Vasario 15 d. Panemunės pilyje vyko trečiasis Nacionalinis žagarėlių čempionatas, sutraukęs beveik dvi dešimtis dalyvių ir apie du šimtus tradicinių lietuviškų saldumynų mėgėjų. Tai vienintelis toks renginys rajone susijęs su maistu ir pamažu tampantis ne tik kulinariniu iššūkiu kepėjams, bet ir gyva krašto tradicija – prikelta iš vaikystės prisiminimų bei močiučių receptų knygų.
Idėja iš vaikystės prisiminimų
Žagarėlių čempionato sumanytojas – Panemunės pilies direktorius Marius Daraškevičius, kuriam patys skaniausi iki šiol yra močiutės kepti jurbarkietiški žagarėliai.
„Man Jurbarkas nuo pat vaikystės buvo siejamas su močiutės žagarėliais. Aš tikrai neįsivaizduoju Jurbarko be žagarėlių, ypač vasarą – su braškių uogiene. Žagarėliai turbūt ir yra mano vaikystės nostalgija“, – pasakoja M. Daraškevičius.
Vos pradėjęs dirbti pilyje svarstė, kokį žiemos renginį būtų galima sukurti. „Žiemą reikia riebesnio maisto, žiemą reikia muzikos, linksmybių“, – sako jis. Taip ir gimė žagarėlių čempionato idėja.
Nors festivalis skaičiuoja tik trečius metus, žinia apie jį jau spėjo apskrieti ne tik mūsų, bet ir kaimyninius rajonus.
„Čempionatas išties auga. Šiemet pirmą kartą išėjome į lauką – labai nedrąsiai, nes nežinojome, koks bus oras. Tačiau mums pasisekė – diena buvo saulėta, o žmonės tai įvertino. Šiuo metu čia jau buriasi daugiau nei du šimtai lankytojų. Tokio gausaus būrio dar nebuvome turėję. Žinau, kad atvyko dalyvių ir iš daugiau nei 200 kilometrų“, – džiaugėsi renginio sumanytojas.
Tiesa, pirmą kartą renginį pavadinus Nacionaliniu žagarėlių čempionatu, organizatoriai sulaukė pastabų. „Vieni sakė – mes vadiname „narstukais“, kiti – „ausytėmis“, treti –„krustais“. Pasirodo, kiekvienas Lietuvos regionas turi savo pavadinimą“, – pasakoja Marius. Jis priduria, kad panaši situacija ir kitose šalyse – nei Italijoje, nei Prancūzijoje vieno pavadinimo nėra.
„Visoje Europoje šis kepinys kepamas, o kiekviename regione vadinamas vis kitaip: vieniems jis primena mazgą, kitiems – žagarą, dar kitiems – „krumskrum“. Tai tik patvirtina, kokia gyva ši tradicija“, – šypsosi jis.
Renginio naujienos
Šiemet čempionatas sulaukė 19 dalyvių – panašiai tiek pat, kiek ir ankstesniais metais.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad vis daugiau dalyvių atvyksta komandomis. Ne viena kepėja, o visas kolektyvas – po penkis ar šešis žmones. Dažnai tai bendruomeniniai receptai – bibliotekų, bendruomenių ar kitų įstaigų. Jei skaičiuotume ne receptus, o žmones, jų būtų apie keturiasdešimt“, – aiškina M. Daraškevičius.
Renginys kasmet plečia ir partnerių ratą. Šiemet pilies menėje skambėjo Jurbarko kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos „Santaka“ muzika. Prie šventės prisijungė ir Pilies kaimo bendruomenė, čia pat kieme virusi šiupinį ir juo vaišinusi atvykusius. Lankytojai taip pat galėjo sutikti prekybininkus iš Latvijos, atvežusius saldžiąja karvutę – tai, pasak organizatorių, buvo vienas populiariausių paviljonų.
Kadangi Panemunės pilis reprezentuoja ne tik vietos, bet ir Europos architektūrą – jos statytojas buvo vengras, o architektas olandas – prie čempionato šiemet prisijungė ir Vengrijos ambasada, visus vaišinusi karštu vynu.
