Kino kūrėjams kelius atvėrė išankstiniai susitarimai (12)

Viešieji pirkimai tėra įstatymo reikalaujamos procedūros išankstiniams susitarimams pridengti. Blogiausia, kad net tuomet, kai tas atvirai pripažįstama, niekas net nežada pareikalauti, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų grąžinti į rajono biudžetą. Tokią išvadą galima daryti perskaičius savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos Jurbarko kultūros centre atlikto patikrinimo išvadas.

Pasirinko palankius menininkus

Ar viešasis pirkimas dokumentiniam filmui apie Magdeburgo teisių suteikimo Jurbarko 400 metų jubiliejinius renginius sukurti vyko teisėtai, abejonių kilo lapkričio pradžioje. VšĮ „Filmų kopa“ parodžius ištrauką iš būsimo kūrinio, savivaldybėje vykusios istorinės konferencijos dalyvius pribloškė perdėtas filmo kūrėjų dėmesys žalius Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos marškinėlius vilkintiems šventės svečiams ir tai partijai atstovaujančiam vicemerui Jonui Bučinskui.

Gruodžio 15 d. įvykusiame savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdyje paaiškėjo, kad būtent J. Bučinskas, vadovavęs Darbo grupei jubiliejiniams renginiams rengti, pasikvietė kino menininkus į šventę, nors Darbo grupėje tuomet apie jubiliejinių renginių įamžinimą dokumentiniame filme nebuvo net kalbėta.

Priminsime, kad lapkričio pradžioje išspausdintoje publikacijoje „Kinomanija, arba savireklama už biudžeto pinigus“ („Šviesa“ Nr. 84) rašėme, jog viešieji pirkimai šiam filmui kurti vyko labai keistai.

Atrodytų, kad norint kurti filmą apie šventę viešuosius pirkimus reikėtų paskelbti gerokai prieš prasidedant renginiams. Kadangi Lietuvoje yra ne viena prodiuserių kompanija ir ne viena komercinė televizija kuria dokumentinius filmus, galima buvo tikėtis nemažo susidomėjimo. Pagaliau kurti filmą apie miesto šventės renginius galėjo pretenduoti ir iš Jurbarko kilę kino menininkai.

Tačiau J. Bučinskas ir Jurbarko kultūros centras, atrodo, vienašališkai pasirinko vieną įstaigą ir sudarė jai išskirtines sąlygas. Toks pasirinkimas sveiką logiką apvertė aukštyn kojom. Pirmiau buvo nufilmuota šventė, paskui pradėta ieškoti lėšų filmui kurti, tada buvo tvarkomi viešųjų pirkimų dokumentai ir tik sudarius sutartį su VšĮ „Filmų kopa“ paskelbta, kad lapkričio mėnesį Jurbarko kultūros centras numato vykdyti viešųjų pirkimų konkursą dokumentiniam filmui apie liepos mėnesį įvykusią šventę kurti. Ar toks jokiems logikos dėsniams nepaklūstantis tvarinys gali būti teisėtas?

Susitarta iš anksto, bet teisėtai?

Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vadovė Vida Rekešienė mano, kad teisėtas, nors daugelis patikrinimo ataskaitoje minimų pažeidimų perša priešingą nuomonę.

Viešojo pirkimo patikrinimo ataskaitoje patvirtinama prielaida, kad filmo kurti savivaldybė neplanavo: gegužės 15 d. savivaldybės administracijos direktoriaus Petro Vainausko įsakymu patvirtintame numatomų šventinių renginių plane filmui kurti lėšų nebuvo numatyta. Tačiau rugsėjo 15 d. P. Vainauskas Jurbarko kultūros centrui skyrė 7 tūkst. Lt dokumentiniam filmui kurti ir keistų sprendimų karuselė pradėjo suktis.

Jurbarko kultūros centro Supaprastintų pirkimų žurnale pažymėta, kad įstaigos viešųjų pirkimų organizatorė Skaidra Pažereckaitė mažos vertės pirkimo procedūras apklausos būdu pradėjo rugsėjo 27 d.

Tačiau savivaldybės kontrolierė nustatė, kad pasiūlymą kurti filmą Jurbarko kultūros centras iš VšĮ „Filmų kopa“ gavo dar prieš pradedant viešųjų pirkimų procedūras – rugsėjo 26 d. VšĮ „Filmų kopa“ direktorė Ona Biveinienė Jurbarko kultūros centrui pasiūlė sukurti filmą, kuriame bus parodyta Jurbarko krašto istorija akcentuojant Magdeburgo teisų suteikimo Jurbarkui reikšmę, o filmo pagrindą sudarys filmuota liepos mėnesio jubiliejinių renginių medžiaga.

