Gegužei baigiantis savivaldybės taryba patvirtino šių metų valstybinės žemės nuomos mokesčio bei 2015 m. nekilnojamojo turto bei žemės mokesčių tarifus. Nors Jurbarko rajono verslininkų organizacija ir prašė sumažinti nekilnojamojo turto mokesčius, politikai nutarė juos dar labiau padidinti, bet tik apleistų ir nenaudojamų pastatų savininkams.
Savivaldybės tarybos Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komitete mažiausiai diskutuota dėl šių metų valstybinės žemės nuomos mokesčių. Ne aukciono būdu išnuomotiems žemės ūkio ir ne žemės ūkio paskirties, namų valdų sklypams bei vandens telkiniams palikti pernai galioję tarifai. Atsižvelgdami į tai, kad nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai vidutinės žemės rinkos vertės, politikai nutarė žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypus apmokestinti 1,7 proc., namų valdų valstybinės žemės sklypus – 1,5 proc., ne žemės ūkio paskirties sklypus – 2 proc., o vandens telkinius – 0,1 proc. tarifu.
Politikų valia ir šiemet, ir 2015 m. už žemės ūkio paskirties ir sodų žemę, namų ūkio paskirties sklypus, vandens telkinius bei kitų paskirčių žemės sklypus mokėsime tokį patį žemės mokestį – 1,5 proc. vidutinės žemės sklypo vertės.
Pernai įsigaliojus Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymui, žemės mokestinė vertė yra žemės vidutinė rinkos vertė, apskaičiuojama pagal masinio žemės vertinimo metu parengtus žemės verčių žemėlapius arba atlikus individualų žemės vertinimą. Žemės vertės buvo apskaičiuotos 2013 m., o perskaičiuoti jas ruošiamasi 2015 m.
Įstatymo leidėjai naujam žemės mokestinės vertės skaičiavimui nustatė penkerių metų pereinamąjį laikotarpį, pradedant skaičiuoti nuo 2013 m., taigi 2015 m. žemės mokestinė vertė dar bus mažinama 40 proc.
Dar viena svarbi pereinamojo laikotarpio nuostata yra ta kad mokestis už žemės ūkio paskirties žemę, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas ir mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę, 2013–2016 metų mokestiniais laikotarpiais visais atvejais negali viršyti vieno lito už vieną arą (100 litų už 1 ha).
Pernai valstybei taikant 80 proc. mokesčio lengvatą, savivaldybė surinko per 1 mln. 240 tūkst. Lt žemės mokesčių.
Savivaldybės taryba taip pat nustatė įprastines 2015 m. žemės mokesčio lengvatas pensininkams, neįgaliesiems ir nepilnamečiams žemės savininkams. Mieste jiems neapmokestinamas 10 arų, kaime – 2 ha dydžio sklypas. Šios lengvatos taikomos jau daug metų. Vien pernai savivaldybė dėl to negavo 197,4 tūkst. Lt.
Tačiau apleistų sklypų savininkai ir ateinančiais metais turės pakratyti kišenes – jiems nustatytas 4 proc. žemės nuomos tarifas. Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vyriausiosios specialistės Gražinos Ilgevičienės duomenimis, pernai bendrovės rajone valdė 17,67 ha, o ūkininkai – 410 ha apleistos žemės. Pernai juridiniai ir fiziniai asmenys už apleistus sklypus papildomai sumokėjo 13,3 tūkst. Lt. Suma nedidelė, tačiau tarybos sprendimas papildomai apmokestinti apleistą žemę labai papiktino ūkininkus – jie skundėsi, kad brangiau turi mokėti už žemės ūkio paskirčiai netinkamus šlaitus, upelių pakrantes, krūmais apaugusius miškų pakraščius.
Turbūt daugiausia diskusijų tarybos nariams kilo dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo 2015 m. Šiemet rajone esantiems pastatams buvo nustatytas 0,3 – 0,8 proc. mokesčio tarifas, o apleistų pastatų savininkai turės mokėti 1 proc. turto mokestį. Tačiau nuo šių metų pradžios įstatymas leidžia dar didinti mokesčius apleistų pastatų savininkams, todėl G. Ilgevičienė politikams siūlė pagalvoti apie dar didesnius mokesčius tiems, kurie neskuba tvarkyti ir naudoti savo turto.
Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto narys Antanas Kazakevičius išsigando, kad toks mokestis smarkiai nuskriaus kaimuose likimo valiai paliktų namų savininkus, tačiau Finansų skyriaus vyriausioji specialistė užtikrino, jog nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinamos tik fizinių asmenų komercinės paskrities patalpos.
Didinti mokesčius griūvančių pastatų savininkams siūlė ir savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas. Pasak jo, pernai išsigandę didelių mokesčių kai kurie savininkai griebėsi tvarkyti savo valdas, tačiau kiti pažadų taip ir neįvykdė. Blogiausia, pasak P. Vainausko, kad kai kurie griuvėsiais tapę pastatai priklauso labdaros ir paramos fondams, kurie įstatymo leidėjų valia išvis neapmokestinami. Komiteto nariai nutarė įpareigoti rajono merą Ričardą Jušką kreiptis į Lietuvos savivaldybių asociaciją ir Seimo narius teikti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas, kad labdaros ir paramos fondų savininkai negalėtų piktnaudžiauti savo išskirtiniu statusu.
Sumažinti nekilnojamojo turto mokesčius ir sudaryti rajono verslininkams nors kiek lengvesnes darbo sąlygas prašė Jurbarko rajono verslininkų organizacija. Verslininkų organizacijos tarybos nuomone, įmonių finansinė padėtis vis dar yra labai įtempta, jos negali džiaugtis gerėjančiais ekonominiais rodikliais, todėl mažesnis nekilnojamojo turto mokestis rajono verslininkams leistų išlaikyti pasiektą apyvartą nemažinant darbo vietų.
Nors politikams prašymas buvo pateiktas, Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komitete apie jį net nebuvo užsiminta. Nieko keisto: savivaldybė suinteresuota surinkti kuo daugiau mokesčių, todėl verslininko godų ir negirdi.
Daiva BARTKIENĖ
