Nors už lango rytais dar kandžiojasi dešimties laipsnių šaltukas, visų širdyse jau pavasaris. Šaltis užkonservavo kovo pradžioje darželyje pražydusias snieguoles, tačiau dienomis įsaulėje žemė sušyla ir žiedeliai vėl prasiskleidžia. Galveles iš žemės jau kiša ir tulpės bei narcizai – vos tik oras sušils, pasipils žiedai. Artėja balandis – vienas gražiausių pavasario mėnesių, todėl laikas raitotis rankoves ir imtis grėblio.
Jurbarko gėlininkų draugijos pirmininkė Sigutė Jokūbaitienė kasdien gėrisi gėlėmis, tačiau tikina, kad nieko nėra gražiau už pavasarinius darželio žiedus. Šiemet pavasaris labai vėlyvas, kol kas lauke nėra jokių darbų, tačiau norinčioms vasarą džiaugtis žiedais, užsiėmimų ir dabar netrūksta. Ant palangių jau žaliuoja sudygę pomidorai, porai, prieskoninės žolelės, laiškus leidžia svogūnai, daigelius į saulę kelia vasarį ar kovo pradžioje pasėtos vienmetės gėlės. Net jei pavasaris ant jūsų namų palangių dar neprasidėjo, niekur nepavėlavote. Dar galima daug ką pasėti ir pačioms užsiauginti, svarbu norėti, kad vasara pradžiugintų žiedais.
Didysis ketvirtadienis prieš šv. Velykas – geriausia diena kambariniams augalams persodinti. S. Jokūbaitienė tikina, kad būtina persodinti tas gėles, kurios po žiemos atrodo suvargusios, per vazono kraštus lenda šaknys ar indai atrodo akivaizdžiai per maži. Prieš persodinant gėles būtina jas gerai palieti. Žemei permirkus aštriu peiliu nuo vazono kraštų atkeliamos šaknys. „Indą persodinimui reikia parinkti ne per didelį – tik maždaug 1,5 – 2 kartus didesnį nei ankstesnis. Į dugną įmeskite saują akmenukų: žemei reikia drenažo, kad neužpelkėtų, nepradėtų pūti augalo šaknys. Jei atsargiai perkelsite augalą į kitą indą, gėlė persodinimo greičiausiai net nepajus“, – tikino S. Jokūbaitienė.
Pasak gėlininkės, pavasarį reikėtų atidžiai apžiūrėti kambarinius augalus, nes šiltose ir sausose patalpose juos dažnai užpuola amarai. Sigita nerekomenduoja naudoti cheminių purškalų, o siūlo pačioms pagaminti gėlėms vaistų: ant susmulkintos česnako skiltelės užpilti pusę litro pošilčio vandens, palaikyti parą, pridėti šiek tiek žaliojo arba ūkiško muilo ir nupurkšti kenkėjų apniktas gėles. Jei reikės, po savaitės kitos dar kelis kartus pakartoti procedūrą.
Dar nevėlu auginiais dauginti svyrančias petunijas ir pelargonijas. Pastarosios – ideali balkonų ir palangių puošmena, nes vasarą nereikalauja atidžios priežiūros. Šiuo metu į žemę sukištos šakelės įsišaknys per 10–12 dienų. Kai tik pasirodys pirmas šviesiai žalias augalėlio stiebelis, reikėtų nulaužti jo viršūnėlę – tada augalas gražiai susikrūmytų. Auginiais galima dauginti ir verbenas. „Jei neturite peržiemojusių augalų, galite nusipirkti vieną didesnį krūmelį ir pasidauginti auginių. Net jei ir vėliau už kitus pražystų, iki vasaros pabaigos tikrai užtektų laiko pasidžiaugti palergonijų, petunijų ir verbenų žiedais“, – tvirtina S. Jokūbaitienė.
Gėlininkė siūlo visoms moterims pasėti vienmečių gėlių. Kuo greičiau reikėtų sėti lobelijas, kol sušils žemė ir baigsis vėlyvosios šalnos, suspės išdygti ir užaugti šalavijų ir gvaizdūnių daigeliai. Neverta ant palangių auginti serenčių, ratilių, portulakų, alisų – šias gėles galima sėti tiesiai į žemę, bet norint pražydinti anksčiau, sėklas galima išbarstyti šiltnamio pakraštėlyje.
Pirmas darbas, kurį reikėtų atlikti atšilus orui – griebti į rankas grėblį ir gerai išdraskyti vejoje atsiradusias samanas. „Samanojanti žemė – rūgščios dirvos ir rūgščių lietų požymis, rodantis, kad žemei trūksta deguonies. Pavasariniai darbai nesunkūs, tik laiko užima daug: išpurenkite gėlynus, apkaskite medelius, patręškite visus augalėlius. Be trąšų nebus ryškių žiedų, skurs gėlės ir medeliai“, – tikino S. Jokūbaitienė.
Gėlininkė tikina, kad sodyboje nereikia daugybės brangių gėlių, jei išmoningai suplanuotos žemės ir aukštos gyvatvorės, grupėmis susodinti dekoratyviniai krūmeliai. Juos reikia sodinti, kai tik išeina pašalas. Erdvėms užpildyti užtenka pavasarį žiedais džiuginančio rododendro, azalijos krūmelių. Pastarieji mėgsta daugiau šviesos, tik negalima pamiršti, kad ir vienam, ir kitam augalui žemę reikia nuolat parūgštinti.
Daiva BARTKIENĖ
