Praėjusią savaitę Jurbarko ligoninėje posėdžiavo sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų stebėtojų taryba. Domėtis ligoninės problemomis ją privertė praėjusių metų pabaigoje priimtas sprendimas pusmečiui dešimtadaliu sumažinti gydytojų atlyginimą. Tokių taupymo priemonių ligoninės administracija ėmėsi dėl niekaip nesuvaldomos skolos už šildymą.
Ligoninę smaugia skolos
Šių metų pradžioje Jurbarko ligoninė turėjo beveik 3,1 mln. Lt skolų. Skola tiekėjams jau perkopė per 1,5 mln. Lt, nemažą dalį jos sudarė neapmokėtos šildymo sąskaitos. Šildymo sezono pradžioje ligoninė Jurbarko šilumos tinklams buvo skolinga 671 tūkst. Lt. Įmonė sutiko pradėti skolų kamuojamos ligoninės patalpų šildymą tik sudarius skolų grąžinimo grafiką – pagal jį ligoninės administracija kiekvieną mėnesį Jurbarko šilumos tinklams turėjo sumokėti po 59 tūkst. Lt skolos ir einamąsias sąskaitas. Šalčiausiais mėnesiais jos viršija 100 tūkst. Lt.
Tokia sutartis finansinių nepriteklių spaudžiamai ligoninei tapo sunkia našta, todėl administracija ieškojo sprendimo. Po ilgų derybų gydytojai sutiko pusmečiui susimažinti atlyginimus, o administracijos darbuotojai – po 2–3 dienas per mėnesį nemokamai atostogauti.
Taupymo priemonės davė apčiuopiamą rezultatą: nuo lapkričio 1 iki gegužės 1 d. Jurbarko ligoninė sutaupė beveik 98 tūkst. Lt, tačiau gegužės 1 d., pasibaigus šildymo sezonui, skola sumažėjo labai nedaug – už šildymą ligoninė tebebuvo skolinga 641 tūkst. Lt.
Gegužės 19 d. Jurbarko ligoninėje posėdžiavusi viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų stebėtojų taryba aiškinosi, kam panaudotas sutaupytas gydytojų darbo užmokesčio fondas.
„Tai labai drastiška taupymo priemonė, todėl man buvo įdomūs jos rezultatai. Neslėpsiu, girdėjau įvairiausių pasvarstymų, kad tai, kas sutaupyta, prapuolė. Bet posėdyje dalyvavo ligoninės vyriausioji finansininkė ir dabar aš esu visiškai įsitikinęs, kad gydytojų darbo užmokesčio sąskaita įstaiga mažino skolą už šildymą. Mano nuomone, tai netoleruotina, nes ligoninės problemų taip neišspręsime, o gydytojų galime ir netekti“, – tvirtino stebėtojų tarybos pirmininkas, savivaldybės tarybos narys Gintautas Navickas. Stebėtojų taryba rekomendavo ligoninės vyriausiajam gydytojui ieškoti alternatyvių taupymo būdų. Kokių, G. Navicko įsitikinimu, ligoninės administracijos, o ne stebėtojų tarybos reikalas.
Šildymui trūksta pinigų
Jurbarko ligoninės vyriausiasis gydytojas Aivaras Šlekys užtikrino, kad prieš priimdamas sprendimą 10 proc. sumažinti gydytojams atlyginimus, su stebėtojų taryba nesitarė.
„Ir gegužės 19-osios posėdis ne mano iniciatyva buvo sušauktas. Jei gydytojai nebūtų sutikę susimažinti atlyginimą, nieko nebūtų įvykę – tokie dalykai prievarta nedaromi. O stebėtojų taryba tik savo nuomonę gali pasakyti – jos sprendimai mums neprivalomi“, – aiškino ligoninės vyriausiasis gydytojas.
A. Šlekys neslepia, kad šildymas ligoninei – sunkiai pakeliama našta, nes sumokėti už šilumą neužtenka pinigų. Sunkmečiu ligoninės paslaugų balas atpigo nuo 1 Lt iki 0,89 Lt ir tik šiemet jo kaina padidėjo iki 0,93 Lt. „Padidėjimas nedidelis, tačiau pagerėjimą mes jau pajutome, tik jo dar per maža – išties geriau gyventume ir iš skolų pradėtume lipti tik tuomet, kai balas būtų įvertintas bent 0,96 Lt. Dabar sunkiai suduriame galą su galu, o ligoninės ūkis didelis – nuolat kam nors reikia pinigų“, – sakė vyriausiasis gydytojas.
