Praėjusią savaitę dauguma rajono ūkininkų baigė kulti vasarinius rapsus – tai paskutinis javapjūtės atodūsis, leidžiantis ūkininkams pradėti rudeninę sėją. Nors šiemet ir rapsų, ir grūdinių kultūrų supirkimo kaina mažesnė 20–25 proc., o derlius akivaizdžiai mažesnis nei pernai, nuostolių žemdirbiai neskaičiuoja – palankūs javapjūtei orai nesutrukdė į aruodus suvežti tai, ką vasara užaugino.
Javapjūtės sėkmė – geri orai
Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės Vijoletos Tamulytės duomenimis, šiemet rajono ūkininkai daugiausia augino žieminių kviečių – jų buvo pasėta per 13 tūkst. ha. Deklaruota 3367 ha žieminių miežių ir 1260 ha žieminių rapsų.
Pasak V. Tamulytės, iš vasarinių grūdinių kultūrų mūsų ūkininkai labiausiai pamėgę miežius – šiemet deklaruota 4843 ha miežių pasėlių. Rajono ūkininkai taip pat augino 3974 ha vasarinių kviečių ir 3444 ha vasarinių rapsų. „Pastebėjome, kad pasėlių struktūra beveik nesikeičia – ką ūkininkai pasirinko, tą ir augina, retai išbando ką nors nauja“, – tikino Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė.
Nors vasara buvo sausoka, javapjūtė mūsų kraštuose prasidėjo šiek tiek vėliau nei Suvalkijos lygumose. Jurbarko krašto ūkininkai kombainus į laukus išvairavo tik rugpjūčio pradžioje. Pirmosios javapjūtės dienos nudžiugino žemdirbius: didžiajam metų darbymečiui įsibėgėti leido saulėti, karšti orai, todėl nemažai stambiųjų augalininkystės ūkių žieminius pasėlius nukūlė dar iki Žolinės. Lietinga savaitė pristabdė laukuose darbus, tačiau nesupūdė derliaus, nes graži buvo visa rugpjūčio pabaiga, o po rugsėjo 2-osios lietaus – ir visa pirmoji rugsėjo savaitė.
„Šiemet nukulti galėjo suspėti ir didžiausi tinginiai – buvo daug saulės ir mažai lietaus“, – sakė iš paskutinio vasarinių rapsų lauko kombainą sekmadienį išvairavęs Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas.
Per 200 ha pasėlių deklaravęs Šimkaičių seniūnijos ūkininkas R. Jovarauskas sako, kad šiemet geriausiai užderėjo žieminiai kviečiai – savo laukuose ūkininkas prikūlė vidutiniškai po 5 t/ha. Neblogai užderėjo vasariniai rapsai – pavyko prikulti iki 2 t/ha. Kiek mažesnis nei tikėtasi miežių derlius, tačiau jis, pasak R. Jovarausko, priklauso ne tik nuo orų, žemės dirbimo technologijų bei pasėlių priežiūros, bet ir nuo javų veislės. „Gal šiemet suklydau pasirinkdamas, bet kasmet tuo rizikuoji“, – sakė ūkininkas.
Savo derliumi nesigiria, bet kooperatyvo „Aruodai“ narių suvežtais grūdais neatsidžiaugia ir paskyniškis Egidijus Giedraitis. Pasak kooperatyvo pirmininko, užpildytos beveik visos 3 tūkst. tonų talpos kooperatyvo saugyklos.
„Šiemet derlius gal ir nebuvo toks rekordinis kaip pernai, bet mūsų kooperatyvui priklausantys ūkininkai žieminių kūlė vidutiniškai po 6 t iš hektaro. Metai mums nebuvo prasti, be to, džiaugiamės grūdų kokybe – ji daug geresnė nei pernai, nes didesnis grūdų glitumo procentas“, – sakė E. Giedraitis.
Nudžiugino miežių derlius
Rekordinį derlių šiemet kūlė Zubrickų kaimo (Veliuonos seniūnija) ūkininkas Arūnas Mickūnas. Į jo kombaino talpą biro po 8 t/ha žieminių kviečių. Neįprastai gausiai užderėjo miežiai. Iš 6 ha lauko A. Mickūnas prikūlė 38 tonas – tokio derlingumo dar nebuvo pasiekęs ir net nesitiki pakartoti!
