Daugiabučių renovaciją strigdo beviltiški skolininkai (7)

Renovacijos Jurbarke laukia beveik 70 daugiabučių namų gyventojai, kol kas darbai vyksta tik šešiuose. Rajono tarybos Kontrolės komitetas praėjusią savaitę išklausė savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus bei UAB „Jurbarko komunalininkas“ pateiktą informaciją apie daugiabučių namų renovacijos eigą. Paaiškėjo, kad namų atnaujinimas stringa – ir dėl skolų negalinčių sumokėti gyventojų, ir dėl projektuotojų kaltės.

Gyventojus maitina pažadais

Šiuo metu Jurbarke renovuojami šeši daugiabučiai namai – tie, kurių gyventojai pirmieji suskubo atnaujinti savo namus pagal europinį projektą, iš probleminėms teritorijoms skirto finansavimo dengiantį 85 proc. renovacijos kaštų. Pernai savivaldybės skelbti viešieji pirkimai buvo apskųsti teismui, dėl to darbai įsibėgėjo tik šiemet.

Ūkio ir turto skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Šaltinis Kontrolės komitete dirbantiems politikams tvirtino, kad problemų kyla tik dėl V. Kudirkos g. 26 namo, nes statybininkai smarkiai atsilieka nuo grafiko.

G. Šaltinis užtikrino, kad rangovai stengiasi, todėl reikėtų manyti, jog šio namo, kaip ir visų kitų, renovacija baigsis iki šildymo sezono pradžios. Bent jau tokį pažadą yra davę visi daugiabučius Jurbarke renovuojantys rangovai.

Nors ruduo jau ne už kalnų, Kontrolės komiteto nariai nesureagavo į savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Donato Jackio pastabą, kad kol kas įsisavinta tik 17 proc. iš šių šešių daugiabučių renovacijai skirtų 6 mln. Lt.

Gal dėl to, kad kur kas labiau stringa Aplinkos ministerijos pernai inicijuota energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programa. Ministerijos norą įtikinti visuomenę, kad pirmojo etapo namus galima atnaujinti per metus, malšina ilgai trunkančios pirkimų procedūros ir patys gyventojai.

Renovacijai trukdo skolos

Pernai pirmajam energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos etapui Jurbarke buvo atrinka dvylika daugiausia šilumos energijos sunaudojančių ir labiausiai renovacijos reikalingų daugiabučių – Lauko g. 2, Lauko g. 4, Lauko g. 8, K. Donelaičio g. 30, K. Donelaičio g. 40, Dariaus ir Girėno g. 31, Dariaus ir Girėno g. 49, Gedimino g. 23, Žemaitės g. 14, Žemaitės g. 29, Kauno g. 21, Kauno g. 46. Įgyvendinti programą savivaldybė priskyrė UAB „Jurbarko komunalininkas.“

Bendrovės direktorius Darius Dragūnavičius informavo rajono politikus, kad rangos darbai kol kas yra nupirkti tik septyniems namams. Dar dviem teks laukti, kol Centrinėje pirkimų organizacijoje (CPO) atsiras besidominčių darbu Jurbarke. D. Dragūnavičius tikino, kad problemų atsiranda dėl netobulos pirkimų sistemos – paskelbus pirkimą nebegalima jo nutraukti, darbams numatytos lėšos nesutampa su numatytomis investiciniuose projektuose, tačiau visus vargus atperka viena svarbi aplinkybė: įmonei nereikia bylinėtis su viešųjų pirkimų konkursus pralaimėjusiais statybininkais.

Daugiausia problemų UAB „Jurbarko komunalininkas“ kyla dėl trijų namų – bankai atsisako finansuoti jų renovaciją, nes gyventojai neišsivaduoja iš skolų. D. Dragūnavičius tikino, kad išbandyti visi būdai įtikinti gyventojus sumokėti skolas, tačiau jos ne mažėja, o atvirkščiai – įgauna tendenciją didėti. Vilčių teikia tik vienas iš trijų skolininkų turinčių namų – gal galima būtų išspręsti tik Gedimino g. 23 namo problemas.

„Pateikėme raštą savivaldybės Priežiūros komitetui, prašome nutraukti Kauno g. 46, Žemaitės g. 14 ir Gedimino g. 23 namų renovacijos programą. Kreiptis į savivaldybę patarė Būsto energijos taupymo agentūros vadovai – jų manymu, išeities turi ieškoti vietiniai politikai, kurie gali nuspręsti gyventojų skolas padengti iš biudžeto“, – aiškino D. Dragūnavičius.

Savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas užtikrino, kad to daryti jokiu būdu negalima: „Sukurtume precedentą visiems renovuojamiems namams. Galime tam neužtekti ir viso rajono biudžeto.“

Pasak P. Vainausko, daugiabučių namų renovaciją prižiūrintis komitetas siūlo UAB „Jurbarko komunalininkas“ darbuotojams dar kartą susitikti su visų trijų skolų negalinčių likviduoti namų gyventojais, informuoti juos, kad dėl 2–3 gyventojų nemokumo neteks galimybės renovuoti namų.

Projektai – su minuso ženklu

Jei šie susitikimai neduos apčiuopiamos naudos, vietoj išbrauktų iš programos namų planuojama pakviesti tris kitus iš penkiasdešimties atrinktų antrajam energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos etapui.

Tačiau kol kas ir tai tikriausiai būtų neįmanoma. Vasario mėnesį sutartį 50 namų investiciniams projektams parengti pasirašiusi sostinės UAB „Projektų rengimo centras“ per tris mėnesius nespėjo įvykdyti įsipareigojimų. Birželio viduryje projektuotojai pateikė 42 projektus, tačiau nei savivaldybė, nei programą įgyvendinančios bendrovės specialistai jais nėra patenkinti.

UAB „Jurbarko komunalininkas“ direktoriaus pavaduotojas Vytautas Stulgaitis savivaldybės politikams aiškino, kad visų pateiktų projektų kokybė yra nepatenkinama, nes jie neatitinka pagrindinio energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos tikslo – parinkti priemones, pagerinančias pastato būklę ir energijos sutaupymo savybes užtikrinat, kad investicijų grąža vyktų sutaupytos šilumos energijos sąskaita per ekonomiškai trumpiausią laiką.

„Mes šių investicinių projektų nepriimsime dėl esminės priežasties – visuose projektuose ekonominis naudingumas neigiamas. Tai reiškia, kad renovacijos daryti neapsimoka. Jie tai žino ir vis tiek mums tuos projektus kiša“, – piktinosi V. Stulgaitis.

Pasak direktoriaus pavaduotojo, panagrinėjus pateiktus investicinius projektus paaiškėjo, kad projektuotojai smarkiai padidino planuojamų darbų kiekius ir iškėlė jų kainas. Jos maždaug 40–50 proc. didesnės nei suplanuotos pirmajame šios programos etape dalyvaujančiuose namuose.

V. Stulgaitis tikino, kad projektuotojai negirdi užsakovų prašymų ir nereaguoja net į raštiškus reikalavimus. „Rašėme jiems jau tris kartus – balandžio 4 d., gegužės 8 d. ir birželio 16 d., bet nė vieno projekto nepataisė. Prašėme išbraukti iš projektų žaibosaugos atstatymą, nes mūsų daugiabučiuose jos nėra – vis tiek suprojektavo. Butuose, kur dar nepakeisti langai, numatė sudėti dvikamerius stiklo paketus. Aiškinome, kad nėra jokios prasmės, nes kituose butuose sudėti vienos kameros langai, bet ir to neišgirdo. Prašėme įtraukti elektros instaliacijos rekonstrukciją – to būtinai reikia, nes padėtis visai bloga, tačiau investiciniuose projektuose šių darbų nenumatyta. Užtat rūsio langeliai numatyti iš armuoto stiklo – po 850 Lt už kv. m, nors visuose Jurbarko renovuojamuose daugiabučiuose dabar dedami perpus pigesni“, – priekaištus projektuotojams vardijo V. Stulgaitis.

Savivaldybės administracijos direktorius P. Vainauskas pasiguodė, kad 85 proc. savo darbo laiko skiria renovacijos problemoms spręsti, tiek pat esą sugaišta ir jo pavaduotojas D. Jackis. Pasak jų, didžiausia problema yra statybininkai ir dėl to didėjant renovuojamų namų skaičiui ateityje gali būti dar blogiau.

Tokia prognozė yra menka paguoda gyventojams, perkantiems katę maiše – pasiryžusiems renovuoti savo daugiabučius nežinant nei kiek tai kainuos, nei per kiek laiko atsipirks.

Daiva BARTKIENĖ