Sausio 1 d. įsigaliojo vaikų maitinimo ugdymo įstaigose tvarkos pakeitimai. Maitinimo paslaugų teikėjai tvirtina prie naujų reikalavimų jau prisitaikę, o ugdymo įstaigų vadovai savo darbo atlikti nespėjo arba apie naujus reikalavimus nė negirdėjo.
Siekia sveikesnės mitybos
Pagal įstatymą jau nuo 2012 metų vaikų maitinimui ugdymo įstaigose negalima naudoti maisto produktų, kuriuose yra uždraustų 17 pavadinimų dažiklių, 7 pavadinimų konservantų, 8 rūšių saldiklių ir 16 pavadinimų aromato ir skonio stipriklių.
Darželiuose, mokyklose, vaikų globos namuose jau anksčiau buvo uždrausti traškučiai, kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai, saldumynai, sūrūs gaminiai, kuriuose druskos kiekis viršija normą, gazuoti gėrimai, konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai ir kiti kenksmingi sveikatai maisto produktai.
„Jau keletą metų visuomenė, o tuo pačiu ir ugdymo įstaigos pamažu eina sveikos mitybos link. Todėl reikalavimai vaikų maitinimui dar labiau griežtėja“, – sako Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (JVMVT) vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Dalytė Marcinkevičienė, komentuodama nuo sausio 1 d. įsigaliojusius maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo pakeitimus.
Pasak specialistės, svarbiausi trys pakeitimai: leidžiamas cukraus ir druskos kiekis gaminant maistą bei uždrausti produktai, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti augaliniai riebalai.
„Valgiaraščiuose atsiranda arbata be cukraus ir geriamasis vanduo“, – sako D. Marcinkevičienė. Patiekalai be druskos ir cukraus vaikams gali būti neskanūs, tačiau jei jų nepratinti prie sveikos mitybos, jie to ir neišmoks. Vien mokykla nepakeis visų vaiko maitinimosi įpročių. Pagrindas klojamas šeimoje – jei ten kreipiamas dėmesys į sveiką gyvenimo būdą, ir mokykloje vaikui bus lengviau prisitaikyti prie pasikeitusio patiekalų skonio.
Reikalavimas nevartoti maisto produktų, kuriuose yra iš dalies hidrintų riebalų, atsirado pastaraisiais metais vis labiau kalbant apie jų kenksmingumą sveikatai. Hidrinti riebalai – tai aukštoje temperatūroje kaitinami augaliniai aliejai, kurie tampa kieti, o juose atsiranda itin kenksmingų transriebalų.
Pirkdami maistą parduotuvėse turėtume etiketėse ieškoti užrašo apie transriebalus ir tokių produktų vengti, o į ugdymo įstaigas iš dalies hidrinti riebalai negali patekti nei gryni, nei kitų produktų sudėtyje.
Įstatyme yra ir daugiau pakeitimų. Numatyti keli reikalavimai globos įstaigų šeimynoms. Jose, kaip ir ugdymo įstaigose, turi būti sudarytos higieniškos sąlygos nemokamai atsigerti geriamojo vandens, geriausia – kambario temperatūros. Rekomenduojama sudaryti galimybę gauti ir karšto virinto vandens.
Ugdymo įstaigose kasdien turi būti patiekiama šviežių vaisių ir daržovių, esant galimybei – sezoninių. Rekomenduojama, kad vaisiai būtų patiekti atskiro maitinimo metu.
„Anksčiau vaisius vaikai gaudavo kartu su pusryčiais, pietumis ar vakariene. Mažesniems pagrindinio patiekalo, o po to dar vaisių būdavo per daug. Todėl išskirti juos kaip atskirą papildomą maitinimą – atitinka sveiko maitinimosi principus“, – sako JVMVT specialistė.
Maitinimo paslaugas teikiantys asmenys ar įmonės negali būti įtraukti į Nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašą ir privalo užtikrinti higienos reikalavimus. Gal keistai skamba ministro įsakyme reikalavimas užtikrinti sąlygas kiekvienam vaikui pavalgyti prie švaraus stalo, tačiau tai tikriausiai vienas būdų įpareigoti maisto tiekėjus laikytis higienos.
