Vis daugiau jaunimo renkasi studijas užsienyje. Vilioja nepažįstamas pasaulis, kitokia nei namie patirtis, galimybė gyventi savarankiškai. Žinoma, ir studijuoti. Šiandien į išsvajotąjį užsienį dirstelkime Aivos Augustytės ir Igno Kmitos žvilgsniu. Aiva į klausimus atsakinėjo iš Danijos internetu, Igną sutikome iš Anglijos sugrįžusį trumpų atostogų į Jurbarką.
Sutiko daug draugiškų lietuvių
Kodėl sumanei vykti būtent į Daniją? Svajojau apie studijas užsienyje. Negalvojau apie konkrečią šalį, tiesiog sužinojau apie KASTU organizaciją, kuri padeda įstoti į Danijos mokymo įstaigas. Pasiskaičiau, kaip gyvena studentai, koks mokslas, ir labai suviliojo tai, jog studijos nemokamos ir puikios galimybės studentams patiems finansiškai išsilaikyti.
Ką studijuoji? VIA University College studijuoju Value Chain Management – net nežinau, kaip tiksliai išversti į lietuvių kalbą, bet tai susiję su produkcija, logistika bei jos organizavimu.
Kaip pavyko adaptuotis – svetimas kraštas, šalia nėra namiškių, draugų…. Kas buvo sunkiausia? Na, žinoma, lengva nebuvo, tačiau gana greitai atsirado naujų draugų, naujos veiklos. Kadangi gyvenu antrame pagal dydį Danijos mieste Aarhus, buvo didelė problema susirasti, kur gyventi. Su šia problema susiduria dauguma naujai atvykusių studentų. Lietuviai čia labai draugiški, todėl greitai sulaukiau pagalbos: seniau gyvenantys studentai priėmė porai savaičių į savo butą, kol susiradau nuolatinę gyvenamąją vietą.
Su kuo bendrauji, ar tarp draugų yra ir lietuvių, juk dabar daug studijuojančiųjų užsienyje? Lietuvių čia tikrai labai daug ir mano draugų rate dauguma lietuvių, taip pat bendrauju su danais, nes grupėje didžioji dalis yra danų. Yra draugų ir iš kitų šalių: latviai, rumunai.
Kur gyveni? Kokia Danijos studentų buitis? Šiuo metu gyvenu labai jaukiame bute, kuris skirtas studentams, ir jį nuomoju kartu su dviem lietuviais. Skirtumas nuo Lietuvos toks, kad čia kiekvienam studentui – atskiras kambarys. Esu gyvenusi keliose skirtingose vietose, tarkim, bendrabutyje, kur virtuve reikėjo dalytis su kitais 11 studentų, tačiau kambarys ir vonia buvo tik mano. Atsikrausčius į naują vietą baldų ir kitų buities daiktų pirkti nebūtina, čia jų būna išmestų ir tikrai geros būklės. Dažniausiai prie kiekvieno namo yra specialios vietos, kur žmonės gali palikti nereikalingus daiktus ar baldus.
Kaip studijos? Mokaisi namie ar bibliotekose, iš knygų ar prie kompiuterio? Studijos tikrai labai skiriasi nuo lietuviškųjų. Paskaitų būna nedaug, dažniausiai iki pietų. Mano universitete viena darbo diena laisva, tik keturias dienas vyksta paskaitos. Kompiuteris čia reikalingas visur ir visada, per visas paskaitas jį naudojame, labai daug medžiagos dėstytojai pateikia internete. Kadangi knygos čia tikrai labai brangios (nuo 200 iki 400 litų už knygą), dažnai internetas išgelbėja nuo tokių išlaidų.
Kaip ir bet kuriam universitete, paskaitas lankyti reikia, tačiau tai yra kiekvieno studento reikalas. Būna, kad darbas nesuderinamas su studijomis, dėstytojai tai supranta, kol taip nėra per dažnai. Norint išlaikyti egzaminus, mano manymu, užtenka tik paskaitas lankyti, be jokio papildomo darbo.
Didžiausias skirtumas ir galbūt nemažas iššūkis man buvo darbas grupėse, diskusijos ir pristatymai. Visi darbai, užduotys atliekamos diskutuojant su grupele žmonių (dažniausiai 2-5 žmonės).
Lietuvoje mes pratę viską atmintinai iškalti, į klausimus atsakyti konkrečiai. O čia yra atvirkščiai: reikia dalyvauti diskusijoje, reikšti savo nuomonę. Per egzaminus irgi reikia kalbėtis su vertintoju, o ne atsakinėti į konkrečius klausimus.
Ką Danijos studentai veikia laisvalaikiu? Laisvalaikio ne itin daug, nes visi studentai šalia studijų vakarais turi šiokį tokį darbą – tai valymas, indų plovimas ir kita. Užtenka per dieną padirbėti porą valandų ir pinigų pragyvenimui užteks. Danai – aktyvūs žmonės, labai daug sportuoja. Gyvenu prie jūros, šalia daug parkų, labai smagu pabėgioti, atsipalaiduoti. Miestas, kuriame gyvenu, vadinamas jauniausiu miestu, nes čia labai daug studentų iš įvairių šalių, todėl savaitgaliais barai, kavinės bei klubai sausakimši. Penktadienio ar šeštadienio naktį mieste daugiau žmonių negu dieną.