Pasak ūkininko, labiausiai džiugina tai, kad rekordiniam derliui užauginti neprireikė didžiulių investicijų – tik nuojautos, kuria pasikliauti rizikinga, bet kartais labai naudinga. Kadangi pavasario šiemet beveik nebuvo, Antkalnės kaimo laukuose A. Mickūną užklupo vasara. Kai aplink visur jau žaliavo, ūkininkas „Roundapu“ purškė pernykštes ražienas, po trijų dienų giliai įdirbo dirvą ir pasėjo miežius.
„Dariau taip, kaip niekas nerekomenduotų daryti – atvirkščiai, technologijos reikalavo seklaus žemės dirbimo, bet mano nuojauta sakė priešingai. Pataikiau, nes pasėliai gražiai sukilo, net trąšų jiems nereikėjo – gal tik kartą nupurškiau nuo išgulimo“, – sakė ūkininkas.
Didžiuliam derliui iš laukų surinkti reikia geros technikos. Šiemet ūkininkas iš už Atlanto parsisiuntė specialią priekabą „Bii“ grūdams nuo kombaino vežti, todėl giedromis dienomis javapjūtė vyko be mažiausių pertraukėlių.
Laukia geresnių kainų
Nors grūdų supirkimo kainos šiemet gerokai mažesnės už pernykštes, A. Mickūnas įsitikinęs, kad pajamos iš ūkio nesumažės. Nupirkęs apgriuvusią kolūkio daržinę ūkininkas prieš pat javapjūtę suspėjo įsirengti daugiau nei 2 tūkst. tonų talpos grūdų sandėlį, todėl „Agrokoncernui“ pardavė tik dalį derliaus.
„Per javapjūtę, kai grūdų pasiūla pati didžiausia, o ūkininkai net neklausia kainos, tik džiaugiasi, kad gali vežti tiesiai iš laukų supirkėjams, supirkėjai moka mažiausiai. Laimi tie, kurie turi sandėlius, džiovyklas ir gali plaukti, kol kaina nusistovės“, – įsitikinęs A. Mickūnas.
Tuo neabejoja ir Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas R. Jovarauskas, žieminių derlių saugantis „Litagros“ elevatoriuje ir kooperatyvo „Aruodai“ grūdų sandėliuose. „Kainos priklauso ne nuo Lietuvoje susiklosčiusių aplinkybių – mes esame per maži žaidėjai pasaulio grūdų rinkoje. Kai prasidės sėja už Atlanto – Brazilijoje, Kanadoje, tada ir paaiškės tikroji šių metų derliaus kaina. Tikiuosi, kad ji pradės kilti“, – sakė R. Jovarauskas.
Rugsėjo pradžioje daugelis grūdų supirkėjų kainas jau kilstelėjo maždaug dešimčia litų – už toną ekstra klasės maistinių kviečių mokėjo 580–630 Lt, pašarinius kviečius supirko po 480–530 Lt/t, rugius pirko po 330–480 Lt/t. Šią savaitę miežiai buvo superkami po 470–540 Lt/t, kvietrugiai – po 400–470 Lt/t. Šiek tiek padidėjo ir rapsų supirkimo kaina – vasarinius rapsus, kurių derlius perpus mažesnis nei žieminių, jau galima parduoti po 1180–1260 Lt/t.
Kainų kilimą ūkininkai sutinka viltingai, tačiau kol kas tuo džiaugtis neskuba. Palyginus su pernykštėmis, šiemetinės grūdų supirkimo kainos tragiškos – javapjūtės pradžioje ne vienas ūkininkas dėl to patyrė nemažą šoką. Žemės ūkio ir kaimo verslo informacijos centro duomenimis, šiemet grūdų supirkimo kainos Lietuvoje, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 20–27 proc.
Labiausiai atpigo rapsai. Pernai rugpjūčio pabaigoje už rapsus ūkininkams supirkėjai mokėjo vidutiniškai po 1620 Lt/t, tuo pat metu šiemet – tik 1186 Lt/t. Beveik tiek pat sumažėjo ir kvietrugių kaina: pernai už kvietrugius ūkininkai gavo po 644 Lt/t, šiemet – tik 464 Lt/t. Vidutinė kviečių kaina krito nuo 714 Lt/t iki 558 Lt/t, miežių – nuo 618 Lt/t iki 523 Lt/t.
