Spalį savivaldybės taryba patvirtino ateinančių metų fiksuotus pajamų mokesčio dydžius, taikomus įsigyjant verslo liudijimus, bei gyventojams taikomas lengvatas. Sprendimo projektą parengė mero sudaryta darbo grupė, kurioje kartu su politikais diskutavo ir Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių skyriaus Jurbarko poskyrio vedėjas Skirmantas Mockevičius.
Brangsta tik bedarbių ramybė
Įstatymas reikalauja, kad savivaldybių tarybos kasmet patvirtintų fiksuotus pajamų dydžius, taikomus dirbantiems su verslo liudijimais. Šiemet, kaip bene ir kasmet, darbo grupės nariai diskutavo, reikėtų juos mažinti ar didinti, svarstė, kiek gyventojai, sumokantys 100 Lt fiksuoto pajamų mokesčio, prisideda prie savo rajono gerovės.
Tarybos narė Zita Sorokienė tvirtino, kad verslo liudijimų kainų didinti negalima, gal net reikėtų sumažinti tiems gyventojams, kurie nevykdo veiklos didžiuosiuose miestuose, o orientuojasi į savo rajoną ir kaimiškas šalies teritorijas. Z. Sorokienė svarstė, kad nelengva nustatyti ribą, kurią peržengus žmonės gali pradėti verstis nelegaliai, nes lengvatų mažai, o rajone jau liko tik vyresnio amžiaus gyventojai.
Mažinti verslo liudijimų kainas siūlė tarybos narys Jonas Bučinskas, tačiau jo minčiai nė iš tolo nepritarė nei kiti politikai, nei Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas.
Nutarta maksimalų 1800 Lt fiksuotą pajamų mokestį taikyti tik tiems gyventojams, kurie nenori savo veiklos apriboti didžiuosiuose miestuose. Nusprendusieji nevykdyti veiklos su verslo liudijimais Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Neringos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus bei Marijampolės miestuose galės mokėti perpus mažesnį fiksuotą pajamų mokestį.
Daugiausia diskutuota dėl mūsų savivaldybėje taikomų fiksuotų pajamų mokesčio dydžių. Diskusijas sukėlė S. Mockevičiaus pateikta informacija, kad iš darbo biržos atsiųsti bedarbiai perka pigiausius, 120 Lt per metus kainuojančius verslo liudijimus, tačiau su jais jokios realios veiklos nevykdo, todėl tokią veiklą kaip langų valymas, kiemų tvarkymas, leidinių platinimas, įrankių galandimas buvo siūloma branginti net iki 600 Lt per metus, tačiau balsuojant buvo nutarta apsiriboti 360 Lt.
Darbo grupė nutarė nekeisti ir lengvatų dydžių – 30 proc. fiksuotą pajamų dydį sumažinti senatvės pensininkams, į verslo liudijimą neįrašantiems šeimos narių, tėvams, auginantiems tris ir daugiau vaikų, auginantiems neįgalius vaikus, vaikus auginantiems vienišiems asmenims, bendrojo lavinimo mokyklose besimokantiems mokiniams bei dieniniuose skyriuose studijuojantiems studentams, tradicinių amatų puoselėtojams, individualių įmonių savininkams ir dirbantiems asmenims, neįgaliesiems.
Nors daugelis darbo grupės narių sutiko, kad gaunantys kompensaciją darbo biržoje savivaldybės nustatytomis lengvatomis neturėtų naudotis, pripažinta, kad kontroliuoti bus sunku, o tai reiškia, jog sprendimas nebūtų vykdomas.
Teisingumas – ne politikų reikalas?
Spalio mėnesio posėdyje taryba be diskusijų patvirtino 2014 m. fiksuoto pajamų mokesčio dydžius ir būsimas lengvatas, nors bent kiek mąstantiems ir šiokią tokią analizę sugebantiems atlikti politikams turėtų kilti klausimų, ar socialiai teisingos yra verslo liudijimų kainos.
Fiksuotas metinis 600 Lt pajamų mokestis jau kelinti metai taikomas ir kirpėjoms, siuvėjoms, turgų prekybininkams, ir norintiems verstis stiklo pjovimu, dviračių remontu, knygų įrišimu bei apdaila, nors pastarosios veiklos anaiptol nėra tokios pelningos. Vargu ar kopijuojant dokumentus, pakuojant dovanas, nuomojant knygas ir žurnalus, siuvinėjant, neriant ar mezgant virbalais galima uždirbti tiek, kiek filmuojant ir fotografuojant renginius, verčiantis trenerių veikla ar nuomojant kompiuterinių žaidimų aparatus, tačiau ir vieni, ir antri per metus turi sumokėti tą patį 600 Lt fiksuotą pajamų mokestį.
Didžiausias – 1200 Lt fiksuotas metinis pajamų mokestis nustatytas labiausiai „verslioms“ veiklos sritims – dailidėms ir staliams, stogdengiams, betono ir akmens gaminių gamintojams, žemės ūkio mašinų ir variklinių transporto priemonių remontininkams, baldininkams bei statybininkams. Mažiausiai keliskart didesnį nei minimalų mėnesinį darbo užmokestį gaunantiems verslininkams per mėnesį reikia sumokėti tik 100 Lt pajamų mokesčio, tuo tarpu gaunantys minimalų užmokestį į rajono biudžetą įneša vos ne dvigubai daugiau – nuo 1000 Lt algos atskaičiuojami 173 Lt pajamų mokesčio.
