Lietuvoje rinkimuose nedalyvauja kaskart maždaug pusė rinkėjų. Pirmą kartą paviešinti Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenys atskleidė gyventojo, kuris nuolat praleidžia rinkimus, portretą. Pasirodo, kad nusiteikimas balsuoti susijęs su išsilavinimu, pajamomis, profesija ir net vairuojamu automobiliu.
Beveik kas trečias nebalsuoja chroniškai
VDA ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovai nagrinėjo trejus rinkimus, kurie vyko Lietuvoje po pandemijos: savivaldos 2023 metais, prezidento ir Seimo pernai, ir išskyrė tuos asmenis, kurie neatėjo nė į vienus, vadinasi, rinkimus jie tikriausiai praleidžia neatsitiktinai.
„Ieškojome įvairių faktorių, susijusių su nebalsavimu“, – LRT.lt sakė VDA analitikas Laurynas Grušas.
Balsavimas antrajame prezidento rinkimų ture | E. Blažio / LRT nuotr.
Svarbu paminėti, kad nors analitikai gali pasiekti labai daug duomenų apie gyventojus – jų amžių, lytį, tautybę, pajamas, socialines išmokas, administracinius nusižengimus ir kita, kiekvieno asmens duomenys yra užšifruoti, taigi, neįmanoma pasakyti, kaip balsavo konkretus žmogus. Tačiau galima juos sugrupuoti pagal įvairias visuomenės grupes ir taip pamatyti skirtumus.
Nė vienuose rinkimuose nebalsavusių piliečių analitikai suskaičiavo 750 tūkst., o iš viso teisę balsuoti turi apie 2,4 mln. gyventojų. Taigi, apie 30 proc. gyventojų nepasivargino eiti rinkti nei Seimo, nei prezidento, nei savivaldybės valdžios.
„Tikėtina, kad jie visai nesidomi rinkimais“, – sako VRK vadovė Lina Petronienė.
Lina Petronienė | L. Balandžio / BNS nuotr.
Rezultatus smarkiai prastintų Europos Parlamento rinkimai, todėl jie neįtraukti į analizę – jei skaičiuotume, kiek rinkėjų pernai atėjo į visus trejus rinkimus (prezidento, Seimo ir EP), tokių gyventojų yra tik pusė milijono.
Analizę ekspertai pristatė sausio pabaigoje vykusioje VDA metinėje konferencijoje.
Išsilavinęs = balsuojantis
Vienas iš svarbiausių veiksnių, kurie išskiria nedalyvaujančius rinkimuose, yra išsilavinimas.
„Atlikome analizę pagal įvairias amžiaus grupes, bet galime matyti, kad kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo labiau mažėja nedalyvaujančių rinkimuose procentas“, – sakė L. Grušas.
Laurynas Grušas | Valstybės duomenų agentūros nuotr.
Pavyzdžiui, nebalsavo tik maždaug ketvirtadalis visų piliečių, turinčių magistro laipsnį, bet net 40 proc. turinčių vidurinį išsilavinimą (amžiaus grupėje nuo 30 iki 44 metų). Taip pat ryškūs skirtumai tarp universitetų ir kolegijų studentų – daugiausiai balsuojančių yra tarp Karo akademijos, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto, Vilniaus universiteto alumnų. Aktyviausi yra politikos mokslų, finansų, ekonomikos, medicinos, menų, teologijos specialybių studentai – jų į rinkimus nėjo tik vos keli procentai. Pasyviausi – jūrų laivavedybos, grožio specialybių, slavų filologijos absolventai, kurių nebalsavo kas trečias ar ketvirtas.
Kita prizmė, kurią patikrino analitikai, – kaip vidutinės mėnesio pajamos siejasi su nebalsavimu: kuo aukštesnės pajamos, tuo nebalsavusių rinkimuose mažėja.
Vidutinis atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje siekia 2218 Eur, arba 1365 Eur į rankas. Iš tokias pajamas gaunančių žmonių aktyviai balsuoja 83 proc. gyventojų, o jei pajamos siekia 440 Eur, o tai yra žemiau nei skurdo riba, balsuoti ateina jau 69 proc.