Skaičiuojama, kad šiemet dėl mažesnio derliaus ir smarkiai kritusių grūdų supirkimo kainų ūkininkai negaus maždaug 400 mln. Lt pajamų. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, augalininkystės ūkiai dėl to neturėtų patirti nuostolių. Rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšios skaičiavimais, pardavę grūdus ūkininkai padengs turėtas išlaidas, o tiesioginės išmokos garantuos 15 – 25 proc. pelną. Šiemet ūkininkai už javų ir rapsų pasėlius gauna per 400 Lt/ha tiesioginę išmoką.
Rudens sėja – naujos viltys
Pasibaigus javapjūtei ūkininkai gali lengviau atsikvėpti, tačiau darbymetis dar nesibaigia – reikia skubėti arti, akėti ir sėti. Daug kur jau dygsta anksčiausiai – rugpjūčio viduryje pasėti žieminiai rapsai. Nors bene kasmet didelė dalis žieminių rapsų pasėlių iššąla, kiekvieną rudenį ūkininkai rizikuoja iš naujo. Ne veltui: žieminių rapsų derlius gerais metais būna dvigubai didesnis už vasarinių, todėl jei rapsai sėkmingai peržiemoja, žemdirbių pajamos iš hektaro, lyginant su grūdinių kultūrų derliumi, padidėja mažiausiai trečdaliu, o kartais – ir dvigubai.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko rajono biuro agronomas Antanas Petraitis tvirtina, kad rapsų iššalimo priežastis – ne tik šaltos žiemos. „Ūkininkai dažniausiai nukenčia dėl sugedusių melioracijos sistemų, nes užmirkusioje žemėje rapsai tikrai neišžiemos. Kenkia šiems pasėliams ir besniegės žiemos. Idealiausia vieta – užuovėjos aplink miškus, nes tokioje vietoje žieminiai rapsai yra geriausiai apsaugoti“, – sakė konsultantas.
Rudeninei sėjai labiausiai tinkamas laikas – iki rugsėjo 20-osios. „Tačiau viskas labai priklauso nuo rudens. Jei gražus ir šiltas, nieko neatsitiks šiek tiek suvėlinus sėją. Per anksti pasėjus žieminiai perauga, laukus užpuola piktžolės – tenka purkšti herbicidais, o tai jau papildomos išlaidos. Be to, tokie pasėliai sunkiau žiemoja, labiau iššunta, juos puola grybelinės ligos“, – aiškino agronomas.
Vis dėlto žemdirbiai skuba. Nors rugsėjo 2-ąją kaip iš kibiro visoje Lietuvoje pylė lietus, žemėje drėgmės nėra per daug. Pasak ūkininko E. Giedraičio, drėgmės pakanka tik viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, todėl būtų gerai, kad dar palytų. „Bet nieko nelaukiu – baigiu kulti ir iš karto ariu. Nėra ko delsti, nes prognozės kol kas lietaus žada nedaug. Nieko nedarant būtų šiek tiek per sausa, tačiau turiu volus, suvoluota žemė geriau išsaugos drėgmę“, – sakė ūkininkas.
Šį dešimtadienį sėją ketina užbaigti ir Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas R. Jovarauskas, suplanavęs žieminiais apsėti pusę savo laukų – maždaug 100 ha. „Mūsų regione dar tikrai nėra blogai. Nors drėgmės mažai, bet sėti galima ir visi ūkininkai dabar sėja. Nepavydžiu kolegoms mažeikiškiams, kurie guodžiasi, kad į laukus per balas neįvažiuoja. Ten lijo visą savaitę, todėl jie tik pirmadienį pradėjo sėją“, – sakė R. Jovarauskas.
Rudeninė sėja – naujos ūkininkų viltys, naujo žemdirbystės sezono pradžia. Nuo to, kaip grūdas atguls į žemę, priklausys ateinančių metų derlius.
Daiva BARTKIENĖ
