Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų apžiūroje „Šimtakojis“ šiemet dalyvavo du Jurbarko teatrai – „Vaivorykštė“ ir Konstantino Glinskio teatro vaikų ir jaunimo studija. „Šimtakojo“ šventė kovo 16-17 d. vyko Jurbarke, buvo parodyta 12 spektaklių, tačiau komisija rezultatų dar nepaskelbė – paskelbs balandžio pabaigoje, peržiūrėjusi spektaklius dar penkiuose regionuose.
Lietuvos liaudies kultūros centro kas dveji metai rengiama vaikų ir jaunimo teatrų apžiūra-šventė „Šimtakojis“ šiemet jau septintoji. Apžiūra vyksta trim etapais – vietinis, regioninis turai ir baigiamoji geriausių teatrų šventė.
Vietiniame ture, be jau minėtų į regioninę apžiūrą atrinktų Jurbarko kultūros centro teatrų, dar dalyvavo Giržių vaikų ir jaunimo teatras, vadovaujamas Loretos Zdanavičienės. Dramos būrelių, vaikų ir jaunimo teatrų Jurbarko rajono mokyklose ir kultūros centruose yra daugiau, „Šimtakojo“ apžiūrose dalyvauja ne visi.
Jurbarke savo naujausius darbus komisijai ir žiūrovams pristatė teatrai iš Vilkaviškio ir Kauno r., Raseinių, Gargždų, Šakių mokyklų ir kultūros centrų, taip pat Lenkijos Punsko lietuvių kultūros centro.
Spektaklių tematika ir stilistika labai įvairi – jaunimo teatras šimtakojis ir su daugybe veidų. Jaunimas kalba apie amžinąsias vertybes, gvildena savo ir visos visuomenės problemas. Neretai – labai aštrias: savižudybių, nepilnamečių tvirkinimo ir t.t. Iš jaunimo, beje, teko girdėti, kad nieko aštraus čia nesą – tiesiog toks gyvenimas, tokia kasdienybė…
Abi dienas „Šimtakojo” programą pradėjo jurbarkiečiai. „Vaivorykštė“ rodė pernai pagal Sauliaus Šaltenio pjesę sukurtą „Škac, mirtie!“. Apie amžinąsias vertybes, apie visų laikų jaunam žmogui svarbias rimtas problemas Birutės Šneiderienės režisuotame spektaklyje kalbama šiuolaikiškai ir įtaigiai, vaidinimas linksmas ir spalvingas. Dalyvavęs ne viename festivalyje, ne kartą rodytas ir savoje scenoje jurbarkiečiams „Škac, mirtie!”, matyt, vis dar įdomus, nes žiūrovų susirinko gausiai. Komisijos „Vaivorykštė“ irgi nenuvylė – po spektaklio komisijos pirmininkas Ramūnas Abukevičius sakė, kad pirmas blynas (suprask: apžiūros pradžia) neprisvilęs.
Konstantino Glinskio teatro vaikų ir jaunimo studija apžiūrai pateikė šviežutėlį, premjera buvo įvykusi vos prieš porą savaičių, etiudų spektaklį „Būti paaugliu“, režisuotą studijos vadovės Agnės Banytės. Scenoje situacijas iš paauglių kasdienybės kuriantys jaunieji aktoriai turi galimybę įsijausti į kitą, kitokį žmogų ir pamatyti save tarsi iš šalies. Skatinti kurti, pasak režisierės, buvo svarbiausia, ko ji siekė šiuo spektakliu.