Tvirtinti nebūtina
Nuo praėjusių metų liepos ugdymo įstaigų valgiaraščiai derinami ir tvirtinami VMVT. Tačiau jei įmonės turi po 2012 m. liepos 1 d. suderintus valgiaraščius arba naudojasi pavyzdiniais valgiaraščiais, jų derinti iš naujo nereikia, nes sumažinus druskos ir cukraus kiekį produktų energetinė ir maistinė vertė pasikeičia nedaug.
„Tačiau maisto paslaugų teikėjai privalo peržiūrėti ir pritaikyti naujiems reikalavimams gėrimų, padažų ir kitų patiekalų receptūras, jei juose cukraus ir druskos kiekis viršija leistiną normą“, – sako D. Marcinkevičienė.
Ikimokyklinėse įstaigose valgiaraščiai turi būti skirtingos energetinės ir maistinės vertės 1-3 metų ir 4-6 metų vaikų grupėms. Mokyklose valgiaraščiai skiriasi 6-10 metų ir vyresniems mokiniams. Pagal tam tikram amžiui skirtą valgiaraštį maitinami nemokamą maitinimą gaunantys vaikai. Perkantieji už pinigus renkasi iš visų valgiaraščių.
Mokyklose valgiaraščiai sudaromi ne trumpesniam kaip 15 dienų laikotarpiui, socialinės globos įstaigose – dešimčiai darbo dienų.
Mokyklos nepasiruošusios
Vienas iš naujų reikalavimų skirtas ne maisto paslaugų teikėjams, o mokyklų administracijoms. Maitinimo organizavimo tvarkos aprašas ir valgiaraščiai turi būti skelbiami mokyklos internetinėje svetainėje.
Praėjus mėnesiui nuo reikalavimo įsigaliojimo vaizdas nedžiugina – pasidairius po mokyklų svetaines informaciją galima rasti vos poroje.
Pavyzdingiausiai susitvarkiusi Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazija. Pasak mokyklos direktorės Vidos Greičiūtės, vadovas privalo ne tik žinoti visus pakeitimus ir reikalavimus, bet ir juos įvykdyti laiku. Ši mokykla jau spėjo sausio mėnesį pasitvirtinti naujus valgiaraščius ir dabar dirba pagal naują tvarką.
Valgiaraščius dar iki atsirandant tokiam reikalavimui savo svetainėje skelbė Jurbarko Naujamiesčio pagrindinė mokykla.
„Valgiaraščius tėvelių pageidavimu svetainėje talpiname jau nuo rugsėjo 1 d.“, – sakė mokyklos direktorė Alma Uznė.
Kitose mokyklose padėtis liūdnesnė – reikalaujamos informacijos internetinėse svetainėse nėra. Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos direktorius Alvydas Januškevičius patvirtino, kad reikalavimus žino ir socialinė darbuotoja turėtų juos įvykdyti. Informaciją paskelbti už internetinį puslapį atsakingus asmenis pažadėjo paraginti ir Vadžgirio pagrindinės mokyklos direktorius Sigitas Vaitiekūnas.
Jurbarko Vytauto Didžiojo mokyklos direktorius Viljamas Bakšys tvirtino, kad anksčiau tokią informaciją skelbdavo, tačiau būdavo nepasitenkinimo, nes valgiaraščiai dažnai neatitikdavo tą dieną patiekiamų patiekalų. „Reikės ir vėl sudėti. Kad jau priminėte, tai pasirūpinsime“, – sakė direktorius.
„Ąžuoliuko“ mokyklos direktorė Nijolė Giedrutė Blažaitienė patvirtino, kad reikalavimus žino, tačiau jau mėnuo serga už internetinę svetainę atsakingas asmuo. Direktorė žadėjo pati pasirūpinti ir kitą dieną paskambinusi pranešė, kad informacija paskelbta.
Apie reikalavimą skelbti informaciją internete lyg ir buvo girdėjusi Eržvilko gimnazijos direktorė Birutė Genienė. Vadovė sakė viską greit sutvarkysianti.
„Nežinojome. Kartais pražiopsome informaciją. Jaučiamės kalti ir pasitaisysime“, – susitvarkyti žada ir Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Petras Baršauskas.