Turint darbą pinigų užtenka ir pasitaupyti, tai atveria puikias galimybes kelionėms bei įvairioms pramogoms.
Tavo sesė, girdėjau, irgi ruošiasi atvažiuoti pas Tave? Tu padarei reklamą? Taip, mano sesė irgi planuoja atvykti čia gyventi. Ji čia buvo, savo kailiu patyrė, kas yra Danija ir kaip čia smagu. Žinoma, daug įtakos turi ir tai, jog finansiškai tampi nepriklausomas nuo tėvų, kad Lietuvoje yra labai sunku. Mokytis smagu, įdomu, o ir kitokia aplinka, kur gali sutikti žmonių iš visų pasaulio kampelių.
Iš „Vaivorykštės“ – į scenos menus
Sugrįžęs trumpų atostogų Ignas Kmita pirmiausia skubėjo susitikti su savo draugais iš „Vaivorykštės“ teatro, o „vaivorykštukai“ džiaugėsi išvydę jį nedaug pasikeitusį ir laimingą – juk smagu, kai draugui puikiai sekasi. Nuo praėjusių metų rudens Ignas gyvena Anglijoje ir mokosi Hull College.
Ignas svajojo apie studijas Anglijoje po 12 klasės, bet aplinkybės susiklostė taip, kad išvažiavo anksčiau, Jurbarko gimnazijoje baigęs tik dešimtą. Į svečią šalį jis nuvyko pas ten gyvenantį savo krikšto tėtį, netrukus atvažiavo ir Igno šeima – taigi milijoniniame Hull mieste vaikinas ne vienišas. Jei būtų vykęs į nežinią, būtų buvę sunkiau, nors septyniolikmetis iškart pastebėjo tai, ką Anglijoje pastebi dauguma lietuvių: „Gamta ten panaši, bet žmonės skiriasi ryškiai. Atrodo, kad visi nori tau padėti, visi šypsosi. Ten kitokia atmosfera. Ten jaukiau.“
Hull College Ignas pasirinko studijuoti scenos meną. Į studijų programą įeina vaidyba ir režisūra, šokiai, dainavimas, scenos technika ir kt. – Lietuvoje tokios specialybės nėra. Svajonę studijuoti būtent tai Ignui subrandino penkeri metai „Vaivorykštėje“ – pasak vaikino, režisierė Birutė Šneiderienė padėjo atrasti savo prigimtį, suprasti, kuo nori būti gyvenime.
Iki devyniolikos metų mokslas Anglijoje nemokamas. Moksleiviai gali gauti nemokamą maitinimą, kompensuojamos kelionės į mokyklą išlaidos. Taip pat valstybė moksleiviams moka dienpinigius – suma priklauso nuo lankytų valandų skaičiaus, apskaita vedama sąžiningai, nėra jokių galimybių piktnaudžiauti. Pamokos Ignui būna 3 dienas per savaitę, likusias dvi – savarankiškos studijos.
Ignas koledže turi keturis mokytojus – teatro, šokio, scenos technikos ir dar vieną, kuris moko matematikos ir anglų kalbos. Matematikos paruošimas, pasak Igno, silpnas, ir nėra jokių pašaliniais vadinamų dalykų. Bet jei pasirinksi studijuoti, sakykim, ekonomiką, tai mokysies tik su ja susijusius dalykus – jokių menų.
„Mokytojai jauni, kreipiamės į juos vardais, santykiai – puikūs. Už praleistas pamokas jokių raštelių nešti nereikia, tikima žodžiu, bet piktnaudžiauti tuo niekam nesinori. Mane štai dešimčiai dienų išleido į Lietuvą“, – pasakoja Ignas.
Prieš išvažiuodamas Ignas išlaikė egzaminą ir buvo pervestas į antrąjį lygį – iš viso yra trys lygiai, ir mokslo metų pabaigoje būna atranka, kurią, beje, pereina ne visi. Reikia pasiruošti dainuoti, šokti arba vaidinti, taip pat – atsakinėti į klausimus ir pagrįsti, kodėl būtent tai pasirinkai studijuoti. Ignas lietuviškai dainavo Jurgos Šeduikytės dainą.
Igno grupėje – vien anglai. Iš pradžių jie labai domėjosi lietuvių kalba ir Lietuvos kultūra, bet visiškai neišskyrė Igno iš savo tarpo. Tik lietuviško vardo ištarti anglakalbiams nepavyksta, todėl pats Ignas patarė bendrakursiams vadinti jį Iggy.
„Laisvalaikis? Ne tiek daug jo ir buvo. Reikėjo įsikurti, mokiausi, truputį dirbau. Bet galima prisigalvoti visko – gali nemokamai eiti ant ledo, į baseiną, filmai – su nuolaida, už viską apmoka koledžas“, – pasakoja Ignas. Ir draugų atsirado – lietuviai, lenkai, rusai, latviai. Lietuvių Hull gyvena apie 600, bet milijoniniam miestui tai nėra daug. Su naujais draugais smagiai sutiko Naujuosius lietuvių klube.
Bet geriausi Igno draugai čia – Jurbarke, „Vaivorykštėje“. Ir dabar jie nebeverks, kaip rudenį, išlydėdami Igną siekti savo svajonės.
