Savivaldybė dar 5 mln. Lt padidino paskolų bagažą. Balandį leidusi skolintis 190 tūkst. Lt, gegužę rajono taryba pritarė net dviem sprendimams skolintis. Tačiau paskolų šaltinėlis nuseko: savivaldybė išnaudojo Biudžeto sandaros įstatyme nustatytą metinį paskolų limitą.
Finansų ministerijos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Jurbarko savivaldybė turėjo daugiau nei 12 mln. Lt skolos. Tai sudarė beveik 37 proc. šiems metams suplanuotų savivaldybės biudžeto pajamų.
Biudžeto sandaros įstatymas neleidžia savivaldybėms skolintis daugiau nei 70 proc. suplanuotų gauti biudžeto pajamų ir nustato vienų metų skolinimosi limitą – 15 proc. nuo planuojamų surinkti tų metų pajamų.
Jurbarko savivaldybės 2014 m. biudžete suplanuota surinkti 39 mln. 174 tūkst. Lt savarankiškų pajamų, taigi skola negalėtų būti didesnė nei 27,4 mln. Lt. Tačiau per metus savivaldybė negali skolintis daugiau kaip 5,8 mln. Lt.
Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė paskolų poreikį rajono politikams nurodo kaip visiškai suprantamą dalyką – juk ne kas kitas, o tarybos nariai leido įgyvendinti projektus, kurių finansavimui reikia ir biudžeto lėšų.
Taigi balandžio mėnesį rajono taryba be diskusijų priėmė sprendimą iš Europos investicijų banko 25 metams skolintis beveik 191 tūkst. Lt įgyvendinamam socialinio būsto plėtros projektui finansuoti. Politikai nesidomėjo, iš kur savivaldybė gaus pinigų paskolai grąžinti – tik dar kartą pasvarstė, kad 1 mln. 273 tūkst. Lt kainuosiantis dešimties butų įrengimas buvusioje siuvykloje Jurbarko sąlygomis pernelyg brangus malonumas, ypač žinant, kad už pastatą savivaldybė sumokėjo taip pat beveik 300 tūkst. Lt. Irgi iš paskolos.
Paskutinę gegužės savaitę posėdžiavę rajono tarybos nariai nutarė leisti administracijai vieniems metams atidaryti banke 1,5 mln. Lt kreditinę liniją investiciniams projektams, vykdomiems su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, finansuoti, paramos sutartyse esant numatytam išlaidų kompensavimo būdui. Tokia sąlyga reiškia, kad savivaldybė turi finansuoti projekto įgyvendinimą, o išlaidos kompensuojamos baigus įgyvendinti visą ar dalį projekto.
Tokių sutarčių savivaldybė turi net 23 – taip įgyvendinami ir vietos veiklos grupės „Nemunas“ finansuojami kaimų vandentvarkos projektai, ir kultūros centrų pritaikymas bendruomenių poreikiams, ir šildymo sistemų modernizavimas Girdžių bei Smalininkų mokyklose, ir brangieji tarptautiniai parko sutvarkymo, miesto stadiono rekonstrukcijos projektai.
Kad galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus – skirti lėšų projektams finansuoti savivaldybė turėjo imti ir dar vieną – 3,3 mln. Lt paskolą.
Įvertinusi skolų ir suplanuotų gauti rajono biudžeto pajamų santykį savivaldybės kontrolierė Vida Rekešienė nustatė, kad Biudžeto sandaros įstatyme nustatytas skolinimosi limitas nebus viršytas. Finansų skyriaus duomenimis, balandžio 30 d. savivaldybė buvo skolinga 12 mln. 19,8 tūkst. Lt. Tai sudaro 30,68 proc. šiemet biudžete suplanuotų gauti pajamų.
Tačiau savivaldybės tarybos nariai atkreipė dėmesį, kad Biudžeto sandaros įstatymo nustatytas metinis savivaldybės skolinimosi limitas išseko. Nors aritmetika skolintis leistų dar bene 800 tūkst. Lt, niekas negali garantuoti, kad savivaldybė visus 40 mln. Lt suplanuotų pajamų šiemet ir surinks.
Rajono meras Ričardas Juška tvirtina, kad tai anaiptol ne tragedija. Vienos paskolos imamos, kitos dalimis grąžinamos, todėl skolos suma visą laiką kinta. „Grįš lėšos už įgyvendintus projektus ir vėl atsiras laisvų pinigų. Tokia išskirtinė padėtis šiemet susidarė tik dėl to, kad įgyvendiname tris didžiulius tarptautinius projektus, kuriems užbaigti vienu metu reikia net 800 tūkst. Lt – tad 3,3 mln. Lt, kuriuos nusprendėme skolintis, yra pernelyg maža suma, kad vertėtų dėl to diskutuoti“, – sakė meras.
Tačiau R. Juška sutinka, kad savivaldybė kaip anksčiau nebegalės įgyvendinti visų projektų iš eilės. Pasak rajono mero, ateina laikas, kai reikės išsirinkti prioritetinius, pačius svarbiausius projektus, o kitus atidėti, kol savivaldybė biudžete turės daugiau pinigų.
Daiva BARTKIENĖ
Skola skolai nelygi. Paprastai skolinamasi būtiniausioms reikmėms. Laikai kai ubagas nusipirkdavo prabangų automobilį įvaizdžiui sukurti baigėsi. Augant skolai auga ir skolos aptarnavimo išlaidos. Skolintis derėtų toms sritims kurios sukurtų pridėtinę vertę ir grįžtamąjį ryšį. Verslo aplinkos gerinimas, vandens kokybė ir kt.