Šiuolaikinio šokio festivalis „Šypsena 2012“, per kurį Jurbarko kultūros centre buvo renkamas neteisėtas dalyvio mokestis, įvyko pernai balandį, ir nors netrukus sueis metai, savivaldybės administracijai vis dar nepavyko išaiškinti, kiek pinigų buvo neteisėtai surinkta ir kur jie dingo.
Rinko eurus ir litus
Praėjusių metų liepos 21 d. („Šviesa“, Nr. 56) publikacijoje „Kultūros centras atsidūrė juodų pinigų šešėlyje“ pasakojome, kad nuvykę draugiško vizito į Nemano savivaldybę (Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis) mūsų rajono vadovai patyrė akibrokštą sužinoję, kad į Kultūros centre surengtą šiuolaikinio šokio festivalį „Šypsena“ pakviesti Nemano šokėjai turėjo susimokėti ne tik už juos vežiojusį autobusą – iš vaikų buvo renkamas ir 5 eurų dalyvio mokestis.
Kalbantis su festivalyje dalyvavusių šokių kolektyvų vadovais paaiškėjo, kad 10 Lt dalyvio nario mokestis – įprastas reikalas, nes tik jį susimokėjęs gali gauti dalyvio statusą patvirtinantį lipduką. Iš pradžių tvirtinusi, kad jokio dalyvio mokesčio nerinko, festivalio organizatorė Jolanta Telišauskienė vėliau bandė įtikinti, kad visus pinigus atidavė į renginį pakviestam šokių mokytojui, Kauno šokių studijos „FU“ vadovui Kęstučiui Baranauskui. J. Telišauskienė tuomet tvirtino, kad jokio dokumento iš šokių mokytojo negavo: „Supraskit, kauniečiai kitaip nevažiuoja.“
Interneto puslapyje buvo paskelbta, kad šiuolaikinio šokio festivalyje „Šypsena 2012“ dalyvavo 1000 šokėjų ne tik iš Lietuvos, bet ir svečiai iš Lenkijos (Rynas, Bialystokas), Rusijos (Kaliningradas, Nemanas). Jei lietuviai mokėjo po 10 Lt, o užsieniečiai – po 5 eurus, tai festivalio organizatoriai turėjo surinkti daugiau kaip 10 tūkst. Lt.
Paklaustas, ar tiek pinigų jis uždirbo per dvi dienas, festivalio šokėjus gatvės šokių mokęs Kauno šokių studijos „FU“ vadovas K. Baranauskas neteko žado. „Neatsimenu, ar pasirašiau kasos orderį. Viską tvarkė Jolanta. Mes su ja dirbame daug metų, pasitikime vienas kitu. Sakiau Jolantai, kad jei reikia, darom sutartį, jei ne – nedarom. Kaip buvo, neatsimenu. Bet tikrai tiek daug negavau – nei 10 tūkst. Lt, nei 5 tūkst. Lt man nemokėjo. Tokių pinigų tikrai nėra, galiu pasikalbėti su Jolanta, nes čia turbūt koks nors nesusipratimas“, – dievagojosi kaunietis.
Duos galimybę pasitaisyti
Praėjusių metų liepą rašėme, kad tokiu akivaizdžiu juodų pinigų cirkuliavimu po valdišku stogu, atsiskaitymu vokeliais ir mokesčių slėpimu turėtų susidomėti ne tik įstaigos steigėja – savivaldybės administracija, bet ir teisėsauga bei mokesčių inspektoriai.
Tačiau atrodo, kad nė viena institucija nėra suinteresuota išsiaiškinti, kas pasinaudojo iš vaikų surinktais pinigais.
Pusę metų Jurbarko kultūros centre vykęs savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus patikrinimas tik patvirtino, kad pinigai iš šokėjų buvo renkami, tačiau nei kiek jų surinkta, nei kam šie pinigai atiteko, auditorė Rasa Vaickienė neišsiaiškino.
Savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas sako, kad auditorė neturėjo tikslo rasti ir suskaičiuoti neteisėtai iš festivalio dalyvių surinktus pinigus.
„Auditas siekė išsiaiškinti, ar festivalio „Šypsena“ organizatoriai užtikrino veiklos skaidrumą. Užduotis buvo rimta, auditorė rimtai į tai pažiūrėjo ir dėl to ilgai dirbo Kultūros centre. Buvo rasta pažeidimų, jie akivaizdūs“, – tvirtino P. Vainauskas.
Pasak administracijos direktoriaus, jei būtų ieškota neteisėtai surinktų pinigų, auditas būtų užtrukęs dar ilgiau. Tačiau ne pinigai, P. Vainausko nuomone, šioje istorijoje svarbiausi – daug svarbiau užkirsti kelią piktnaudžiavimui, rasti prevencijos priemones, kad kitą kartą neteisėti mokesčiai nebūtų renkami.
Būtent dėl to direktorius P. Vainauskas net nesvarsto galimybės kreiptis į prokuratūrą. „Reikia duoti žmogui progą pasitaisyti. Laukiame atsakymo, matysime, ar centro vadovai vykdo auditorės rekomendacijas. Jei nevykdys, tada galvosime, ką daryti“, – tikino P. Vainauskas.
Išsipirko papeikimu
Audito išvadas plačiau pakomentuoti sutikusi savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Daura Giedraitienė audito ataskaitoje perskaitė, jog šiuolaikinio šokio festivalio „Šypsena 2012“ nuostatuose rinkti dalyvio mokestį nebuvo numatyta, tačiau organizatoriai rinkliavą vykdė. Pinigai į Kultūros centro kasą įnešti nebuvo, įstaigos vadovas apie tai, kam jie panaudoti, neinformuotas. Pasak Kultūros skyriaus vedėjos, nenustatyta, ir kiek pinigų buvo surinkta.
„Tie pinigai buvo atiduoti žmogui, kuriam, kaip Kultūros centro meno vadovė sako, ir buvo atiduoti“, – garantavo D. Giedraitienė.
Štai tokios „tikslios“ yra pusę metų trukusio audito išvados!
Kultūros centro vadovę auditorė R. Vaickienė įpareigojo spręsti klausimą dėl vyriausiosios choreografės J. Telišauskienės drausminės atsakomybės. Sausio 9 d. laikinai Jurbarko kultūros centro direktorės pareigas einanti Aida Bliundžiuvaitienė pareiškė choreografei papeikimą.
Ar tai reiškia, kad šioje istorijoje jau padėtas taškas ir pinigų niekas nebeieškos? „Taip“, – patvirtino Kultūros skyriaus vedėja D. Giedraitienė.
Centre trūksta skaidrumo
Savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus vedėjos R. Vaickienės Kultūros centre atliktas auditas parodė, kad netvarkos skaičiuojant ir apskaitant pinigus įstaigoje yra daug.
Pasak Kultūros skyriaus vedėjos, buvo nustatyta, kad J. Telišauskienė padarė pažeidimą ir savavališkai atleisdama kai kuriuos kolektyvo narius nuo mokesčio už studijos lankymą, nes atleidimo tvarka jokiuose Kultūros centro dokumentuose nėra nustatyta.
Be to, žiniaraščiuose, kuriuose fiksuojami studijos dalyvių įnešti mokesčiai, nebuvo nurodoma, už kurį laikotarpį jie sumokėti.
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorių auditorė įpareigojo nustatyti papildomas vidaus kontrolės procedūras, kad būtų užtikrintas Jurbarko kultūros centro veiklos skaidrumas.
