Sekmadienį Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos tikintieji ir didžiulis būrys svečių tapo istorinio įvykio liudytojais: dvidešimt metų statytą bažnyčią pašventino ir Kristijono Donelaičio vardą jai suteikė evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis.
Iškilmingos pamaldos vainikavo daug metų trukusį kun. Mindaugo Kairio ir visų parapijiečių, aukojusių pinigus, savo darbą ir laiką, pastangas.
Bažnyčios varpai kiekvieną sekmadienį jau kelinti metai kviečia Jurbarko evangelikus liuteronus į pamaldas naujojoje bažnyčioje, tačiau tik dabar, sutvarkius pastato fasadą, buvo baigti didieji bažnyčios statybos darbai. Jurbarko evangelikai liuteronai savo bažnyčios neturėjo daugiau kaip 60 metų.
„Tebūnie ramybė šiems namams ir visiems, kurie į juos įžengia“, – šventindamas naujosios bažnyčios duris tarė vyskupas M. Sabutis.
Po iškilmingos procesijos ir bažnyčios vardo lentelės atidengimo vyskupas pirmiausia padėkojo bažnyčią pastačiusiems parapijiečiams ir palinkėjo, kad jų naujoji Kristijono Donelaičio bažnyčia taptų šventa vieta ir niekada neverktų.
„O kada bažnyčios verkia? Bažnyčios verkia tada, kai yra tuščios, kai jose niekas negieda ir nesimeldžia. Tegul šiuose namuose jūsų širdys susitinka su gyvuoju Dievu. Tegul šie namai tampa vieta, kur jūsų sąžinės, kai jos bus prislėgtos, ateis ir gaus nuraminimą iš Dievo. Kur pasilpę iš to paties Dievo pasisemsite jėgų, tapsite stiprūs ir bebaimiai“, – linkėjo jurbarkiečiams vyskupas M. Sabutis.
Vyskupas neslėpė nuostabos, kad praėjus dvidešimčiai metų po kertinio bažnyčios akmens pašventinimo pavyko atverti Dievo namų duris, nors daugelį metų atrodė, kad ši bažnyčia niekada nebus pastatyta, o vienu metu jau buvo net kalbama, kad reikėtų ją kuo greičiau nugriauti.
„Ir štai įžengėme į šiuos Dievo namus ne tik prisimindami mūsų pačią naujausią bažnyčios statybos istoriją, bet ir artimuosius, kurie regėjo senosios Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčios sunaikinimą, dėl tikėjimo atsidūrė Sibiro ešelonuose. Iš šios vietos buvo ištremtas ir paskutinis prieškario kunigas su šeima. Šiandien meldžiamės ir dėkojame Dievui, kad po daugelio sunkių akimirkų, kai mūsų tikėjimas buvo pažemintas ir daugelis nebeteko vilties ar net nuo jo atpuolė, nes nežinojo, ką daryti, dabar vėl galime susirinkti šioje vietoje. Ši diena nubraukė visą prieškario, karo ir pokario naikinimo istoriją. Garbindami Viešpatį pamirškime tuos, kurie mus persekiojo – jie nuėjo savo keliu, į savo teismą“, – ragino tikinčiuosius vyskupas.
Ne vienus metus Jurbarko, Skirsnemunės, Smalininkų ir Vilkyšių parapijose tarnavęs kunigas M. Sabutis pripažino, kad tokio didelio darbo – pastatyti bažnyčią, čia būdamas tikriausiai nebūtų galėjęs padaryti. Pasak vyskupo, pats Dievas panorėjo, kad šie namai būtų atverti – jei ne jo valia, jie tikrai nebūtų iškilę.
„Jo ranka vedė mus ir tada, kai buvo šventinamas kertinis akmuo, ir tada, kai vaduojantis iš didžiulių skolų pagalbon atėjo Simas Einikis, užmezgęs ryšius su Pasauline liuteronų federacija, ir tada, kai buvo tik viltis, kad bažnyčia kada nors bus pastatyta. Tai jūsų visų darbas, padedant kunigui M. Kairiui. Tai, kad jis atėjo pas jus, ir tai, ką padarė per 16 tarnystės metų, yra stebuklas. Bet ir jis nebūtų padaręs tiek, kiek yra padaryta, jei ne jūs, aukoję savo laiką, jėgas, lėšas, dirbę dieną ir naktį ir atidavę savo širdį, kad iškiltų šie Dievo namai“, – sakė vyskupas M. Sabutis.
Visiems, padėjusiems statant bažnyčią, o ypač parapijiečiams, sudėjusiems meilės aukas, dėkojo ir kun. M. Kairys. Pasak kunigo, bažnyčia nebūtų pastatyta ir be daugybės bičiulių iš Vokietijos evangelikų liuteronų parapijų pagalbos – jie važiavo į Jurbarką su labdaros siuntomis, prisidėjo pinigais ir patys nuoširdžiai dirbo šioje bažnyčioje. Visą laiką parapija jautė ir rajono mero Ričardo Juškos, savivaldybės administracijos direktoriaus Petro Vainausko dėmesį ir paramą.