Balsavimas ar nebalsavimas smarkiai priklauso ir nuo profesijų. Tarp mažiausiai balsuojančių – darbininkai izoliuotojai, miškų darbininkai, žvejai, buitinių atliekų surinkėjai, pagalbiniai statybų darbuotojai, krovikai – tokių darbuotojų nebalsuoja pusė ar 40 proc. Tiesa, jūroje dirbantys gyventojai gali tiesiog neturėti galimybės balsuoti, jei rinkimų metu yra laive, kuris priklauso užsienio valstybei.
„Geriausiai balsuojantys – viešojo sektoriaus darbuotojai“, – pastebėjo VDA programuotoja Andra Guogaitė.
Andra Guogaitė | Valstybės duomenų agentūros nuotr.
Lietuvoje balsuoja kone 100 proc. seniūnų, beveik absoliuti dauguma teisės aktų leidėjų, švietimo srities vadovų, filosofų, istorikų ir politologų, teisėjų, žurnalistų, bibliotekininkų. Populiariausia Lietuvoje profesija, kasininkai, irgi gali pasigirti aukštesniu nei vidurkis balsavimo lygiu – maždaug 80 proc.
Nors analitikai negali viešinti konkrečių darboviečių, vienoje bendrovėje balsuoti neatėjo net 70 proc. jos darbuotojų.
„Labiausiai nebalsuojančios įmonės užsiima statybų veikla, pastolių montavimu, elektros instaliacija, žuvininkyste ir žuvies produktais. Tai ir laikino įdarbinimo įmonės, restoranų tinklai“, – sakė A. Guogaitė.
Sąžiningiausiai į rinkimus balsuoti ateina viešojo sektoriaus darbuotojai: savivaldybių, ministerijų atstovai. Įdomu tai, kad penkiose savivaldybių administracijose per pastaruosius 3 rinkimus balsuoti ėjo visi iki vieno darbuotojai: Širvintų, Palangos, Pagėgių, Utenos ir Pasvalio.
Širvintų rajono savivaldybė | Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
Nebalsuojantys romai ir suverenai
Rinkimų metu dažnai diskutuojama, ar skirtingai balsuoja regionai, kuriuose gyvena tautinės mažumos, rusakalbiai. VDA analizė rodo, kad nebalsuoja kas ketvirtas lietuvis, tačiau lenkų – 31 proc., rusų – 44 proc., ukrainiečių – tiek pat. Vis tik didžiausia problema – romai, nes jų nebalsuoja net 81 proc. Didelė dalis šios tautinės bendrijos atstovų taip pat neturi pilietybės.
Nusiteikimas eiti į rinkimus susijęs ir su įvykdytais administraciniais nusižengimais, tiesa, pažeidimas nelygu pažeidimui. Pavyzdžiui, net 68 proc. nubaustų už kliudymą vaikui mokytis neina balsuoti, panašiai yra ir su nusižengimais dėl kvaišalų, pareigūno įžeidimo.
Pusė turinčių nuobaudą dėl neatvykimo į privalomąją karo tarnybą taip pat nesilanko rinkimuose. VRK vadovė L. Petronienė sako, kad tai gali būti susiję su kartais girdimu mitu, jog vengiantieji tarnybos bus sulaikyti, kai tik ateis prie balsadėžės. Taip pat ji svarstė, kad įgijusieji kitą pilietybę ir turėdami dvi, kai tai nėra leidžiama įstatymu, irgi baiminasi ateiti balsuoti, neva sulauks teisinės atsakomybės ar bus sulaikyti. Vis tik ji pabrėžia, kad tai – netiesa, o prie balsadėžių gyventojų pareigūnai negaudo.
Romai | E. Blažio / LRT nuotr.
„Tenka skaityti socialiniuose tinkluose, tas mitas gajus, ypač balsuojant užsienyje. <…> Nors sunku pasakyti, gal nesutikimas atlikti privalomąją karo tarnybą susijęs su nusiteikimu prieš valstybę“, – sakė ji.
Pernai vykusių rinkimų metu VRK susidūrė ir su per pandemiją išpopuliarėjusiu vadinamuoju suverenų judėjimu, kurio nariai kraštutiniais atvejais teigia, kad nori atsiriboti nuo valstybės institucijų, atsisakyti asmens dokumentų.
„Gavome labai daug laiškų iš žmonių, kad turėtume juos pamiršti, kad jie yra „gyvi žmonės“, – sakė pašnekovė.
