Dalia Grybauskaitė: „Ryžtingiau imkitės iniciatyvos“ (5)

Penktadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė aplankys Jurbarką, švenčiantį 755 metų sukaktį. Šia proga Prezidentė sutiko atsakyti į „Šviesos“ klausimus.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente! Jurbarko rajonas – vienas tų probleminių šalies regionų, kuriuos aplenkia žymesnės investicijos. Dauguma buvusių stambių pramonės įmonių žlugo, naujų nesukurta. Jaunimas, nerasdamas darbo čia, jo ieško didmiesčiuose arba emigruoja, rajono bendruomenė sparčiai sensta. Iš maždaug 30 000 rajono gyventojų per 13 000 – pensininkai, apie 2 500 – bedarbiai, o dirbančiųjų – tik per 6 000. Ar galite rajono žmonėms pažadėti, kad bus imtasi veiksmingų priemonių į Jurbarko kraštą ir kitas problemines teritorijas pritraukti investicijų ir atgaivinti šiuos regionus?

Žmonėms nereikia gražių pažadų. Jiems reikia konkrečių darbų ir rezultatų. Jei pastebėjote, net per rinkimus nieko nežadėjau, o tiesiog dėsčiau savo požiūrį, ką ir kaip turime daryti.

Apie tai, kad investicijos visiškai aplenkia keletą savivaldybių, esu sakiusi metiniame pranešime. Deja, tarp šių savivaldybių esama ir Jurbarko – gražaus, įdomaus Lietuvos krašto. Jis vertas didesnio investuotojų aktyvumo. Valstybei svarbu, kad investicijos pasiektų visus regionus, kad žmonės, ieškantys geresnio gyvenimo didžiuosiuose miestuose ar užsienyje, pasuktų priešinga kryptimi – į gimtinę.

Gerų poslinkių jau matome: emigracija, palyginti su krizės metais, sumažėjo perpus, o grįžtančių Lietuvos piliečių padaugėjo kelis kartus.

Teko įdėti nemažai asmeninių pastangų derantis dėl naujos europinės paramos 2014–2020 metams. Rezultatas – išsiderėjome 44,5 mlrd. litų, o tai net 10 proc. daugiau nei buvome gavę 2007–2013 metais. Didelė paramos dalis teks žemdirbiams ir kaimo gyventojams – net 17,24 mlrd. litų, neliks nuskriausti ir maži miesteliai. Tačiau turime būti budrūs, kad šie pinigai nebūtų išvogti ar tuščiai iššvaistyti, kad nenugultų „saviškių“ kišenėse. Svarbu, kad kiekviename regione parama būtų investuojama protingai, kad ji pasiektų žmones ir pasitarnautų jų gerovei.   

Noriu paskatinti jurbarkiečius patiems ryžtingiau imtis iniciatyvos. Investicijos – vienas tų klausimų, kuriuos pilietiški gyventojai turėtų drąsiai kelti savo išrinktai vietos valdžiai: ką ji nuveikė per šią jau besibaigiančią kadenciją – kaip bendradarbiavo su užsienio ir vietos verslininkais, kad kapitalas nusėstų jūsų rajone, kokias sąlygas jiems sukūrė, kaip vykdomas strateginės plėtros planas, kaip panaudojamos Kaimo rėmimo programos lėšos?   

Girdėjau apie jurbarkietį, kurio asmeninė iniciatyva į Lietuvą atvedė rimtą investuotoją iš Suomijos, gaila, ne į Jurbarką. Žinau atvejų, kai ne viena savivaldybė taip baidėsi investuotojų, jog padarė viską, kad jų nebūtų. Negaliu pasakyti, kas kaltas – nekompetencija ar vietos verslininkų, išsigandusių konkurencijos, spaudimas, bet noriu atkreipti visų dėmesį – artėja vietos savivaldos rinkimai, tai ypač svarbus laikas pareikalauti politikų atsakomybės.

Daugiau nei trečdalis mūsų rajono žmonių – pensininkai, todėl jiems labai svarbu išgirsti Jūsų žodį aktualia tema: ar galite tiksliai patvirtinti, kada bus grąžintos per krizę sumažintos pensijos?

