Su Tadu Karanausku, Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos dešimtoku, sutarėm susitikti penktadienį po pamokų – vasario 14-ą, Valentino dieną. „Nesvarbi man ta diena. Neturiu Valentinos“, – šypsodamasis sakė dešimtokas. Svarbiausią Tadui šiais mokslo metais įvykį vakar rodė per LRT televiziją – tai „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ dešimtokų finalas.
Finale Tadas buvo ketvirtas, bet – savo pasiekė. „Mano tikslas buvo patekti į finalą ir ketvirtą vietą jame vertinu puikiai. Pusfinalyje aš buvau pirmas! – džiaugsmo neslėpė vaikinas. – Tas konkursas – tai nauja patirtis, galimybė konkuruoti, pasivaržyti su kitais gabiais Lietuvos mokiniais.“
Būtent – gabiais, tokiais, kurie viskuo domisi ir, įtariu, ne tik per pamokas.
Tadas dabar labiausiai domisi japoniška animacija. „Tie filmukai tokie savotiški ir su angliškais subtitrais – labai gerai mokytis anglų kalbos, tad dabar ir mokausi“, – paaiškina vaikinas. Tokį patrauklų užsienio kalbos mokymosi būdą Tadui pasiūlė jo draugas Remigijus – tas pats, kuris prieš televizijos žaidimą padovanojo jam šakutę, kaip sėkmės talismaną.
„Tai tik juokai, tas daiktas neneša man sėkmės. Aš nesu prietaringas“, – sakė Tadas. Bet vis dėlto tą stalo įrankį jis įsidėjo į kišenę, o televizijos studijoje, kai pasitaikė proga, parodė visai Lietuvai. Dabar ta šakutė guli namie pagarbioje vietoje – kotletų su ja nevalgo, nes ji – su istorija. Kitus talismanus, dovanotus į televiziją jį lydėjusios direktoriaus pavaduotojos, Tadas tebesinešioja uniforminio švarko kišenėlėje.
TV žaidime „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ Jurbarko gimnazistas puikiai atsakinėjo į klausimus, vadinasi, yra išmintingas. Išmintis daug kam siejasi su knygomis. „Paskaitau, bet nesu knygų žiurkė. Mano požiūriu, būti knygų žiurke nėra labai gerai, nors per „Tūkstantmečio vaikus“ daug tokių parodo, – sako Tadas. – Skaityti mokyklinės programos kūrinius didelio spaudimo nėra, bet, pavyzdžiui, Šeiniaus „Kuprelis“ buvo įdomi, nors ne pati geriausia. Man labiausiai patinka detektyvai.“
Nors Tadas visada turi po ranka kokią nors skaitomą knygą, paprašo daug apie jas nerašyti, nes svarbiau už knygas jam dabar esą tie filmukai ir dar dvi laisvalaikio veiklos – žiūrėti krepšinio rungtynes ir būti kaime.
Kaimas šešiolikmečiui labai patinka, nes ten arti gamta. Prieš porą metų vaikinas tyrinėjo Karšuvos girią ir savo parengtą darbą pristatė rajono kraštotyros konferencijoje. „Giria jau ištyrinėta, dabar tyrinėju tuos filmukus, – juokiasi Tadas. – Anglų kalba svarbi dėl ateities, nors nežinau, kaip dar čia bus – geriau būtų studijuoti Lietuvoje.“
Ką studijuoti – irgi dar neaišku. Iš mokomųjų dalykų rinktųsi geografiją, biologiją. Su lietuvių kalba Tadui irgi viskas gerai – vasario 13-ąją rajoninėje olimpiadoje jis užėmė pirmą vietą ir važiuos į respublikinę. Mėgstamiausios – geografijos, anglų ir lietuvių kalbų pamokos. Yra ir tokių, į kurias, jei galima būtų, Tadas neitų, nors pirmąjį pusmetį iš visų dalykų jo įvertinimai buvo 10 ir jis dalyvavo beveik visų dalykų olimpiadose.
Geri santykiai ir su muzika. Meno mokykloje Tadas baigė fortepijono klasę, o namie kartais prisėda prie sintezatoriaus – groja ir pats kuria.
„Svajonės? Turiu, bet jei pasakysiu, neišsipildys“, – gudriai nutyli Tadas, o priminus, kad teigė nesąs prietaringas, sako, kad tokie „prietarai“ gyvenimą tik linksmina.