Saugiai ir sveikai
Mokyklų adminsistracijos, nors ir pavėluotai, savo darbą atliks. Dėl nepaskelbtos informacijos gaminamo maisto kokybė nenukentės. Svarbu, kaip reikalavimus vykdo maitinimo paslaugų teikėjai. Jurbarko rajone daugelyje mokyklų šią paslaugą teikia VšĮ „Kretingos maistas“.
Pasak marketingo skyriaus vadovės Silvos Petrikauskienės, įmonė griežtai laikosi visų reikalavimų, parengtus vaikų maitinimo valgiaraščius derina su ugdymo įstaigų vadovais bei VMVT. Nuo sausio 1 d. įsigaliojus sumažintoms leistinoms cukraus ir druskos kiekio normoms VšĮ „Kretingos maistas“ peržiūrėjo savo patiekalų receptūras, pakoreguodami juose cukraus ir druskos kiekį iki leistino. Įsigaliojus draudimui vaikų maitinimui naudoti produktus, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti augaliniai riebalai, atitinkamus reikalavimus įmonė kelia tiekėjams, atidžiai kontroliuoja įsigyjamų produktų sudėtį.
„Dėl nuolat griežtinamų reikalavimų mokinių maitinimui, nepaisant to, kad mokyklos valgykloje gaminamas kokybiškas, sveikas, įvairus maistas, vis daugiau mokinių savo pietums skirtus dienpinigius išleidžia šalia mokyklų esančiuose prekybos centruose pirkdami kebabus, saldumynus ir kitus produktus, kuriuose yra daug sveikatai žalingų medžiagų. Problema ta, kad maistas mokykloje yra švelnesnio skonio, negu įprastai valgoma namie. Mūsų visuomenėje vis dar trūksta sveikos mitybos kultūros, dažnoje šeimoje toleruojamas greitas maistas“, – tvirtino S. Petrikauskienė.
Pasak marketingo skyriaus vadovės, ypatingas dėmesys skiriamas produktų kokybei ir įvairovei. Maisto produktą ir žaliavos perkamos tik aukščiausios kokybės iš Lietuvoje veikiančių griežtai atrinktų patikimų tiekėjų, gamintojų ir ūkininkų, jei įmanoma, pasirenkami produktai turintys išskirtinės kokybės sertifikatą.
Turinčius kokybės sertifikatą, kuris ant produkto žymimas „rakto skylutės“ ženklu arba kitais ženklais, nurodančiais ekologišką produkto kilmę, gaminius ne tik maitinimo paslaugų teikėjams, bet ir kasdieniam kiekvieno vartotojo stalui siūlo rinktis ir maisto produktų inspektorė D. Marcinkevičienė.
„Galiu tvirtinti, kad Jurbarko rajono ugdymo įstaigose vaikai maitinami saugiai ir sveikai“, – sako D. Marcinkevičienė.
Praėjusiais metais buvo atlikti 8 ikimokyklinių įstaigų ir 16 mokyklų patikrinimai. Tik dviejose mokyklose užfiksuota pažeidimų. Vienoje mokykloje, maistą gaunančioje termosuose, rasta žemesnė negu reikalaujama dalies maisto produktų temperatūra. Kitoje mokykloje nustatyta patalpos higienos pažeidimų.
„Daugelio mokyklų valgyklos iš esmės sutvarkytos – ne tik padarytas remontas, bet ir nupirkta visa nauja įranga. Planuojama atnaujinti Vytauto Didžiojo, Viešvilės ir Smalininkų pagrindinių mokyklų valgyklas“, – sako JVMVT specialistė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai kovo mėnesį surengs mokymus vaikų globos namų, ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų darbuotojams, atsakingiems už maitinimą, dar kartą primins naujus reikalavimus. Vėliau specialistai išsiruoš į patikrinimus, tačiau tikisi neužfiksuoti pažeidimų. Kuo atsakingiau dirbs maitinimo paslaugų teikėjai ir ugdymo įstaigų administracijos, tuo sveikesnis maistas pasieks vaikus.
Jūratė Stanaitienė