Pasak A. Šlekio, kaimyninė Šakių ligoninė už patalpų šildymą moka perpus mažiau, todėl neturi ir tokių didelių skolų. Tai verčia ligoninės administraciją ieškoti šildymo išlaidas mažinančių galimybių. Stebėtojų tarybos posėdyje prabilta apie geoterminį šildymą, kuriam įrengti finansavimą galėtų skirti Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas.
Tačiau kol kas tai, pasak A. Šlekio, tik idėja – ją pirmiausia reikėtų aptarti su sveikatos priežiūros įstaigos steigėju.
Tačiau jau ir ateinančią žiemą išlaidos šildymui turėtų akivaizdžiai sumažėti. Iš valstybės investicijų programos šiemet ligoninei skirta 800 tūkst. Lt, dar 200 tūkst. Lt pridėjo savivaldybė – už šiuos pinigus jau pradėtas dengti pastato stogas, bus pakeisti šiaurinės pusės langai, apšiltinta šiaurinė pastato siena.
„Manau, kad renovacija sumažins šilumos suvartojimą ir tokių priemonių, kaip atlyginimų mažinimas, antrą kartą imtis neprireiks“, – tikino A. Šlekys.
Paslaugų kokybė nenukenčia?
Nors ligoninę ir smaugia skolos, jos vadovas A. Šlekys tvirtina, kad sveikatos priežiūros paslaugų kokybė nenukenčia. Įstaiga iš Europos Sąjungos skirto finansavimo įsigijo naujausią ir pažangiausią diagnostikos aparatūrą, todėl dar ne vienus metus bus visiškai apsirūpinusi įranga.
„Gydo ne ligoninės sienos, o gydytojai. Kol kas mums specialistų netrūksta, o kaip bus ateityje, aš nežinau – vietiniai gydytojai sensta“, – sakė A. Šlekys.
Vyriausiasis gydytojas pripažįsta, kad maždaug pusė ligoninėje dirbančių gydytojų atvyksta iš Kauno, nes Jurbarke uždirba kur kas daugiau nei klinikose. Didžioji dalis atvykstančių gydytojų ligoninėje budi naktimis arba konsultuoja pacientus poliklinikoje.
Oficialiai deklaruojamas ligoninėje dirbančių gydytojų atlyginimas yra visai nedidelis. Ligoninės puslapyje internete skelbiamoje informacijoje apie darbo užmokestį nurodoma, kad 66 gydytojai šių metų pirmąjį ketvirtį vidutiniškai uždirbo po 2897 Lt per mėnesį ir tai – neatskaičius mokesčių!
Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų vidutinis atlyginimas kur kas didesnis – 4206 Lt per mėnesį. Šiemet Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų atlyginimai padidėjo beveik 300 Lt, o ligoninėje dirbančių gydytojų algos pirmąjį ketvirtį sumažėjo maždaug 250 Lt.
Viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų stebėtojų tarybos pirmininkas G. Navickas įsitikinęs, kad gydytojų atlyginimas turi būti solidus, nes jų darbas sudėtingas ir labai atsakingas. „Kai mažinami atlyginimai, paskui nereikia šaukti, kad gydytojui turiu duoti – Viešpatie, niekas tavęs neverčia duoti daktarui kyšio. Bet turime jiems leisti uždirbti, kitaip ligoninė liks be specialistų“, – sakė G. Navickas.
Praėjusį rudenį Jurbarko ligoninėje operuotas ir gydytas stebėtojų tarybos pirmininkas tikina, kad jam buvo suteikta aukščiausio lygio paslauga, o vienintelis nuotaiką sugadinęs dalykas – šalta palata, dėl ko net norėjęs rašyti skundą. „Gydytoja man pasakė, kad galiu rašyti – ant savo galvos, nes už gydymo sąlygas atsakingas steigėjas“, – sakė savivaldybės tarybos narys.
Medikai pripažįsta, kad G. Navicko iškeltas atlyginimų klausimas tikrai vertas dėmesio, tačiau svarstomas gerokai pavėluotai. Nuo gegužės 1 d. gydytojų atlyginimai nebemažinami, taigi ir problemos neliko. Bet juk pasirodyti rūpestingais ir atidžiais stebėtojais – nieko nekainuoja?
Daiva BARTKIENĖ