Rajono mero sudarytos darbo grupės fiksuotam pajamų mokesčiui nustatyti pirmininkas G. Stoškus sutinka, kad teisingumo verslo liudijimų kainų politikoje labai nedaug. „Gal Vyriausybė turėtų peržiūrėti veiklos sritis, kuriose leidžiama dirbti su verslo liudijimais. Mums sunku nustatyti, kas uždirba daug, o kas – mažai. Nebent kas nors atliktų pajamų deklaracijų analizę ir pasakytų, kuriose veiklose uždirbama daugiausia“, – svarstė G. Stoškus.
Pasak jo, apie tai, kad kirpėjoms reikėtų padidinti fiksuotą pajamų mokesčio dydį, kalbėta ir darbo grupės posėdyje. „Moterys aptarė, kiek kuri sumoka kirpykloje, bet nusprendėme, kad kirpėjos tik mieste daug uždirba, o kaime kirpyklų trūksta – jei pabrangintume šią veiklą, gal jos ir visai išnyktų“, – sakė G. Stoškus.
Politikas pripažino, kad nustatant fiksuotus pajamų mokesčių dydžius galvojama ne apie rajono biudžetą, į kurį patenka pinigai už parduotus verslo liudijimus, o apie galimą smulkiųjų verslininkų nepasitenkinimą.
Biudžeto skylių neužkamšo
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių verslo liudijimus įsigijo 773 rajono gyventojai, į rajono biudžetą jie sumokėjo 158,5 tūkst. Lt, savivaldybė jiems suteikė 10,6 tūkst. Lt lengvatų.
Verslo liudijimus galima įsigyti visiems metams, vienam mėnesiui ar net vienai dienai, todėl verslininkų skaičius smarkiai svyruoja. Sausio mėnesį verslo liudijimus buvo įsigiję 254, vasario – 302, kovo mėnesį – 337 rajono gyventojai. Daugiausia verslininkų rajone būta birželį – net 477.
Išauginti verslumą labai padeda Valstybinės mokesčių inspekcijos rengiamos akcijos – štai sausį, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams patikrinus Jurbarko kirpyklas paaiškėjo, kad aštuonios kirpėjos dirbo be verslo liudijimų. Vienos aiškino nespėjusios įsigyti, kitos tikino, kad pamiršo nueiti į valstybinę mokesčių inspekciją.
Šiemet valstybinė mokesčių inspekcija sulaukė 79 kirpėjų pageidavimo sumokėti fiksuotą pajamų mokestį – jos į rajono biudžetą įnešė 17,8 tūkst. Lt.
Daugiausia fiksuoto pajamų mokesčio sumoka stogdengiai – į rajono biudžetą jie įnešė 30,5 tūkst. Lt. Automobilių remontininkai šiemet sumokėjo daugiau nei 24 tūkst. Lt, prekiaujantieji pramoniniais gaminiais – 22,6 tūkst. Lt, apdailininkai – 16,8 tūkst. Lt, dailidės ir staliai – 7,4 tūkst. Lt, baldų gamintojai – 5,9 tūkst. Lt, medienos ruošėjai ir malkų gamintojai – 4,7 tūkst. Lt, vainikų ir krepšelių pardavėjai, puokščių gamintojai 3,1 tūkst. Lt, siuvėjai – 2,5 tūkst. Lt, duobkasiai ir kapaviečių prižiūrėtojai – 1,6 tūkst. Lt fiksuoto pajamų mokesčio.
Kai kurių verslininkų sumokami mokesčiai kelia juoką. Pavyzdžiui, 9 rajone esantys sulčių spaudėjai šiemet sumokėjo 213 Lt fiksuoto pajamų mokesčio. Šį mokestį mokėjo tik trys kaimo turizmo paslaugų teikėjai, sumokėta suma vos 1103 Lt. Avalynės taisymui įsigyti trys verslo liudijimai, sumokėta 763 Lt. Fotografijos veiklai parduoti 45 verslo liudijimai, sumokėta 341 Lt.
Mažiausiai buvo sumokėta už diskotekos vedėjo verslo liudijimą – vienam jaunimo linksmintojui gegužę kišenę teko palengvinti 2 Lt.
Nė vieno verslo liudijimo šiemet neįsigijo muzikantai, žuvies ir mėsos rūkytojai, renginių filmuotojai, muzikos instrumentų taisytojai, būrėjai, kalviai, turistų gidai. Pastaruosius, beje, projektams įgyvendinti šiemet ne kartą kvietė Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras.
Verslo liudijimų neperka užsiimantieji individualia veikla, todėl koks iš tiesų yra mūsų rajono gyventojų verslumo lygis, sunku nustatyti. Tačiau kad iš smulkaus verslo gaunamos pajamos toli gražu nepadengia vaikų mokymo, ikimokyklinių įstaigų išlaikymo ir kitų gyventojams teikiamų paslaugų kaštų – akivaizdu. O tai reiškia tik viena – kažkas kitas turi sumokėti už gerovę, kurios kiekvienas „verslininkas“ labai greitai sugeba pareikalauti.
Daiva BARTKIENĖ