„Auditas parodė, kad Jurbarko kultūros centro finansinėje veikloje trūkumų yra daug ir jie tikrai nepuošia įstaigos. Galvoju, kad reikėtų peržiūrėti visus Kultūros centro dokumentus, visus paslaugų įkainius, nes problema yra ne tokia jau ir maža. Žmonės turi žinoti, už ką moka ir kiek turi mokėti, be to, gauti kvitą už sumokėtą mokestį. Jei negauna kvito – blogai“, – tikino D. Giedraitienė.
Vaikai neturėtų mokėti pinigų
Kultūros skyriaus vedėja D. Giedraitienė negalėjo atsakyti, kodėl Jurbarko kultūros centro kolektyvuose dalyvaujantys vaikai yra apmokestinti, o suaugusieji – ne.
Po 25 Lt per mėnesį už repeticijas moka „Šypsenos“ vaikų ir paauglių grupių šokėjai bei tautinių šokių ansamblyje „Nemunėlis“ šokantys vaikai. Po 20 Lt per mėnesį turi sumokėti folkloro ansamblio „Pasagėlė“ dalyviai. Pasak Jurbarko kultūros centro direktorės pareigas einančios A. Bliundžiuvaitienės, 2012 m. J. Telišauskienės vadovaujamus kolektyvus lankė 60 vaikų, iš jų buvo surinkta 9750 Lt. Trečdalis surinktų lėšų buvo naudojama bendroms Jurbarko kultūros centro reikmėms, likusieji – kolektyvo kelionėms, šokėjų rūbams įsigyti ir kitiems poreikiams.
Kultūros skyriaus vedėja D. Giedraitienė įsitikinusi, kad apmokestinti vaikų kolektyvus yra klaida. Anksčiau įstaigos vadove dirbusi D. Samienė tikino, kad mokestis vaikų kolektyvuose renkamas dėl meno vadovams tenkančio didesnio darbo krūvio.
„Bet jei kalbame apie pedagoginį darbą, tai jį atlieka ir kitų, neapmokestintų, kolektyvų vadovai. Manau, kad tikslinga būtų apmokestinti ne vaikų, o suaugusiųjų meno mėgėjų kolektyvų narius, nes jie dirba, užsidirba ir gali paremti biudžetines įstaigas. O vaikai yra mūsų tautos ateitis, kas kitas, jei ne jie, turėtų būti ugdomi mokesčių mokėtojų lėšomis? Apie tai jau esu kalbėjusi su buvusia Kultūros centro vadove, bet D. Samienė padėtį vertino kitaip“, – sakė D. Giedraitienė.
Vedėja pripažino, kad būrelių ir kolektyvų vadovams lengviau dirbti su tais vaikais, už kurių ugdymą tėvai moka mokesčius. Sumokėti pinigai juos įpareigoja rimtai lankyti kolektyvą, o vadovui garantuoja, kad kolektyvo nariams bus nupirkti rūbai, pasirūpinta kelionėmis. Pasak D. Giedraitienės, tokie vadovai gali net nenorėti priimti socialiai remtinų šeimų vaikų, nes jie nėra taip gerai aprūpinti materialiai. „Bet tai rodo tik mūsų kultūros darbuotojų nenorą prisiimti atsakomybę už vaikus. Meno vadovas, gaunantis atlyginimą iš biudžeto, privalo tai daryti“, – įsitikinusi Kultūros skyriaus vedėja.
Pasak vedėjos, kaimų kultūros centruose mokamų vaikų kolektyvų nėra, o jei į kolektyvą ir vyksta atranka – tai tik pagal vaikų sugebėjimus.
Belieka tik spėlioti, kodėl dešimtmečius iš vaikų mokymo Jurbarko kultūros centre buvo leidžiama uždarbiauti. Kadangi auditas oficialiai patvirtino, jog pinigai šioje įstaigoje apskaitomi neskaidriai, peršasi išvada, kad iš to kažkas turėjo nemenkos naudos.
Daiva BARTKIENĖ
Keistokos audito išvados. Peršasi išvada, kad savivaldybė dangsto nesąžininguosius.:))