juška tvirtino kontrolierės išvadose norėjęs rasti pasiūlymą kreiptis į Seimą ir Lietuvos savivaldybių asociaciją su prašymu peržiūrėti įstatymus ir užkirsti landas tokiam piktnaudžiavimui, bei tikėjęsis, kad kontrolierė patikrins autobusais važiuojančių žmonių bilietus.
V. Rekešienė rekomendavo savivaldybei parengti vietinio susiekimo strategiją, nustatyti, kiek ir kokių maršrutų reikia ir skelbti vežėjų konkursą. Tai ir būtų vienintelis būdas taupyti lengvatinio keleivių vežimo kompensacijoms skirtas lėšas. Antraip nekontroliuojant vežėjų veiklos savivaldybei pateikiamos sąskaitos kasmet tik didės.
Daiva BARTKIENĖ
Pastebėti,kad švaistomos lėšos užteko tik septynių metų.