Esame daug vartojanti, o tuo pačiu ir daug šiukšlinanti visuomenė. Atliekų surinkimo sistema, gal ir ne be priekaištų, veikia, tačiau šiukšlių krūvos neretai bado akis – miškuose, apleistose teritorijose ir… prie atliekų konteinerių. Nors atliekų tvarkymas – ne seniūnijų funkcija, bet nuolatinio jų dėmesio ir darbo reikalaujanti sritis. Kalbinti seniūnai sakė, kad problema – ne šiukšlės, o šiukšlintojai, savo atliekas metantys bet kur ir bet kaip.
Drausmina šiukšlių turistus
Daugiausia problemų – dėl bendro naudojimo konteinerių, kurie, atliekų vežėjams juos ištuštinus, beregint vėl prisipildo ir apauga ne tik šiukšlių maišeliais, bet ir sofomis, padangomis, klozetais, atkeliaujančiais kartais net iš labai toli.
Tuo įsitikino Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis, pasitelkęs vaizdo stebėjimo kameras. „Jau pusantrų metų naudojame vaizdo stebėjimo kameras ir jau sutvarkėme daug sąvartynų. Berods 2012 m. tie bendrieji konteineriai buvo pastatyti gyventojams, prie kurių namų nėjo privažiuoti. Kažkada turėjome per 60 bendrųjų aikštelių, tai jų tvarkymas buvo seniūnijos pagrindinis darbas, dabar likę tik keliolika“, – sakė seniūnas.
Šį pavasarį kameromis buvo stebėti konteineriai Kulvertiškės, Lentinės ir Rudžių kaimuose ir pastebėta, kad juos, pasak seniūno, pripildo šiukšlių turistai.
kai atneši išrūšiuotas šiukšles ir randi visus pilnus konteinerius ir dar aplink apkrautus maišais? Savivaldybė nusprendė, kad reik požeminių konteinerių, bet jų kiekiu ne visur pasirūpino. O kas dėl šiukšlių turistų, tai už šiukšles priverstinai moka visi Lietuvos gyventojai. Tad jei netelpa šiukšlės į konteinerius prie mūsų daugiabučių, tai kodėl aš negaliu jų nuvežti į kitur esantį tuščią konteinerį?