Rajono vadovų nuolaidžiavimas bendrojo lavinimo mokyklų moksleivius maitinančiai VšĮ „Kretingos maistas“ savivaldybę nuvedė į teismą. Viešųjų pirkimų tarnyba pareikalavo panaikinti 2009 metais pratęstą moksleivių maitinimo sutartį, nes ji prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms.
Politikams apdūmė akis
2005 m. savivaldybės paskelbtą moksleivių maitinimo viešojo pirkimo konkursą laimėjusi viešoji įstaiga „Kretingos maistas“ nuo pirmosios darbo dienos Jurbarke įsivėlė į skandalus, tačiau nei moksleivių piketai prie savivaldybės, nei Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos dėmesys, atrodo, nesutrukdė rajonui vadovaujantiems liberalcentristams proteguoti bendrapartiečio įmonę. Nesilaikydama pirkimo sutartyje nustatytų sąlygų savivaldybės administracija ne kartą didino nemokamų pietų kainą, tačiau nei porcijų dydis, nei maisto kokybė negerėjo – tai ne kartą įrodė moksleivių ir jų tėvų skundai.
Nors didžioji dalis rajono mokyklų bendruomenių buvo nepatenkintos įmonės teikiamomis paslaugomis, 2009 m. birželio mėnesį rajono meras Ričardas Juška pareikalavo dar nepasibaigusią sutartį pratęsti penkeriems metams. Tam pretekstu tapo Jurbarko rajono maisto ir veterinarijos tarnybos pateikta informacija apie 2008 m. mokyklų maisto tvarkymo skyriuose atliktų patikrinimų rezultatus. Informavęs tarybos narius, kad jei savivaldybė nesuras 300 tūkst. Lt remontui, gali būti uždarytos trijų didžiausių rajono mokyklų valgyklos, rajono meras frakcijų vadovams pranešė, kad „Kretingos maistas“ atliktų remontą, jei būtų pratęsta moksleivių maitinimo sutartis.
Teismo dokumentuose tarsi yla iš maišo išlindo žinia, patvirtinanti, kad rajono mero R. Juškos 2009 metais savivaldybės tarybai pareikti argumentai, švelniai sakant, tebuvo paprasčiausias akių dūmimas.
Tą, beje, kai kurie rajono politikai suprato jau ir prieš trejus metus, todėl už sutarties pratęsimą nebalsavo. Nereikia nė sakyti, kad savivaldybės juristai 2009 m. neinformavo tarybos, jog Viešųjų pirkimų įstatymas draudžia sudaryti sutartis ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui, todėl apgauti dabar turėtų jaustis ir tie savivaldybės tarybos nariai, kurie kėlė rankas už sutarties pratęsimą.
Turėjo priežasčių skubėti?
Viešųjų pirkimų tarnyba paprašė Kauno apygardos teismą naikinti ne tik 2009 m. birželio 25 d. priimtą savivaldybės tarybos sprendimą leisti pratęsti sutartį su „Kretingos maistu“ ir pagal šį sprendimą sudarytą susitarimą, bet ir pripažinti negaliojančiais 2009 m. lapkričio 11 d. Smalininkų Lidijos Meškaitytės ir Klausučių Stasio Santvaro pagrindinių mokyklų darželinukų maitinimo paslaugų pirkimo sutartis.
Teismui pateiktame ieškinyje nurodoma, kad išanalizavusi ir įvertinusi 2005 m. moksleivių maitinimo viešojo pirkimo konkurso dokumentus bei Jurbarko rajono savivaldybės administracijos pateiktą informaciją, atsižvelgdama į pakitusią valstybės ekonominę padėtį, Viešųjų pirkimų tarnyba nerekomendavo pratęsti sutartį, o siekiant racionaliau naudoti lėšas siūlė rengti naują viešąjį maitinimo paslaugų pirkimą.
