Tauragės teritorinės darbo biržos duomenimis, 2012 m. Tauragės regione įsteigtos 7 darbo vietos neįgaliesiems naudojantis valstybės parama. Riboto darbingumo asmenų darbo vietoms kurti pernai skirta daugiau nei 215 tūkst. Lt subsidijų. Apie remiamojo įdarbinimo priemones neįgaliesiems pasakojo Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus vyr. specialistės Aldona Augaitienė ir Dairona Strumilienė.
Trys darbo biržos įgyvendinamos priemonės padeda neįgaliesiems integruotis į darbo rinką. Darbo vietų steigimo subsidijavimo priemonės esmė – valstybė skiria paramą įmonėms, steigiančioms naujas darbo vietas neįgaliesiems. Šiuo metu parama vienai darbo vietai gali siekti 40 tūkst. litų, t. y. ne daugiau kaip 40 Vyriausybės patvirtintų minimalių algų. Subsidijos dydis priklauso nuo neįgaliojo, kuriam sukuriama darbo vieta, darbingumo lygio: 80 proc. išlaidų kompensuojama, kai darbo vieta steigiama neįgaliajam, kurio darbingumo lygis iki 25 proc., 70 proc. kompensacija už darbo vietą 30-55 proc. darbingumą turinčiam neįgaliam asmeniui.
Sutartis sudaroma 3 metams – tiek laiko subsidijos gavėjas turi išlaikyti įkurtą darbo vietą. Tačiau mūsų rajono darbdaviai neskuba riboto darbingumo žmonėms kurti darbo vietų: dvi buvo įkurtos 2008 m. ir viena 2012 metų pabaigoje.
Darbo biržos Jurbarko skyriuje birželio pradžioje buvo registruota per 200 neįgaliųjų, ieškančių darbo: 22, kuriems nustatytas iki 40 proc. darbingumas, ir 186, kurių darbingumo lygis iki 55 proc. Pasak vyr. specialistės A. Augaitienės, darbo birža neįgaliesiems siūlo ir viešuosius, ir laikinus darbus, o pasiūlyti nuolatinį darbą sudėtinga, nes Jurbarke nėra neįgaliųjų įmonių – vienintelė UAB „Rasanta“, kurioje dirbo tik negalią turintys žmonės, išsikraustė į Klaipėdą.
„Praėjusių metų pabaigoje uždaroji akcinė bendrovė „Ogiseta“ įsteigė darbo vietą neįgaliai siuvėjai. Įmonė naujai darbo vietai įkurti gavo 34 tūkst. litų paramą ir pridėjo 18,5 tūkst. savo lėšų. Ir dabar yra besidominčių, tačiau kol kas dar niekas nepateikė paraiškos dėl darbo vietos steigimo subsidijavimo“, – sakė A. Augaitienė.
Daugiau darbdavių naudojasi neįgaliųjų įdarbinimo subsidijuojant priemone. Metų pradžioje įdarbintų pagal šią priemonę buvo 9, tačiau birželį bedirbo tik 5 negalią turintys asmenys, o jų darbovietės buvo bendrovė „Savas medis“, Jurbarko neįgaliųjų draugija ir savivaldybės viešoji įstaiga „Jurbarko socialinių paslaugų centras“.
„Turime galimybę subsidijuojant įdarbinti dar 2-3 asmenis, jei atsirastų darbdavių, kurie galėtų pasiūlyti darbą neįgaliesiems“, – sakė darbo biržos vyr. specialistė. Įdarbinus neįgalų asmenį, kuriam nustatytas iki 55 proc. darbingumas, darbdaviui mokama subsidija – 50 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto atlyginimo ir įmokų „Sodrai“. Parama skiriama vienus metus.
Dar didesnės darbo užmokesčio subsidijos įdarbinus didesnės negalios asmenis: iki 40 proc. nedarbingumo lygio įdarbintiesiems skiriama 60 proc. priskaičiuoto atlyginimo ir įmokų „Sodrai“ kompensacija, o už 25 proc. darbingumo neįgaliojo įdarbinimą – net 75 proc. subsidija. Be to, vadinamųjų I ir II neįgalumo grupės įdarbintiesiems subsidija skiriama neterminuotai – visą jų darbo laiką.
Apie trečiąją neįgaliesiems skirtą remiamojo įdarbinimo priemonę – savarankiško užimtumo rėmimą darbo biržos Jurbarko skyriuje konsultuoja vyr. specialistė D. Strumilienė.
„Negrąžinama parama pradėti verslą ir įsisteigti darbo vietą neįgaliajam skiriama, jei jam nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis, arba sunkus neįgalumo lygis, ir neįgaliajam, kuriam nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis, arba vidutinis neįgalumo lygis.
Didžiausia skirta parama gali būti iki 40 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžių, šiuo metu tai yra 40 tūkst. litų. Parama yra vienkartinė ir ji gali būti naudojama patalpų remontui bei darbo priemonėms įsigyti. Subsidijuojant įsteigtą darbo vietą privaloma išlaikyti ne trumpiau kaip trejus metus“, – pasakojo D. Strumilienė.
Pasak darbo biržos vyr. specialistės, pagal šią programą Jurbarke yra įsteigta siuvykla, kelios kirpyklos, buhalterinių paslaugų ir kitokių įmonių. „Du asmenys šiemet pareiškė norą pasinaudoti savarankiško užimtumo rėmimo priemone – vienas steigia sau darbo vietą poilsio paslaugų srities versle, kitas planuoja gyvūnų veisimo ir priežiūros verslą ir šiuo metu ruošia paraišką paramai gauti“, – sako D. Strumilienė.
Darbo birža laukia didesnio darbdavių bei neįgaliųjų aktyvumo teikiant paraiškas remiamojo įdarbinimo priemonėms. Valstybės subsidijavimas suteikia galimybę neįgaliesiems rasti savo vietą darbo rinkoje, o darbdavius skatina įdarbinti ir riboto darbingumo asmenis.
Danutė KAROPČIKIENĖ