Didysis šeimos gynimo maršas | D. Umbraso / LRT nuotr.
Izoliuoti sveikatos problemų turintieji?
Nebalsavimo duomenys rodo ir kitą problemą – dalis gyventojų galimai nepasinaudoja balsavimo teise dėl sveikatos priežasčių. Pavyzdžiui, vidutinio amžiaus vyrų grupėje balsuoja vos daugiau nei pusė tų, kuriems diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai.
O tarp jaunų (18–29 m.) moterų pagrindinis sveikatos veiksnys nebalsuoti yra nėštumas, gimdymas ir laikotarpis po gimdymo.
Akivaizdu ir tai, kad su balsavimu susijusios priklausomybės nuo kvaišalų: dažnai nebalsuoja vyrai, kurių diagnozės susijusios su alkoholio vartojimu, moterų atveju išsiskiria ne tik alkoholio, bet ir raminamųjų vaistų, opioidų naudojimas.
L. Petronienė atkreipia dėmesį, kad veiksnumą balsuoti gali panaikinti tik teismas ir tai turi būti būtent specialus sprendimas dėl balsavimo teisės. Tokį apribojimą Lietuvoje turi apie 5 tūkst. gyventojų. Balsuoti teisę turi ir sergantieji demencija, nejudantys ar kitokių sveikatos problemų turintys gyventojai, nors dažnai manoma kitaip.
Senjorė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Aplinka galvoja, gal ir patys žmonės nežino, kad jie turi teisę balsuoti. Iš to, kaip vyksta balsavimas globos namuose, girdime, kad rinkėjai ne visada gali pasakyti, kad jie gali balsuoti. Bet ar tokios situacijos nulemia – reikėtų išsamesnių tyrimų. Girdime apie pavienius atvejus, kad nebalsavo, nes galbūt nereagavo. Tačiau labai svarbu žmogaus teisės. Jei komisijos nariui arba įstaigos vadovui kelia įtarimų, ar žmogus gali balsuoti, tokius sprendimus gali priimti tik teismas“, – sakė ji.
Pašnekovė taip pat pridūrė, jog svarbus ir artimųjų, globėjų rūpestis, kad vyresni, negalią turintys šeimos nariai dalyvautų rinkimuose.
„Būna, kad durys užrakintos, kad neįsileidžia, negali patekti, tada palieka informaciją pašto dėžutėje. Labai priklauso ir nuo artimųjų, šeimos narių, nes jei žmogus paliktas vienas namuose ar turi judėjimo negalią, gal negali atidaryti durų“, – akcentavo VRK vadovė.
Senjorai | E. Blažio / LRT nuotr.
Gyvenimo būdas ir nebalsuojantys BMW vairuotojai
Socialinės išmokos taip pat atskiria balsuojančius ir nebalsuojančius Lietuvos gyventojus.
„Į akį krenta, kad 63 proc. iš visų vienkartinę išmoką būstui gavusių 18–29 m. rinkėjų buvo nebalsuojantys, panašu ir su vyresniais rinkėjais“, – atkreipė dėmesį L. Grušas.
Išskirtinai neaktyvūs rinkimuose yra tie asmenys, kurie gauna kompensacijas už ekonominės krizės metais sumažintas pensijas ir kitas išmokas, tokių chroniškai nebalsuoja apie pusė.
Pinigai | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
O vyresnių socialinės paramos gavėjų balsavimas yra iškalbingas: aktyviausi yra tie, kurie gavo pašalpas, nes jų artimieji žuvo pasipriešinime 1940–1990 metų okupacijoms, gavusieji išmokas už įvaikinimą.
„Gal galima surišti, kad vaikus įvaikinantys žmonės jau savaime yra pilietiški, todėl pasinaudoja teise dalyvauti rinkimuose“, – svarstė VDA atstovas.
Analitikai taip pat pasitelkė ir „Regitros“ duomenis, kurie atskleidė, kad nebalsavimas rinkimuose šiek tiek susijęs ir su vairuojamu automobiliu, ypač jei jis BMW.
„Pačiame viršuje yra BMW vairuotojai, taip pat „Rover“, „Audi“ vairuotojai. Šiuos automobilius turi ir labai daug gyventojų, todėl susidaro nemažas rinkėjų skaičius“, – sakė A. Guogaitė.
