Trečiadienį prie Vyriausybės rūmų iš visos Lietuvos susirinkę pedagogai priminė valdžiai prieš keletą metų jos duotus, bet neįvykdytus pažadus, reikalavo didinti švietimo finansavimą, paruošti ilgalaikę mokytojų atlyginimų kėlimo programą, garantuoti saugias sąlygas švietimo įstaigose. Tarp tūkstančio mitinguotojų buvo ir būrys Lietuvos mokytojų profesinei sąjungai priklausančių Jurbarko rajono mokyklų pedagogų.
Valdžia užmiršo pažadus
„Profesija – mokytojas, socialinė padėtis – ubagas“, – skelbė Gedimino prospektu trečiadienį pedagogų nešamas plakatas. Švilpdami, skambindami varpeliais ir skanduodami „Gėda!“ iš visos Lietuvos susirinkę mokytojai reikalavo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, struktūrinių švietimo sistemos permainų ir saugios darbo aplinkos mokykloje.
Mitingą sukvietė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, prie jos narių prisijungė Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“.
„Vyriausybės programoje teigiama nuosekliai atsisakyti laisvosios rinkos principu skirstomo mokinio krepšelio. Praėjo daugiau nei 1,5 metų, o Vyriausybė pamiršo, ką įsipareigojo Lietuvos gyventojams, nes su švietimu yra susijęs kiekvienas Lietuvos pilietis. Pernai Ministras Pirmininkas skelbė, kad didins lėšas finansavimui, bus keliami mokytojų atlyginimai, tačiau pašmėsčiojo televizijų ekranuose, ir viskas“, – mitingo organizatoriai negailėjo priekaištų Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui.
Šiuo metu švietimui skiriama 4,3 proc. bendrojo šalies vidaus produkto. Pedagogai reikalauja, kad švietimui skiriama bendrojo vidaus produkto dalis didėtų ir 2020 metais pasiektų tarptautinių organizacijų rekomenduojamus 6 proc. Paskutiniais „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje išlaidos švietimui 2011 m. sudarė 5,17 proc. bendrojo vidaus produkto. Panaši padėtis ir kitose Europos valstybėse – euro zonos šalys šiai sričiai finansuoti vidutiniškai skyrė 5,15 proc., ES šalys narės vidutiniškai 5,25 proc. bendrojo vidaus produkto.
Lietuvos mokytojai siekia, kad Vyriausybė kartu su profesinėmis sąjungomis parengtų ilgalaikę pedagogų atlyginimų kėlimo programą, kuri pradėtų veikti nuo 2015 metų.
Mitinguotojus palaikanti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga reikalauja prilyginti ikimokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimus mokytojų algoms, atkurti bazinės mėnesinės algos dydį, mažinti mokinių skaičių klasėje, o svarbiausia – atkurti mokinio krepšelio dydį, koks buvo prieš krizę. 2009 metais mokinio krepšelis sutartiniam mokiniui siekė 3774 litus, dabar jis sudaro 3348 litus.
Jeigu nebus įsiklausyta į reikalavimus, pedagogai spalio 1 dieną žada surengti įspėjamąjį streiką, o vėliau, lapkričio mėnesį, graso ilgalaikiais neterminuotais streikais.
Prieš skurdą kovos vieningai
Mitinge prie Vyriausybės dalyvavo dvidešimt Lietuvos mokytojų profesinei sąjungai priklausančių Naujamiesčio ir Vytauto Didžiojo pagrindinių mokyklų, Antano Giedraičio-Giedriaus ir Eržvilko gimnazijų pedagogų. Šiai organizacijai priklauso 169 rajono mokyklų pedagogai.
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Jurbarko skyriaus pirmininkė Ovidija Unčiurienė patvirtino, kad pritaria mitingo reikalavimams, tačiau kelia ir savų.
„Noriu pabrėžti, kad ne didesni atlyginimai yra pats svarbiausias reikalavimas, o neteisingas jų paskirstymas ir socialinio teisingumo nebuvimas. Tie pedagogai, kurie turi maksimalų valandų skaičių, tikrai neturėtų skųstis prasta alga, tačiau yra daug mokytojų, kurie teturi tik pusę krūvio ar net visai mažai pamokų. O tai reiškia, kad dirba tik puse etato. Ateinančiais mokslo metais bus dar blogiau. Apmaudžiausia tai, kad dabar nustatyta mokytojų apmokėjimo riba – 18 pedagoginių valandų per savaitę, už kurias mokama vos didesnis nei minimalus atlyginimas. Turint tokį krūvį pensiją mes tegalime užsidirbti per 60 metų, nes visų kitų sričių darbuotojai dirba po 40 val. per savaitę“, – sakė jurbarkiečių profesinės sąjungos lyderė.
Pasak O. Unčiurienės, mokytojus ir jų darbo kokybę smarkiai įtakoja nuolatinė psichologinė įtampa, atsirandanti dėl neaiškios ateities ir nuolat didinamų reikalavimų.