Tačiau ypač nuoširdžiai kun. M. Kairys dėkojo Seimo nariui Broniui Paužai, padėjusiam bažnyčiai gauti valstybės asignavimų lėšų stogui uždengti: „Tai buvo pirmoji svari ir mums labai svarbi pagalba – ačiū jums labai už tai ir ačiū, kad esate šiandien su mumis“.
Kun. M. Kairys visiems padėjusiems statyti ir puošti bažnyčią įteikė ir simbolines dovanas – surinko ir į kompiuterinę laikmeną įrašė visą su bažnyčios statyba susijusią informaciją, per 20 metų spaudoje paskelbtas publikacijas. Atsidėkodama kunigui, parapijos taryba padovanojo jam paveikslą su naujosios bažnyčios fotografija, kunigo Kristijono Donelaičio portretu ir jo žodžiais: „Kiekvienam daryti gera savo darbu ir žodžiu. Visad elgtis taip, kaip dera, ir teisingas būt geidžiu. Nekerštauti niekada, gyvo padaro gailėti, Dievą, žmones jo mylėti – mano priedermė šventa.“
M. Kairys neslepia, kad jam tai tarsi priesaika tarnauti tikintiesiems iš visos širdies, kaip tą darė K. Donelaitis, juolab kad evangelikų liuteronų parapijoms kunigai nėra siunčiami tarnauti – jos pačios nusprendžia, kurį kunigą pasikviesti, ir įsipareigoja jį išlaikyti.
Pasak M. Kairio, naujoji bažnyčia neatsitiktinai pavadinta lietuvių literatūros pradininko vardu.
„K. Donelaitis buvo ne tik švietėjas, poetas, pirmiausia jis buvo kunigas. Jau prieš 20 metų, šventinant kertinį bažnyčios akmenį, buvo mintis pavadinti šiuos Dievo namus kunigo Kristijono Donelaičio vardu – juk ir mūsų bažnyčia yra K. Donelaičio vardu pavadintoje gatvėje. Parapijos taryba surengė ne vieną ekskursiją į K. Donelaičio vietas: važiavome į Tolminkiemį, apsilankėme Bitėnų kapinėse, kur kunigui pastatytas gražus paminklas. Dievo valia bažnyčia buvo baigta statyti ir pašventinta būtent šiemet, kai minime K. Donelaičio 300 metų gimimo sukaktį – argi tokia gražia proga nėra prasminga suteikti naujai bažnyčiai Kristijono Donelaičio vardą?“ – sakė kun. M. Kairys, prisipažinęs, kad poemą „Metai“ skaito kaip pamokslų rinkinį, kuriame daug vietos skiriama sielovadai, dažnai cituojamas Šventasis Raštas.
K. Donelaičio vardu pavadinta evangelikų liuteronų bažnyčia – vienintelė Lietuvoje, Tauragėje veikia Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčia.
Jurbarko bažnyčia išskirtinė ne tik pavadinimu: jos fasadą puošiančios žmonių figūros keturiolika kalbų skelbia ištrauką iš apaštalo Pauliaus laiško galatams: „Nešiokime vieni kitų naštas – taip išpildysite Kristaus įsakymą.“
Bažnyčios fasado apipavidalinimo idėja buvo renkama iš šešių tarptautiniam konkursui pateiktų pasiūlymų. Geriausia buvo pripažinta esto Arnio Narusbeko mintis nupiešti ant bažnyčios fasado žmonių figūras. Kun. M. Kairys šią mintį papildė idėja užrašyti ant žmonių figūrų Šventojo Rašto eilutę.
„Tai nėra reklama – pro šalį eidamas neperskaitysi, kas ten parašyta. Reikia sustoti, susikaupti taip, kaip susikaupus meldžiamasi ar skaitomas Šventasis Raštas – ir sudėti sakinį iš atskirų raidžių. Ką reiškia šis Kristaus įsakymas, kiekvienas gali suprasti savaip. Dalinkimės ne tik tuo, kas mus slegia – dalinkimės džiaugsmu, laime, viltimi, dalinkimės viskuo, kuo gyvename. Tokia buvo Kristaus misija žemėje ir ji palikta mums, einantiems gyvenimo keliu“, – sakė kunigas.
Naujoji Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčia – architekto Kazio Kazlausko kūrinys. Bažnyčios 26 metrų aukščio bokštą puošia 12 metrų kryžius, sukurtas dizainerio Mindaugo Petravičiaus. Centrinį Nukryžiuotojo altorių sukūrė vitražo dailininkė Rasa Grybaitė.
Daiva BARTKIENĖ
Kaip grau. Sveikinu.