Penktadienį Šimkaičiuose įvyko ilgai laukta šventė – bendruomenė pagaliau oficialiai peržengė naujų savo namų slenkstį. Kartu su Šimkaičių bendruomenės centro nariais čia dirbs ir Eržvilko kultūros centro meno vadovas Arūnas Bauža.
Kultūriniu požiūriu Šimkaičiai – išskirtinė vieta: vakaronės ir kultūros renginiai nuo neatmenamų laikų čia pritraukia daugybę dalyvių ir žiūrovų, o meno saviveiklos kolektyvai smagiai praskaidrina miestelėnų gyvenimą. Šimkaitiškių entuziazmas neišblėso daugelį metų repetuojant nešildomame pastate be vandens ir kanalizacijos, po kojomis linguojant išpuvusioms grindų lentoms ir nuo menkiausio vėjelio įtartinai braškant stogui. Rajono vadovams toks žmonių užsispyrimas sukėlė nemažą galvos skausmą, todėl vos sužinoję, kad probleminėms savivaldybėms bus skirta lėšų kaimo vietovių infrastruktūrai atnaujinti, politikai vieningai sutarė, kad Šimkaičiuose tos lėšos pirmiausia turi būti skirtos naujiems kultūros namams įrengti.
Pastatas, kurį galima būtų pritaikyti kultūrinei ir bendruomeninei veiklai, buvo rastas 2008 metais – savivaldybės administracija už jį sumokėjo 50 tūkst. Lt. Projektui „Šimkaičių miestelio kompleksinis sutvarkymas” Europos Sąjunga, Lietuvos valstybė ir Jurbarko savivaldybė skyrė. 1 mln. 234,5 tūkst. Lt, todėl į naujuosius bendruomenės namus šimkaitiškiams neteks bristi per purvą, greta pastato įrengtos net trys automobilių stovėjimo aikštelės, o vaikai galės leisti laiką naujoje spalvingoje žaidimų aikštelėje.
Likimo ironija: prieš pat įkurtuves senųjų kultūros namų stogas vis dėlto įgriuvo – neatlaikė sniego naštos, taip tik paskatindamas meno vadovą kuo greičiau persikraustyti į naujuosius bendruomenės namus.
„Čia taip jauku ir šilta, kad net nesitiki, jog galėsime vakaroti kiek širdis geidžia”, – penktadienį kalbėjo į iškilmingą bendruomenės namų atidarymą susirinkę miestelėnai. Pilnutėlėje salėje buvo ir garbingo amžiaus senjorų, ir jaunų žmonių, savaitgaliais iš studijų ir darbų grįžtančių į Šimkaičius aplankyti tėvų, su draugais praleisti laisvalaikio.
Sveikindamas visus atėjusius bendruomenės centro vadovas Robertas Šiugžda džiaugėsi, kad miestelyje žmonės sutartinai dirba, dėl to per devynerius bendruomenės gyvavimo metus įgyvendinta daugybė idėjų ir sukaupta nemažai materialaus turto.
„Mūsų bendruomenė nėra plika nuoga, kaip paprastai būna per įkurtuves”, – tikino bendruomenės centro pirmininkas, priimdamas dovanas iš šventėje dalyvavusių Seimo narių Broniaus Paužos ir Andriaus Mazuronio, rajono mero Ričardo Juškos bei artimiausių kaimynų – Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinės mokyklos direktoriaus Leonardo Zakso ir Paulių kaimo bendruomenės centro atstovų.
Tačiau labiausiai R. Šiugžda džiaugėsi, kad bendruomenės namai niekada nebus tuši, nes juose dirbs ir bendruomenės centro idėjas padės įgyvendinti meno vadovas A. Bauža.
„Mes ne šiaip sau čia įkelsime koją, o smarkiai įeisime”, – tikino ir savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Daura Giedraitienė.
Kad šimkaitiškiai tą sugeba, tuoj pat buvo įrodyta. Nuotaikingą dviejų dalių komediją pagal Žemaitės apsakymą „Apsiriko” parodę miestelio dramos ratelio „Naktibaldos” aktoriai nesitikėjo, kad jų vaidyba svečiams paliks tokį didelį įspūdį, todėl susijaudinę klausėsi pagyrų ir raginimų pastatyti Šimkaičiuose dar ne vieną spektaklį.
Meno vadovas A. Bauža pripažino, kad šimkaitiškių noras vaidinti ir jį patį įtraukia į šią veiklą. Nors Eržvilko kultūros centras neturi režisierių, galinčių vadovauti dramos rateliui, žmonės dėl to nenusimena. „Kol vieni vaidina, kiti stebi, vertina, pataria – taigi mes patys ir režisuojame, ir scenografiją kuriame, ir rūbus siuvame. O jei reikia, su kolegomis Jurbarke pasikonsultuojame”, – tikino A. Bauža.
Tai jau penktas dramos ratelio spektaklis, tačiau šimkaitiškiai nori ne tik vaidinti – miestelyje yra ir grojančių, ir dainuojančių, todėl bendruomenės namuose atsiveriančios kūrybos galimybės kultūros darbuotojus ir džiugina, ir įpareigoja rimtai žiūrėti į savo darbą. Jau dabar A. Bauža suka galvą, kaip reorganizuoti kažkada veikusį vokalinį ansamblį, nes moterys, anksčiau dainavusios liaudies dainas, dabar labiau norėtų pasirodyti kartu su estradiniu ansambliu „Trivašis”, o šį kolektyvą ypač mėgsta į poilsio vakarus norintis rinktis miestelio jaunimas.
Kol kas neaišku, iš kokių lėšų bendruomenė Šimkaičiuose išlaikys savo namus ir kokią projektinę veiklą čia įgyvendins. Bet visi tikisi, kad kultūra ir meno mėgėjų veikla čia tikrai suklestės. Juk šiai veiklai svarbiausias yra žmonių entuziazmas, o šito gero Šimkaičiuose tikrai netrūksta.
Daiva BARTKIENĖ