Pavyzdžiui, BWM vairuotojų Lietuvoje nebalsuoja 31 proc., o elektromobilių vairuotojų – tik 10 proc., panašus ir „Cupra“ vairuotojų aktyvumas. Palyginimui, populiariausio lietuviško automobilio „Toyota“ vairuotojų nebalsuoja apie 15 proc. – galima teigti, kad apskritai japoniškų automobilių savininkai yra gana aktyvūs.
Žinoma, bendrai skaičiuojant, BMW vairuotojai nedaug skiriasi nuo bendro aktyvumo.
„Nėra taip, kad turintys BMW nebalsuoja apskritai. Jie labiau atitinka bendrą nebalsavusiųjų tendenciją“, – sakė L. Petronienė.
BMW | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Ir 10 metų nebalsavusieji ateina į rinkimus
Pasak pašnekovų, tokios analizės nereikėtų priimti kaip siūlančios galutines išvadas, bet būtų galima toliau nagrinėti, kas lemia, jog kai kurie gyventojai niekada nebalsuoja. Taip pat ir valstybės duomenyse yra spragų, pavyzdžiui, informacija apie vyresnių gyventojų išsilavinimą ne visada yra skaitmenizuota.
Anot L. Petronienės, ji akcentuotų išsilavinimo svarbą, nes duomenys rodo, kad smarkiai skiriasi jaunų žmonių Vilniuje, Kaune, Kauno rajone aktyvumas – nuo, pavyzdžiui, Rokiškio ar Rietavo, kur balsavo tik kas 5 jaunuolis – tikėtina, nes ten nėra aukštųjų mokyklų. Todėl būtų galima pagalvoti, kaip pasiekti jaunus žmones, kurie įgyja tik vidurinį išsilavinimą ir po to nesimoko.
„Kodėl svarbu, kad jaunimas spėtų balsuoti dar vidurinio lavinimo grandyje, gimnazijoje – jei jie neįgunda, neįpranta balsuoti, ypač jei šeimos nesivesdavo į rinkimus, kol patys nepradeda auginti vaikų, nenusistovi, jie ir nebalsuoja, nes mokosi, ieško darbų, pramogauja, tas laikotarpis iškrenta“, – sakė VRK pirmininkė.
Paaugliai, asociatyvi nuotr. | V. Raupelio / LRT nuotr.
Ji taip pat kalbėjo ir apie politikų komunikaciją, informaciją per žiniasklaidą.
„Galime sakyti, ir kiek patys kandidatai važiuoja į mažesnes, nuošalesnes savivaldybes, kiek bendrauja“, – svarstė VRK pirmininkė.
Anot L. Petronienės, reikia suprasti ir tai, kad kai kurie žmonės ne itin domisi politika, neseka žiniasklaidos, juos paskatinti balsuoti gali daugiau informacijos.
„Kelios dienos iki Seimo rinkimų vienas kolega sulaukė klausimo, kada jie bus. O atrodė, kad neįmanoma nežinoti, bet tikrai yra žmonių, kurie nežino <…>.
Matydavome, kad buvo reportažas ar LRT laida, ir gaudavome laiškų elektroniniu paštu, pavyzdžiui, bandydavo perklausti, ar jie teisingai išgirdo, teisingai suprato. Gal kartais atrodo, kiek jau galima, bet švietimas svarbu: vieną dieną nepamatė, tai pamatys kitą. Ir dar svarbu pradėti nuo savo artimos aplinkos: jei turime vienišą šeimos narį, paklauskime, nes gal net ne visi žino, kad vyksta rinkimai“, – sakė ji.
Pasak VRK vadovės, nereikia įsivaizduoti, kad chroniškai nebalsuojantieji yra prarasti piliečiai, kurie niekada neateis pareikšti valios, – pavyzdžiui, buvo tokių rinkėjų, kurie 2024 metais rinkimuose dalyvavo pirmą kartą nuo 2014-ųjų.
„Klausimas, kaip pritraukti kuo įvairesnį rinkėją. Kuo blogai, kai dalis rinkėjų nebalsuoja? Tada ne visoms visuomenės grupėms atstovaujama vienodai“, – sakė L. Petrauskienė.