Ši rekomendacija savivaldybei pateikta 2010 m. sausio 18 d., o balandžio 16 d. – išsiųsta pakartotinai. Galima numanyti, kad dėl nuolatinio įvairių institucijų dėmesio savivaldybės vadovai nujautė, o gal net ir tiksliai žinojo Viešųjų pirkimų tarnybos poziciją dėl sutarties pratęsimo, todėl turėjo pretekstą skubėti pratęsti sutartį anksčiau nei ji pasibaigs.
Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, nors 2005 m. sudarytoje sutartyje buvo numatyta galimybė ją pratęsti penkeriems metams ir savivaldybės taryba tai leido, savivaldybės administracija privalėjo laikytis sutarties pratęsimo metu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, numatančių maksimalų 3 metų pirkimo-pardavimo sutarčių galiojimo laikotarpį.
Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, įstatymą pažeidžiant 2010 m. balandžio 15 d. sudarytas Jurbarko rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių maitinimo sutarties pratęsimas turi būti pripažintas niekiniu nuo sudarymo momento. Tokiu atveju negaliojančiomis turėtų būti pripažintos ir sutartys su VšĮ „Kretingos maistas“ dėl Smalininkų ir Klausučių ikimokyklinukų maitinimo. Neteisėtai pratęsusi moksleivių maitinimo sutartį savivaldybė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą ir nusprendusi pirkti ikimokyklinukų maitinimo paslaugas apklausos būdu kreipiantis į vieną tiekėją – VšĮ „Kretingos maistas“.
Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė savivaldybei rekomendacijas nutraukti šias sutartis ir organizuoti naują viešąjį pirkimą, nes 2005 m. sudarytos moksleivių maitinimo sutarties pratęsimas ir dviejų įstaigų ikimokyklinukų maitinimo sutartys sudarė prielaidas neracionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas – pažeidė viešąjį interesą.
Valstybės interesas – svarbesnis
Kauno apygardos teismui pateiktame savivaldybės atsiliepime į ieškinį kartojami tie patys argumentai, kuriais rėmėsi rajono meras R. Juška, prašydamas rajono tarybos leidimo pratęsti dar nepasibaigusią sutartį.
Atsiliepime teigiama, kad savivaldybė nepajėgi savo lėšomis remontuoti ir tvarkyti mokyklų valgyklas, kadangi tam reikia nemažų investicijų, todėl skelbiant moksleivių maitinimo konkursą sąlygose buvo nustatytas penkerių metų sutarties terminas bei numatyta galimybė tiekėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus ją pratęsti dar penkeriems metams. 2005 m. galiojęs Viešųjų pirkimų įstatymas neribojo sutarčių galiojimo trukmės, o Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatyme, savivaldybės juristų nuomone, nėra nuostatų, kad šis įstatymas turi būti taikomas jau sudarytoms sutartims.
Be to, savivaldybė gavo Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas nepratęsti sutarties tada, kai ji jau buvo pratęsta ir „Kretingos maistas“ jau buvo įvykdęs dalį įsipareigojimų, susijusių su mokyklų valgyklų remontu, todėl savivaldybė neturėjo pagrindo vienašališkai ją nutraukti.
Savivaldybės administracijos bendraatsakovo VšĮ „Kretingos maistas“ juristų nuomone, pareikšdama ieškinį Viešųjų pirkimų tarnyba valstybės interesą iškelia aukščiau nei sutarties šalių – savivaldybės, turinčios konstitucinę pareigą maitinti moksleivius, ir viešosios įstaigos interesus, nes pasirašydama sutartį įstaiga tikėjosi, kad ji bus pratęsta būtent penkeriems metams, ir dėl to ne tik investavo į mokyklų patalpų remontą, bet ir visus planus derino prie sutarties galiojimo laikotarpio.