„Nekyla abejonių, kad tai išankstinis susitarimas“, – pripažino savivaldybės kontrolierė V. Rekešienė, dėl nesuprantamų priežasčių šio fakto neįvertinusi viešųjų pirkimų patikrinimo ataskaitoje.

Vis dėlto Kontrolės komiteto posėdyje apie tai kalbama buvo. D. Samienė pripažino, kad derybos buvo pradėtos anksčiau nei paskelbtas pirkimas, nes norėta aptarti sąlygas.

Procedūros svarbiau nei esmė?

Be kontrolierės dėmesio liko ir Jurbarko kultūros centro pirkimų organizatorės nemotyvuotas sprendimas kreiptis į vieną tiekėją. „Buvo pasirinktas pirkimas iš vienintelio šaltinio ir aš dėl to nediskutavau. Žiūrėjau tik procedūrinius dalykus“, – kontrolės komiteto posėdyje sakė V. Rekešienė.

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. gruodžio 28 d. patvirtintose rekomendacijose leidžiama viešosioms kultūros įstaigoms pirkti apklausos būdu iš vienintelio šaltinio, kai prekę pateikti gali tik konkretus tiekėjas ir jokių kitų alternatyvų nėra. Tokiais atvejais perkančiajai organizacijai reikia apsispręsti, ar ji nori įsigyti konkretų pirkimo objektą, ar žino tik poreikį. Priimant sprendimą svarbiausi yra motyvai.

Jurbarko kultūros centras jokių motyvų nepateikė, o pirkimą vykdė pagal Viešųjų pirkimų taisyklėse numatytą punktą „kiti atvejai“. Nors visiškai aišku, kad jei liepos mėnesį vicemeras J. Bučinskas nebūtų sudaręs „Filmų kopai“ išskirtinių galimybių filmuoti jubiliejinius renginius, alternatyvų galėjo būti į valias, kontrolierė V. Rekešienė nusprendė, kad pirkimas vyko pagal taisykles. 

„Jei taisyklės tai leidžia, kodėl gi ne? Mes tik pareikalavome, kad taisyklėse numatytos viešųjų pirkimų procedūros būtų aprašytos dokumentuose – antraip apklausų žodžiu išvis nebūtų galima patikrinti“, – sakė kontrolierė V. Rekešienė.

Neužtikrino skaidrumo

Vis dėlto V. Rekešienė nustatė, kad vykdant dokumentinio filmo pirkimo procedūras nebuvo užtikrinti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyti reikalavimai. Ataskaitoje nurodoma, kad Jurbarko kultūros centro direktorė laiku nepatikslino pirkimo plano, o pirkimo organizatorė apie numatomą pirkimą nepranešė Viešųjų pirkimų tarnybos informacinei sistemai. Apie pirkimą laiku ir tinkamai nepaskelbus nebuvo užtikrintas skaidrumo principas ir įstatyme numatytas pirkimo tikslo siekimas.

Skaidrumas suprantamas kaip viešumo užtikrinimas vykdant viešojo pirkimo procedūras. Viešumas pirmiausia siejamas su viešojo pirkimo skelbimu.

Be to, vykdant šį pirkimą Jurbarko kultūros centre nebuvo užtikrinta vidaus kontrolė, nes pirkimo organizatorė buvo pati centro vadovė. Rekomendacijose nurodoma įvertinti abiejų Jurbarko kultūros centro darbuotojų veiklą, todėl ir D. Samienė, ir S. Pažereckaitė gali gauti tarnybines nuobaudas.

Vicemero atvirumas pribloškė

Tokia kontrolierės ataskaita būtų puikiausiai užglaisčiusi kilusį skandalą, jei ne Kontrolės komiteto posėdyje kilusi sumaištis.

Vicemeras J. Bučinskas šiame posėdyje pareiškė, kad D. Samienė nekalta, nes jis pats paprašė, kad šventė būtų nufilmuota. „Tikrai šiam darbui nebuvo numatyta pinigėlių, bet su meru apsitarėm ir jis pasakė, kad galiu pranešt. Jei teiksis atvažiuot, bus nufilmuota. Ir nufilmavo – geriau ar blogiau, dar to filmo nėra, ir ta direktorė nekalta, kad čia taip viskas įvyko“, – aiškino J. Bučinskas.

„Jūs, vicemere, geriau to būtumėt nesakęs“, – netikėtą J. Bučinsko atvirumą įvertino V. Rekešienė.