Dar viena gražia šių metų naujove tapo Vinco Grybo memorialinio muziejaus įsteigti pagrindiniai prizai – keramikiniai medaliai, žinoma, žagarėlio formos. „Tai labai originalu. Matosi, kad trečiaisiais, jau savotiškai jubiliejiniais metais, renginys subrendo iki to, kad turi savo prizą. Manau, jis taps ir Jurbarko muziejaus eksponatu, ir simboliniu mūsų krašto ženklu. Drąsiai galime sakyti – žagarėlis yra Jurbarko krašto simbolis“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sako M. Daraškevičius.
Rimtas vertinimas
Vertinti žagarėlius buvo pakviesti savo srities profesionalai: komisijos pirmininku tapo Panemunės pilyje veikiančio restorano „Kuknia“ virtuvės šefas Mantas Makaras, taip pat dirbo pilies direktorius Marius Daraškevičius, Vengrijos ambasados ekonomikos atašė Peteris Šmitas, vietos kulinarinio paveldo puoselėtoja ir praėjusių metų nugalėtoja Birutė Daraškevičienė, Vilniaus nacionalinio muziejaus Paveikslų galerijos atstovė Aistė Bimbirytė, Šilinės bistro „Keltininkas“ šeimininkė Iveta Balserienė ir pilies lankytojų aptarnavimo operatorė Vika Uosaitienė.
Vertinimas vyko penkiabalėje sistemoje. Daugiausia dėmesio skirta technikai – ar kepinys neperriebus, ar tinkamai iškeptas. Kepėjai daugiau rėmėsi pojūčiais ir emocija, o meno srities atstovai vertino išvaizdą – dekorą, pateikimą, užbertos cukraus pudros kiekį. Taip pat buvo skirtos ir papildomos nominacijos: trapiausias, putliausias, originaliausias, netikėčiausias ir meniškiausias žagarėlis. Viena svarbiausių nominacijų tapo ir publikos prizas.
Nominacijos ir nugalėtojai
Apdovanojimų ceremonija prasidėjo padėkomis, o vėliau buvo pereita prie pagrindinių prizų. Specialusis apdovanojimas už originaliausią žagarėlį įteiktas Vytautui Matulevičiui, prisipažinusiam, kad šiam renginiui žagarėlius kepė tik antrą kartą gyvenime.
„Ieškojau seno recepto, kuriame naudojamas alus. Beveik visuose kepiniuose dedama šiek tiek alkoholio, kad jie neprisigertų riebalų. Aš naudojau alų – tai senas lenkiškas receptas“, – pasakojo Vytautas, pridūręs, kad ateityje norėtų išbandyti ir Napoleono kepimą.
Metų žagarėlių titulu šiemet įvertinta Juliaus Grumuldžio komanda. Saldžiausią žagarėlį iškepė Rasa Vabalienė, trapiausią – Regina Bastienė, o „svetingiausio“ titulą pelnė kavinės „Aušra“ komanda.
Senoviškiausio žagarėlio apdovanojimas skirtas skirsnemuniškei Agnietei Pranckūnienei. Viešnia iš Aukštaitijos jos kepinius įvardijo kaip vienus tikriausių. „Žagaras – kietas daiktas. Tikras žagarėlis gaminamas tik iš miltų ir kiaušinių. Tokių radau tik pas keletą kepėjų“, – sakė ji. Agnietė patvirtino, kad naudojo tik šiuos ingredientus, o pati žagarėlius kepė vedama vaikystės prisiminimų.
Pagrindinis publikos prizas atiteko Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos komandai. Jos vadovė Daiva Mockienė pasakojo, kad čempionate dalyvavo pirmą kartą.
„Kėlėmės labai anksti, maišėme tešlą, dėjome varškės ir dar vieną slaptą ingredientą – mėtų“, – šyptelėjo ji.
Trečiąjį nacionalinį Žagarėlių čempionatą vainikavo pilies prieigose sudeginta viena pirmųjų rajone Užgavėnių morė.
Janina Sabataitienė
kepiniai.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
