„Kuo sunkesnėmis sąlygomis gyvena nepilnametis, tuo didesnė tikimybė, kad jis paklius į žalingų įpročių spąstus“, – teigia su paaugliais dirbantis Antanas Urbanavičius, atkreipiantis dėmesį, kad cigaretę į rankas jaunuoliai griebia ne tik norėdami pritapti, bet ir kovodami su stresu. Gydytojai gi nepavargdami kartoja apie viso to žalą sveikatai.
Antanas Urbonavičius – nedideliame Lukšių miestelyje Šakių r. esančios Jaunimo erdvės koordinatorius, ne vienerius metus teikiantis psichologinę pagalbą jaunimui. Su juo kalbamės bandydami suprasti, kodėl jaunuoliai griebiasi cigaretės ar kitų žalingų įpročių.
Antanas teigia, kad tai lemia ne viena priežastis, o ištisas psichologinis mechanizmas, todėl nereikėtų visko nurašyti vien dažniausiai akcentuojamam norui pritapti. Anot pašnekovo, svarbi rūkymo paskata – patiriamas stresas.
Paauglystė – sunkumų metas
„Jaunimėliui įvairūs stresoriai yra pagrindinis iššūkis, su kuriuo jis turi dorotis kasdien, – konstatuoja su paaugliais dirbantis psichologas Antanas Urbanavičius. – O dabartinė kultūra jų kiekio tikrai nemažina, veikiau priešingai. Daug bendravimo vyksta socialiniuose tinkluose, kur visi giriasi laimėjimais, aplinka, ir tai kelia pavojų savivertei. Paaugliai nejučia ima lygintis, kyla mintys, kad patys yra niekam tikę, nieko nepasieks. Problemų šiame amžiuje yra ir daugiau. Greičiausiu būdu malšinti stresą pasirenkami žalingi įpročiai – konkrečiai rūkymas, nuo kurio daug kas pradeda.“
„Kaip konstatuoja daugelis mokslininkų, paauglystėje vienas svarbiausių dalykų yra bendraamžių vertinimas. O jei rūkymas kokiam nors TikToke vaizduojamas kaip kietas užsiėmimas ar šiaip rūkoma aplinkoje, prie kurios norisi pritapti, tai tampa lengviausiu būdu užsitarnauti pagarbą“, – pasakojo A.Urbonavičius.
Nepalanki aplinka – rizika užsitraukti dūmą
„Daug priklauso nuo to, kaip vaikas sugeba pakovoti už tai, kas jis yra, atsispirti siūlymams ir kartu išlikti grupėje, – atkreipia dėmesį pašnekovas. – Tas, kuris nelabai sugeba tai padaryti, turi prisiderinti, kad būtų kietas. Taigi vartoji, iš vienos pusės, kad pakeltum menką savivertę, pritaptum, iš kitos pusės, nes tai leidžia trumpam užsimiršti, įveikti stresą.“
Kuo aplinka nepalankesnė, tuo didėja rizika, kad paauglys ne tik užsirūkys, bet ir pradės tai daryti nuolat. „Natūralu, kad sunkiomis sąlygomis augantys vaikai palinksta į žalingus įpročius“, – sako A.Urbonavičius.
„Kadangi dirbu su daugiau problemų turinčiais jaunuoliais, kur arba mamos nebėra, arba auga globos įstaigose, turi intelekto, emocijų, dėmesio sutrikimų, matau, kaip visi šie dalykai atsiliepia tam rezervui, iš kurio semiamės jėgų įveikti gyvenime kylančias stresines situacijas, – teigė pašnekovas. – Rūkymas padeda pasiekti trumpalaikių tikslų, kai nesigilini į jo neigiamą poveikį, nes tuo metu svarbiausia spręsti dabar ir čia iškylančius iššūkius.“
Turi jaustis suprastas
Paklaustas, kaip jis pats reaguoja pamatęs paauglius už kampo traukiančius cigaretę, pašnekovas pripažįsta, jog viduje neretai sukyla teisuoliškumo instinktas. „Atrodo, pasakysiu dabar jam, kad čia negerai, – sako A.Urbonavičius. – Bet tada įsijungia protas. Pagalvoju, o ar aš jam turiu ką kito pasiūlyti vietoj to? Taip ir praeina noras moralizuoti.“
„Kai užsimezga santykis su jaunimu, galime atvirai gvildenti šią situaciją. Mano pagrindinis tikslas, kad jaunuolis būtų išgirstas. Čia esmė, ko aš siekiu. Kai jau būna išgirstas, pajaučia, kad gali pasitikėti, galime kalbėtis įvairiomis temomis. Tada paaiškėja, kad net moralizuoti nereikia – jie automatiškai kalba apie problemas, kuo gyvena… Pasiklausęs suprantu, kad aš irgi nematyčiau kitokios išeities, lygiai taip pat būčiau linkęs į tai. Susigundyti lengva. O kodėl gi ne, kai su tokiais iššūkiais eiti per gyvenimą?“ – supranta A.Urbonavičius.