Žala vertinama ne tik pinigais

Jurbarko kultūros centro direktorė D. Samienė sutiko esanti kalta, kad apie numatomą pirkimą nebuvo paskelbta savivaldybės interneto puslapyje, tačiau teisinosi, kad įstaigai jokios materialinės žalos jos neapsižiūrėjimas nepadarė.

V. Rekešienė Kontrolės komiteto posėdyje su tuo sutikti nenorėjo. „Jei žalą vertintume tik pinigais, tada taip. Bet žala yra ir nukentėjęs prestižas, ir viešumas, kai visai įstaigai metamas šešėlis, kad ten kažkas blogai. Argi tai ne žala?“ – svarstė kontrolierė.

Tarybos narys Egidijus Giedraitis tvirtino, kad filmas kuriamas labai pigiai, dėl to kalbėti apie žalą nėra ko.

Tuo tarpu Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas mano, kad išankstiniai susitarimai viešuosiuose pirkimuose daro didžiulę žalą visuomenei. Dėl to nuo Naujųjų metų pirkimai iš vieno tiekėjo bus įmanomi tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą.

„Žaidimas prasideda ne tada, kada prasideda viešųjų pirkimų procedūros, o daug anksčiau. Kai organizacija sumąsto ką nors renovuoti, statyti ar daryti darbus, jau yra pasirenkamos įmonės. Pagal tas įmones ir surašomos vienos ar kitos konkurso sąlygos“, – sakė Ž. Plytnikas, kalbėdamas apie statybos darbų konkursus.

Dokumentinio filmo apie Jurbarko jubiliejinius renginius kūrimas – akivaizdus pavyzdys, kad tokie išankstiniai susitarimai vyksta ne tik statybų srityje. Ten, kur rengiami mažos vertės pirkimai apklausiant tiekėjus žodžiu, tokių susitarimų kur kas daugiau nei didelės vertės ir labiau kontroliuojamuose viešuosiuose pirkimuose. Ne be reikalo, matyt, Valstybės kontrolė paskelbė, kad šiemet didesnį dėmesį skirs mažos vertės pirkimams audituoti.

Kuria ne pirmą filmą

VšĮ „Filmų kopa“ Jurbarke kasmet kuria filmus, ir ne po vieną. Pernai Sauliaus Beržinio kompanija čia kūrė net du filmus – ne tik įamžino miesto jubiliejinius renginius, bet ir Jurbarko krašto muziejui sukūrė dokumentinį filmą apie Jurbarko žydus. Už abu filmus sumokėta nei daug, nei mažai – beveik 18 tūkst. Lt.

Įdomiausia, kad dėl abiejų filmų užsakovai kino menininkams turėjo priekaištų. Nepasitenkinimą sukėlė ne tik viešai parodyta filmo apie jubiliejinius renginius ištrauka, bet ir rugsėjo mėnesį pristatytas dokumentinis filmas apie Jurbarko žydus. Po kelių peržiūrų savivaldybės administracija pareikalavo pakeisti dokumentinio filmo koncepciją.

Kultūros skyriaus vedėja Daurą Giedraitienę papiktino menininkų požiūris į istoriją. „Filme įvardijamos pavardės jurbarkiečių, šaudžiusių žydus, o visa lietuvių tauta pristatyta kaip žydšaudžiai. Tai toli prasilenkia su istorija. Mes puikiai žinome, kad žydų tautos žmonių šaudymą organizavo Tauragėje įsikūrę vokiečių kariuomenės daliniai, todėl negalime leisti, kad menininkai už valstybės pinigus sukurtų filmą prieš Lietuvą“, – piktinosi D. Giedraitienė.

Filmo sukūrimo terminas VšĮ „Filmų kopa“ buvo pratęstas iki gruodžio 10 d., tačiau mėnesiui baigiantis Jurbarko krašto muziejus jo dar neturėjo. Kultūros ministerijos projektą įgyvendinanti muziejininkė Adelija Meizeraitienė sakė filmo nepasigedusi, nes kol kas jo pristatymo rengti neketinama.

„Dabar turime kitų renginių ir apie filmą negalvojame. Gal pavasarį ką nors surengsime“, – tikino A. Meizeraitienė. Filmo dar tikina nemačiusi ir Kultūros skyriaus vedėja D. Giedraitienė. Žinant, kad nė vienas sukurtas filmas dar nėra pristatytas plačiajai visuomenei, peršasi mintis, kad valstybės pinigai išleidžiami tiksliai nežinant, kam ir kada bus naudojami būsimi kūriniai.

Daiva BARTKIENĖ