Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinėje mokykloje kovo 23-ąją vyko gyvosios istorijos diena „Senieji kaimo amatai. Pažintis su krašto meistrais“. Panašūs renginiai vyks ir Viešvilėje, Šimkaičiuose, Seredžiuje, nes tenykštės mokyklos irgi yra Utenos savivaldybės vykdomo projekto partnerės.
Gyvosios istorijos dienai mokiniai parengė pranešimų, kuriuose pristatė mokyklos muziejaus eksponatus ir iš savo senelių surinktas žinias apie krašto kulinarinį paveldą: sūrio spaudimą, duonos kepimą, vėdarų darymą. Pranešimus papildė vaišinimasis naminiu sūriu, duona, klevų sula ir gira.
Senąsias kaimo tradicijas ir amatus pristatė Veliuonos krašto meistrai. Jonas Vaičaitis iš Pramedžiavos kaimo papasakojo apie lino kelią nuo sėjos iki audeklo: rodė, kaip linai minami, šukuojami, davė palyginti skirtingų verpėjų suverptų siūlų plonumą, aiškino, kuo pluoštas buvo dažomas, kaip audžiamas ir balinamas. Pasakotojas rodė savo mamos austas staltieses, paaiškino, kas yra stuomuo ir kam jis būdavo dovanojamas.
Daug darbų mokantis Jonas Vaičaitis parodė, kaip kuliama spragilu, taip pat – ką galima nupinti iš šiaudelių ir vytelių.
Vidutė Vaičaitienė į renginį atsinešė savo austų juostų, marguliuojančių įvairiomis spalvomis ir raštais. Juostų audėja atskleidė raštų simboliką ir prasmę, papasakojo, iš kur semiasi raštų idėjų, paaiškino ir tai, kad senovėje lietuviams juostos buvo reikalingos ne tik dėl gražumo.
Julija Andrijaitienė iš Lucinavos kaimo sėdo verpti prie savo namuose dar turimo ir naudojamo ratelio. Paskui ji margino kiaušinius ir pasakojo, kaip buvo dažoma ir marginama vašku, paaiškino, kodėl margutis laikomas pavasario, atgimstančios gamtos simboliu.
Paagliuonio kaime gyvenanti Leonida Galbuogienė visus susirinkusiuosius vaišino nepaprastai skania namine duona – ją pati moka kepti ir pasakojo, kaip tą darbą dirbti. Čia pat stovėjo akmeninės girnos, renginio organizatorių iš senų sodybų gyventojų paskolintos, jomis visi kas norėjo galėjo pabandyti sumalti miltų ir įsitikinti, kad tas darbas ne iš lengvųjų.
Veliuonietė keramikė Angelė Orlovskytė gyvosios istorijos dienos dalyviams rodė savo dirbinius. Menininkė ypač mėgsta juodąją keramiką, tad ir pasakojo apie jos gamybos procesą nuo molio parinkimo iki gaminio išdegimo. Įdomu buvo sužinoti, kaip paprastas molis tampa juodos spalvos, dėl kurios gaminiai iš jo ir vadinami juodąja procesų keramika.
Tradicinius ir šiuolaikinius medžio apdirbimo būdus pristatė miškininkas Kęstutis Masaitis. Jis pasakojo, kokia mediena labiausiai tinka drožiniams, ir parodė, kaip dirba medžio drožėjas – visų akivaizdoje iš po meistro rankų radosi puikūs šaukštai.
Gyvosios istorijos dienos dalyviai patys galėjo pabandyti juos sudominusius amatus. Daug buvo norinčiųjų marginti kiaušinius, kiti pabandė išraižyti molio margučius, kuriuos keramikė vėliau dar turės išdegti krosnyje. Vieni pabandė pinti, kiti norėjo bent pasėdėti prie ratelio, pakalbinti senųjų amatų meistrus.
Renginio dalyviai apžiūrėjo turtingą eksponatų Gausantiškių mokyklos muziejų. O Margarita ir Petras Baršauskai po mėnesio visus kvietė atvykti į Jurgines, kurios pagal senas tradicijas jau daug metų švenčiamos jų sodyboje Motiškių kaime.
Renata Streleckienė