Ne pabandymas svarbiausia
Nemaža dalis rūkyti bando iš smalsumo. Ar verta prasidėti ir bandyti tokį įprotį? „Šitą klausimą pakreipčiau kita linkme ir labiau koncentruočiausi ne į tai, bandyti ar ne. Nes sakysime jiems ar ne, jie pabandys, jei norės, – mano pašnekovas. – Aš labiau kreipčiau dėmesį į gerą santykį su tėvais, močiutėmis, seneliais. Jei vaikas jaus, kad visada gali būti išklausytas, rasti paguodą, nusiraminimą, supratimą, jis gali bandyti daug, bet tai netaps būdu bėgti nuo problemų.“
„Jei pajus, kad pokalbis daug labiau padėjo spręsti problemas, jis tą parūkymą greičiau ir priims tik kaip bandymą. Tačiau mes už vaikus nenuspręsime, norime to ar ne, sprendimą priims jie, o mes galime sukurti sąlygas, kad tas sprendimas būtų kuo teisingesnis“, – teigė su jaunimu dirbantis pašnekovas.
„Kai turi bazę, santykį, net ir pritraukus blogam dalykui, vaikas turės vidinį kompasą“, – apibendrino A.Urbonavičius.
Žaidimas virsta priklausomybe
„Uždraustas vaisius saldesnis. Rūkyti vaikams draudžiama, dėl to labai norisi, – konstatuoja Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Diana Vaitkevičiūtė. – Be to, ir nuslėpti nesudėtinga, elektroninių cigarečių mama neužuos. Ir draugų ratas išsiplečia, tada vis dažniau reikia pabėgti slapta parūkyti ir pabendrauti. Vargu ar pradžioje paauglys eina rūkyti vienas – kokia prasmė?“
D.Vaitkevičiūtė konstatuoja, kad pamažu įsitraukiama į „žaidimą“, kuris, deja, virsta priklausomybe nuo tabako.
Anot Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojos Dianos Vaitkevičiūtės, dar didesnė blogybė, kad nepilnametis legaliai rūkymo priemonių įsigyti negali, todėl perka internetu ar iš neaiškių prekeivių. „Tokiuose garinamojo tabako užpilduose būna toksinių, narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų. Ne vienas paauglys yra patekęs į ligoninę su ūmaus apsinuodijimo psichoaktyviosiomis medžiagomis klinika“, – konstatuoja medikė.
Astmos, diabeto rizika
„Tiek paprastos, tiek elektroninės cigaretės pirmiausiai daro žalą kvėpavimo sistemai, kadangi tiesiogiai patenka į kvėpavimo takus“, – primena D.Vaitkevičiūtė ir pabrėžia: nekenksmingų tabako gaminių nėra.
„Elektroninių cigarečių sudėtyje yra gausu įvairių organinių dalelių, kurios kaitinant skyla į toksines medžiagas – tai stiprūs kvėpavimo takų dirgikliai ir kancerogenai – vėžį sukeliančios medžiagos. Toksinės medžiagos daro įtaką plaučių ligų susiformavimui arba sukelia šių ligų paūmėjimą“, – sako D.Vaitkevičiūtė.
„Pastebėta, kad tarp rūkančio jaunimo žymiai daugiau astmos atvejų ir astmos paūmėjimo epizodų. Kaip ir tradicines cigaretes rūkantys asmenys, elektroninių cigarečių vartotojai taip pat turi didesnį jautrumą plaučių infekcijoms dėl kvėpavimo takų gleivinės pažeidimo“, – vardijo gydytoja.
Nikotinas, esantis bet kokiose cigaretėse, sukelia katecholaminų kiekio padidėjimą kraujyje, kas pablogina miego kokybę, dėl to dieną būna sunku susikaupti, blogėja akademiniai pasiekimai.
Klaipėdos vaikų ligoninės gydytoja vaikų endokrinologė Sigita Vainienė teigia, kad paaugliams, sergantiems cukriniu diabetu, didėja gliukozės kiekis kraujyje, dėl to blogėja glikemijos kontrolė. Nikotinas didina organizmo ląstelių atsparumą insulinui, dėl to didėja rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu.
Įkvepiamos toksinės medžiagos, nikotinas sukelia ankstyvus kraujagyslių sienelės pokyčius, tokius kaip: kraujagyslių standumo, endotelio funkcijos pažeidimus, lemiančius kraujospūdžio didėjimą – kas padidina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę.
Blogiausia, kad jaunimo negąsdina perspektyva, juk šiuo metu viskas gerai, o kas bus po 20-30 metų – tai labai tolima ateitis.