VšĮ „Kretingos maistas“ laikosi pozicijos, kad su Jurbarko savivaldybe sudaryta sutartis nėra vien tik maitinimo paslaugų teikimo sutartis – teismo dokumentuose tvirtinama, kad tai ir remonto, priežiūros ir aptarnavimo paslaugų pirkimo sutartis. Norėdama ją gerai įvykdyti įstaiga samdė darbuotojus, investavo į maisto gaminimo priemones bei sudarė ilgalaikes sutartis su tiekėjais. „Kretingos maisto“ nuomone, Viešųjų pirkimų tarnybai, ginančiai viešajį interesą ir prižiūrinčiai, kaip laikomasi įstatymo, tai nesuteikia leidimo nepaisyti jų įgytos teisės pratęsti sutartį. Įstaigos nuomone, patenkinus Viešųjų pirkimų tarnybos ieškinį būtų pažeistas viešasis interesas, nes savivaldybei tektų įsigyti visą maisto gaminimo įrangą bei priemones ir organizuoti naujus maitinimo paslaugų pirkimus.
Sutartis pratęsta nepagrįstai
Kauno apygardos teisme šie argumentai įvertinti labai kritiškai. Nors sutartyje ir buvo numatyta galimybė ją pratęsti dar penkeriems metams, abi šalys tolesnius su sutarties vykdymu susijusius klausimus turėjo spręsti vadovaujantis galiojančiais įstatymais ir poįstatyminių aktų reikalavimais ir dėl to negalėjo jos pratęsti ilgesniam laikotarpiui nei leidžia Viešųjų pirkimų įstatymas.
Tačiau svarbiausia net ne tai.
Kauno apygardos teismo nuomone, nei VšĮ „Kretingos maistas“ įsipareigojimas atlikti nuomojamų mokyklų valgyklų patalpų remontą, nei viešosios įstaigos pateikta pažyma, kad iki 2012 m. kovo mėnesio į rajono mokyklų įrangą bei remontą buvo investuota apie 600 tūkst. Lt, negalėjo tapti pagrindu sutarčiai pratęsti. Užtikrinti, kad maitinimo paslaugos atitiktų higienos normų reikalavimus buvo paslaugų tiekėjo pareiga, numatyta sutarties 5.7 punkte.
Atsižvelgdamas į tai, kad pripažinus sutartį negaliojančia ir ją nutraukus nukentėtų viešasis interesas, nes organizuoti naują konkursą reikalingas ilgesnis laikotarpis, Kauno apygardos teismas priėmė kompromisinį sprendimą – sutarties galiojimo terminą sutrumpino iki Viešųjų pirkimų įstatyme numatyto maksimalaus trejų metų laikotarpio. Jis baigsis 2013 m. balandžio 15 d.
Iki rugpjūčio 9 d. visos bylos šalys dar turi teisę apskųsti Kauno apygardos teismo sprendimą.
„Vadovausimės priimtu sprendimu ir aukštesniam teismui nebeskųsime“, – vakar sakė rajono meras R. Juška, tačiau atsisakė komentuoti teismo sprendime nurodytus argumentus, teigiančius, kad sutartis su „Kretingos maistu“ pratęsta nepagrįstai.
Nors teismas dėl senaties nesvarstė Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimo panaikinti 2009 m. birželio 25 d. savivaldybės tarybos sprendimą, galima manyti, kad pasisakydamas dėl nepakankamo sutarties pratęsimo pagrindo teismas tuo pačiu įvertino ir savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo motyvus. Jei, kaip teigia meras, teismo sprendimo savivaldybė neskųs, liks galioti ir argumentas, kad dėl investicijų į valgyklų remontą sutartis negalėjo būti pratęsta.
Tokiu atveju būtų keista, jei savivaldybės tarybos nariai nenorėtų išsiaiškinti, kokių interesų siekdamas 2009 metais R. Juška reikalavo pratęsti sutartį su „Kretingos maistu“ ir ar už tokią paslaugą Liberalų ir centro sąjungai įmonė neatsilygino per 2011 metų savivaldybių tarybų ar kuriuos kitus rinkimus.
Daiva BARTKIENĖ
