Kultūros centrai lėšų renginiams gaus mažiau (7)

Keičiasi savivaldybės kultūrinės veiklos projektų finansavimo tvarka. Jurbarko rajono taryba patvirtino tvarkos aprašą, kuriame numatyta, kad projektus vertinančioje komisijoje nebebus kultūros įstaigų atstovų.

Kasmet savivaldybės Kultūros skyrius gauna daugiau kaip 40 prašymų finansuoti kultūrinės veiklos projektus. Iki šiol rajono biudžete kultūrinei veiklai numatytas skirti lėšas įstaigoms skirstydavo savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinta komisija, į kurią būdavo įrašomi ir kultūros įstaigų atstovai. Keisti nusistovėjusią tvarką prireikė dėl to, kad įsteigus rajone penkis savarankiškus kultūros centrus nepavyksta užtikrinti atstovavimo proporcijų. Kultūros skyriaus vedėja pasiūlė savivaldybės tarybai kultūrinių projektų finansavimo tvarkos aprašą, kuriame numatyta į komisiją nebetraukti paraiškas teikiančių įstaigų atstovų.

Apraše numatyta, kad nuo šiol kultūrinės veiklos projektams finansavimą skirstys du savivaldybės tarybos nariai, trys savivaldybės administracijos atstovai ir vienas Kultūros tarybos deleguotas narys. Kadangi Kultūros taryba dar nesudaryta, komisija šiemet dirbs be vieno nario. 2013 metų rajono biudžetas dar tik pradedamas svarstyti, tačiau daugiau lėšų, nei kultūros renginiams buvo skirta pernai, gauti nesitikima.

„Manome, kad turėsime 30 tūkst. Lt, nors kasmet paprastai gauname prašymų skirti penkis kartus didesnį finansavimą. Renginių sąmatos paprastai būna labai didelės. Pavyzdžiui, festivaliui „Pilies aidas“ buvo prašoma 40 tūkst. Lt, o Jurbarko jubiliejaus renginių sumanymai įvertinti net 150 tūkst. Lt. Bet skiriama paprastai labai nedidelė dalis lėšų, todėl organizatoriams tenka prašyti kitų fondų finansavimo ir rėmėjų pagalbos“, – sakė D. Giedraitienė.

Praėjusius dvejus metus komisija buvo nusprendusi finansuoti visus pateiktus projektus, nors kai kuriems lėšų teko labai nedaug. Vieni tuo piktinosi, kiti džiaugėsi – atokiame kaimelyje dirbantys renginių organizatoriai buvo patenkinti ir 100 Lt suvenyrams, nes sportinėse rungtyse ir estafetėse dalyvaujantys žmonės nori gauti bent simbolinį prizą, o rasti rėmėjų mažuose kaimeliuose kur kas sunkiau nei didesniuose miesteliuose.

Vis dėlto šiemet po 100 Lt dalyti neketinama. Pasak D. Giedraitienės, nuspręsta finansuoti svarbiausius projektus ir skirti jiems tiek lėšų, kad pavyktų įgyvendinti bent didžiąją dalį sumanymų. „Kai nėra pinigų, geriau padaryti mažiau, bet kokybiškesnių renginių. Džiaugiuosi, kad tokios pat pozicijos laikosi ir savivaldybės administracijos vadovai“, – tvirtino D. Giedraitienė.

Blogiausia, kad šiemet labai nedaug rajono kultūros įstaigų gaus Kultūros ministerijos Kultūros rėmimo fondo skirtą finansavimą. Kultūros centrų vadovai tikėjosi, kad 2013-aisias, kaip ir anksčiau, Kultūros ministerija paskelbs du kvietimus teikti projektus, todėl pirmajam kvietimui pateikė tik dalį projektų. Dabar paaiškėjo, kad antrojo kvietimo šiemet nebebus.

„Mūsų rajono kultūros įstaigos pasijuto apgautos ir dėl tokio ministerijos sprendimo neteko galimybių įgyvendinti dalį savo sumanymų. Pavyzdžiui, Jurbarko kultūros centras šiemet Kultūros rėmimo fondo finansavimo negaus nė vienam savo projektui“, – apgailestavo D. Giedraitienė.

Kultūros rėmimo fondas jau paskelbė, kad šiemet lėšų skirs keturiems Jurbarko rajono kultūros įstaigų projektams. Daugiausia – 20 tūkst. Lt gaus Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras renginių ciklui „Steponas Darius, karo aviacija ir Mažoji Lietuva“.

Fondas parems ir Veliuonos kultūros centro dvyliktą kartą rengiamą respublikinį tradicinių amatų, muzikavimo ir tautinių šokių festivalį „Veliuonos kadrilis“.

Kultūros rėmimo fondas skyrė finansavimą ir dviem Jurbarko krašto muziejaus projektams. Poeto, vertėjo, diplomato Jurgio Baltrušaičio 140-osioms gimimo metinėms paminėti skirtai konferencijai „Jurgio Baltrušaičio diplomatinė veikla ir jos reikšmė tarptautinėje erdvėje“ ministerija skyrė 4,5 tūkst. Lt, o parodai „Tarpukario Lietuva – stiklo negatyvuose“ – 8 tūkst. Lt.

„Derlius nedidelis, bet teks išgyventi“, – sako D. Giedraitienė. Pasak Kultūros skyriaus vedėjos, praėję metai parodė, kad renginių mūsų rajone gal net per daug – kai kuriais vasaros savaitgaliais vykdavo po 3–4 šventes, dėl to politikai prieš rinkimus nespėdavo važiuoti iš vieno į kitą. Kultūros skyriaus vedėjos nuomone, užtektų surengti po vieną šventę kartą per dvi–tris savaites ir pakviesti į ją suvažiuoti žmones iš viso rajono.

Be to, vedėjos nuomone, kultūros centrams nederėtų renginių dalyvių linksminti kviesti brangiai kainuojančių „žvaigždžių“ – atlikėjų ir kolektyvų, nes taip rajono biudžeto pinigai išvežami iš Jurbarko. Viešėdama Lenkijoje D. Giedraitienė įsitikino, kad ten dirbantys kolegos į miestelių ir kaimų šventes kviečia savus ir kaimynų kolektyvus, o garsių atlikėjų koncertų žmonės važiuoja pasiklausyti į didesnius miestus. Tokia tvarka galėtų būti ir pas mus, todėl šiemet kultūros centrų vadovams bus rekomenduojama projektų lėšas naudoti taupiau.

„Gražių pavyzdžių turime ir savo rajone – Vadžgiryje turime nemažai kolektyvų, bet į renginius kviečiame savo jaunimą, išvykusį studijuoti ir sukūrusį labai įdomių ir smagių grupių. Tai anaiptol ne tie pinigai, kuriuos sumokėtume garsiems atlikėjams, o renginiai visiems palieka nepamirštamą įspūdį. Negalvokite, kad tik Vadžgiriui pasisekė – kiekvienas kultūros centras gali rasti ką pasikvieti į renginius“, – sakė D. Giedraitienė.

Kultūros skyriaus vedėja tvirtina, kad lėšų stygius neturės įtakos kultūros darbuotojų veiklai. Meno vadovai gauna atlyginimą už vadovavimą kolektyvams, todėl repeticijos turės vykti kaip ir anksčiau, o jei šokantys ar dainuojantys žmonės norės surengti pasirodymą – pinigų tam nereikia.

Daiva BARTKIENĖ