Vieną dieną yra, kitą – jau ne. Taip nutiko su benamių kačių šėrimo vieta Jurbarke, V. Kudirkos g. Savivaldybė tikina, kad priimti sprendimą ir iškelti šėryklą į nuošalią vietą teko dėl gyventojų skundų. Tačiau katėmis ne vienerius metus besirūpinusios moterys nusileisti neketina – jos ketina ir toliau šerti beglobius gyvūnus ir tikina, kad tokių drastiškų sprendimų tikrai nereikėjo.
Nuomonės issiskyrė
Apie šėryklos iškėlimą iš V. Kudirkos gatvės į naująją vietą savivaldybės interneto svetainėje buvo paskelbta lapkričio 4-ąją, Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktoriui Raimundui Basčiui pasirašius įsakymą dėl tokių permainų. Pagal šį dokumentą senojoje vietoje, kuri buvo arti daugiabučių gyvenamųjų namų, gyvūnų šerti nebegalima.
Nauja vieta bešeimininkėms katėms šerti parinkta taip pat valstybinėje žemėje, tačiau kitame miesto gale – netoli dvaro parko, greta pėsčiųjų tilto per Mituvos upę. Anksčiau ten buvo šunims vedžioti skirta teritorija.
Kačių šėrimo vieta V. Kudirkos g. atsirado 2017-aisiais. Benamius gyvūnus kelios moterys iš gretimų daugiabučių šėrė ir anksčiau.
Tuomet faktinę šėryklą legalizavusi savivaldybė daug nenuveikė – tiesiog pastatė informacinį ženklą. Tačiau įstatymu numatytos pareigos lygiagrečiai vykdyti kačių sterilizacijos programą pamiršo. Kačių šėrimo vietą žymintis ženklas problemų neišsprendė.
Tarp kaimynų iš aplinkinių namų dėl būrio benamių kačių ir jų šėrimo tvyrojusi įtampa tik augo, o problemos kaupėsi. Tačiau katėmis besirūpinanti nedidelė bendruomenė savo tikslui negailėjo nei laiko, nei lėšų.
Moterys rūpinosi gyvūnams skirtais nameliais, rinko pinigus sterilizacijai, gydė susirgusias kates.
Kita gyventojų dalis tokiu jų elgesiu visai nesidžiaugė. Tiek savivaldybė, tiek redakcija ne kartą sulaukė skundų – žmonės guodėsi, kad kačių daugėja, jos nešioja ligas, parazitus. Taip pat skųstasi, kad be nuolatinės sterilizacijos kačių šėrykla atlieka ir daugyklos funkciją.
Kitaip tariant, maistą ir pastogę radusios katės pradėjo sparčiai daugintis.
Galiausiai nesutarimai virto veiksmais – katės galimai buvo nuodijamos, policija sulaukė pareiškimų dėl maisto mėtymo, šiukšlinimo ir panašių dalykų. Skundai pasiekė ir kitas tarnybas.
Savivaldybė skirdama ir lėšų priemonėms, ir komunikacijai, turėtų pamąstyti ir apie lėšas , tų kačių mylėtojoms, ir psichologinei pagalbai. Galima ir nemokama. Įstatymai numato per metus kiekvienam žmogui 10 konsultacijų nemokamų psichologų pagalbai. Reikia ir tas kačių mylėtojas suprasti, padėti. O gal jos pačios paprašys psichologo pagalbos. Reikia tik labai subtiliai pasiūlyti.