„Kad galėtumėm taip dirbti, kaip dirba mokytojai Šveicarijoje, o būtent į ją dabar mums siūloma lygiuotis, reikėtų 3–4 kartus ilgiau ruoštis pamokoms, nei dabar tam skiriama laiko, gauti įvairesnių mokymo priemonių. Šiuo metu mokyklos net vadovėlius perka mokytojų atlyginimų sąskaita, o apie spalvotą popierių, spalvotus rašiklius ir kitus pamokoms paįvairinti reikalingus dalykus negalime net svajoti, dėl to mokytojai iš savo namų tempia viską, ką tik gali atsinešti į mokyklą. Būtent dėl to reikalaujame grąžinti moksleivio krepšelį į prieškrizinį lygį, o ne tik dėl didesnių atlyginimų, kaip bandoma parodyti visuomenei“, – sakė O. Unčiurienė.
Bruzdėti mokytojus, pasak profesinės sąjungos lyderės, verčia ir mokyklų vadovų pedagogams daromas spaudimas. Švietimo, ugdymo ir auklėjimo įstaigų darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos, nagrinėdamos savo narių nusiskundimus bei darbo ginčus mato, kad kuo toliau, tuo labiau mokyklose įsigali psichosocialinę riziką keliantis direktorių taikomas psichologinis smurtas bei kolektyvinis psichologinis smurtas, mokytojai yra nuolat bauginami.
O. Unčiurienė patvirtino, kad profesinei sąjungai priklausantys rajono pedagogai be abejonių palaikys rudenį suplanuotas protesto akcijas ir jei reikės, dalyvaus neterminuotame streike.
Alga autoriteto nepridės
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Genovaitė Pocevičienė įsitikinusi, kad mokytojai – ne skurdžiausia visuomenės dalis. „Jie reikalauja didinti atlyginimus, bet kai vieno aršiausių valdžios kritikų paklausiau, kiek uždirba kaimo gimnazijoje, išgirdau, kad jo alga – 3500 Lt. Ar kam nors kaime galėtume pasakyti, kad šis mokytojas gauna mažai? Apie tokį atlyginimą gali tik pasvajoti ne tik bet kurios biudžetinės įstaigos, bet ir savivaldybės administracijos darbuotojai“, – mano G. Pocevičienė.
Pasak jos, gerai, kad švietimo ir mokslo ministras supranta, jog atlyginimus pirmiausia reikia didinti mažiausiai uždirbantiems ikimokyklinių įstaigų bei priešmokyklinio ugdymo pedagogams.
Ir vis dėlto Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja įsitikinusi, kad protestuojantys mokytojai neturėtų akcentuoti materialinio suinteresuotumo, nes kiti jų reikalavimai yra kur kas svarbesni už didesnius atlyginimus. Jei būtų atstatytas prieškirzinis moksleivio krepšelis, būtų išspręsta ir mažą krūvį kaimo mokyklose turinčių mokytojų atlyginimų mažėjimo problema.
G. Pocevičienė pritaria mokytojų reikalavimui kompensuoti kelionės į mokyklą išlaidas. Ypač tai svarbu mažų mokyklų, kuriose dalykų mokytojai turi mažą krūvį, darbuotojams. Dažnai jiems, atskaičius kelionės išlaidas, nebeapsimoka dirbti. Savivaldybei tai nepigiai kainuotų – prieš keletą metų suskaičiuota, kad mokytojų kelionės į darbo vietą kainuoja apie 27 tūkst. Lt.
„Faktas ir kad mokytojams reikia saugesnių darbo sąlygų, nes nėra jokių priemonių, galinčių sudrausminti viešai rūkančius, mokytojus koneveikiančius vaikus. Pernelyg sureikšmintos vaikų teisės ir visiškai pamirštos pareigos, tėvų dėmesio stoka varo mokytojus į neviltį. Kur tai matyta, kad mokytojas dėl mokinių netinkamo elgesio turi kreiptis į policiją! Būtina įvesti didesnius drausmės reikalavimus mokiniams ir nustatyti įpareigojimus tėvams“, – mano G. Pocevičienė.
Vedėjo pavaduotoja tikina visada pritarianti reikalavimui mokykloje dirbti tik pedagoginę kvalifikaciją turintiems žmonėms. „Neužtenka specialybės žinių – dar reikia mokėti susikalbėti su mokiniais. Kodėl tas pats vaikas vieno mokytojo pamokoje klauso ir dirba, o kito reikalavimų net negirdi? Pripažinkime, kad ne visi mokytojai ieško kelio į savo mokinių širdis. Pripažinkime, kad didesnė alga mokytojo autoriteto nepakels – jis pelnomas kitomis priemonėmis ir nėra vertinamas pinigais. Mokytojai apie tai turėtų gerai pagalvoti“, – sakė G. Pocevičienė.
Vyriausybė nieko nežada
Premjeras A. Butkevičius nemato galimybių dar šiais metais didinti pedagogų atlyginimus. Vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį, kad šiemet pirmąkart po kelerių metų pertraukos švietimo sistemai buvo paliktos dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus atsilaisvinusios lėšos – per 60 mln. litų. Taip pat buvo padidintas ir mokinio krepšelis.
Švietimo ir mokslo ministerija aiškina, kad planuodama kitų metų švietimo biudžetą teikia prašymą papildomai skirti 118 mln. Lt pedagogų darbo apmokėjimo gerinimo priemonėms.
Daiva BARTKIENĖ