Kūrybos momentą akcentavo ir R. Abukevičius, paklaustas apie vaikų ir jaunimo teatrų misiją: „Teatras – gražu ir gerai. Teatras yra kūryba – kuriantis vaikas, paauglys išaugs į kuriantį žmogų. Nesvarbu, kokią profesiją jis pasirinks – kūrybos reikia bet kokioj srity. Dalis teatrų yra tik neformalusis ugdymas mokykloje, tik viena pamokėlė per savaitę, tik trumpa pažintis su teatro menu, bet ir tai gerai. O kai kurie vaidinantieji būreliuose, teatro studijose išeina ir į profesionalius meno kūrėjus.“
„Šimtakojo“ spektaklius Jurbarke, be Lietuvos liaudies kultūros centro Teatro poskyrio vyr. specialisto R. Abukevičiaus, vertino ir šio poskyrio vadovė Irena Maciulevičienė bei aktorė ir teatro pedagogė Elena Savukynaitė.
Kalbėdamas apie vertinimo kriterijus R. Abukevičius sakė, kad negalima teatro vertinti vienpusiškai, nes teatrą sudaro temos, medžiagos pasirinkimas, režisūrinis sprendimas, muzika, apšvietimas, kostiumai, aktorių vaidyba ir daug kitų komponentų – visi jie svarbūs, o spektaklis vertinamas kaip visuma.
„Labai priklauso nuo režisieriaus, kaip vaikai žiūri į teatrą. Kai kuriuos čia parodytus kūrinius galima vertinti kaip profesionalius. Riba, skirianti profesinį teatrą nuo mėgėjų – labai slidi. Labai nemažai rimtų meno kūrinių matome „Šimtakojyje“, – teigė R. Abukevičius.
Paprašytas pasidalyti įspūdžiu, kaip bendrame kontekste atrodė Jurbarko teatrai, komisijos pirmininkas sakė: „Birutės Šneiderienės teatrą jau seniai žinom, jis yra tapęs ne kartą „Šimtakojo“ laureatu. Spektaklis „Škac, mirtie!“ nė kiek nenusileidžia ankstesniems darbams, matosi ėjimas į priekį ir kūrybinis momentas irgi labai ryškus. Kitas spektaklis – jaunos režisierės, neseniai pradėjusios dirbti su šia grupe – jie irgi parodė įdomų spektaklį. Agnės Banytės darbas su vaikais tolygus teatrinių mokyklų pirmo kurso darbams, režisierė daro labai rimtą studijinį paruošiamąjį darbą. Tai didelis pliusas. Ateityje galima tikėtis labai gražių darbų.“
Klausėme ir režisierių, kaip vertina savo teatrų pasirodymą apžiūroje.
„Šiuo spektakliu esu patenkinta. Bet su vaikais aptarėme, kad šį kartą mums nelabai sekėsi – kišo koją jauduliukas: jo visada būna, kai vaidini komisijai. Bendrame apžiūros kontekste atrodėme nei labai geri, nei labai blogi. Žinoma, mes labai norime ir tikimės būti atrinkti į baigiamąją šventę“, – sakė B. Šneiderienė, režisierė teatro, kuris šešis kartus yra tapęs „Šimtakojo“ laureatu.
„Jaučiamės neblogai. Vaikai scenoje bendravo ir žinojo, ką veikia. Viskas, ko siekiame šiuo metu, įgyvendinta. Laimėtojų ir pralaimėtojų „Šimtakojyje“ nėra. Ar būsim išrinkti, nežinau, vertinimas yra subjektyvus“, – sakė režisierė A. Banytė.
A. Banytės mokiniai Rugilė Sabonytė, Miglė Smirnovaitė ir Deividas Kasparaitis nesuko sau galvos apie vertinimą – jie žiūrėjo visus spektaklius ir sėmėsi vaidinimo bei dalyvavimo konkursuose patirties. „Nežinome, ar laimėsime, bet juk mes pirmą kartą dalyvavome ir tai mums jau yra daug. Dabar žiūrime visus spektaklius ir mokomės iš kitų“, – sakė trijulė.
Kiti režisieriai nuo kolegų darbų vertinimo susilaikė, užtat atvirai gėrėjosi šiltu ir geranorišku priėmimu Jurbarko kultūros centre: nuo direktorės iki budėtojų – visi čia rūpinosi, kad ir saviškių, ir svečių pasirodymai būtų kuo geresni.