Ne kartą reikalavau pradėti kompensuoti pensijas, ir pagaliau šis procesas prasideda. Paskutinį šių metų ketvirtį bus grąžinta 20 proc. per ekonominę krizę patirtų praradimų, o per 2015–2016 metus – kita dalis. Šio įsipareigojimo vykdymas vien šiais metais pareikalaus 80 mln. litų. Kitais metais – dar per 350 mln. litų.

Taip pat aktualus ir pensijų didinimo klausimas, nes kol kas lietuviškos pensijos tarp Europos Sąjungos šalių vienos kuklesnių. Pasirūpinti silpniausiais visuomenės nariais – būtinybė, ne kartą esu ją aptarusi su Vyriausybe.

Euro įvedimas, griežtesnė kova su įvairiausiais piktnaudžiavimais suteiks mūsų ekonomikai naujų impulsų ir, tikėkimės, leis valstybei ne tik kompensuoti dėl krizės sumažintas pensijas, bet ir jas padidinti.

Su nerimu sekame karo veiksmus Rytų Ukrainoje. Jurbarko rajonas ribojasi su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi – dalį rajono teritorijos nuo jos skiria tik Nemunas. Tad mūsų krašto žmonės sako, kad jeigu Rusija nepaisytų tarptautinių susitarimų, pakaktų 10 minučių, jog vėl „būtume rusų“. Ar gali Jurbarko ir visos šalies žmonės jaustis visiškai saugūs ir būti užtikrinti, kad Lietuva nesusidurs su įvykiais, panašiais į tuos, kurie vyksta Ukrainoje?

Kalbos apie 10 minučių ar kelias valandas, kurių neva prireiktų Lietuvai okupuoti, yra Kremliaus propagandinių atakų dalis, siekiant sumenkinti mūsų gynybinius pajėgumus ir palaužti valią priešintis. Sukelti abejojimą savo ir sąjungininkų galimybėmis yra vienas svarbiausių prieš mus nukreipto informacinio srauto uždavinių.

Esame pajėgūs gintis, esame NATO nariai, turime stiprias saugumo garantijas, kurios pagrįstos konkrečiais įsipareigojimais ir planais, patikrintos pratybose. Siekdami sustiprinti savo galimybes stabdyti priešą sausumoje, ore ir jūroje, įsigyjame atitinkamų ginklų sistemų, planuojame didinti kariuomenės gretas.

Drauge su sąjungininkais NATO viršūnių susitikime rugsėjo mėnesį diskutuosime ir spręsime dėl ilgalaikių saugumo stiprinimo priemonių regione. Ne kartą esu sakiusi: kokių priemonių mūsų saugumui užtikrinti reikės, tokios ir bus, tad Jurbarkas gali jaustis saugus tiek pat, kiek ir visa Lietuva.

Beje, jurbarkiečiai, kaip pasienio rajono gyventojai, artimiausiu metu tikriausiai susidurs su padidėjusiu kaliningradiečių pirkėjų srautu. Rusijai uždraudus įvežti žemės ūkio produkciją ir maisto produktus jūsų kaimynams beliks pasinaudoti galimybe patiems atsivežti maisto prekių. Matyt, pasienio rajonai kurį laiką taps intensyvesnės prekybos salomis, tai jiems išeis į naudą, tegul ir ne itin didelę.         

Savaitės pabaigoje Jurbarkas, vienas seniausių Lietuvos miestų, švęs 755 metų sukaktį, kai jo vardas paminėtas istoriniuose dokumentuose. Mūsų krašto žmonės gali pagrįstai didžiuotis protėvių tvirtybe, nes panemunės pilyse Veliuonoje, Seredžiuje buvo sprendžiami svarbiausi visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir tarpvalstybiniai reikalai. Ko palinkėtumėte rajono žmonėms, ką patartumėte, kad galėtume didžiuotis ir tvirtinti, jog jau gyvename klestinčiame Jurbarko krašte?

Turite unikalią galimybę gyventi gražioje vietoje – prie Nemuno. Manau, neatsitiktinai šiemet į Jurbarką atkeliavo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vėliava – šią pagarbą reikėjo nusipelnyti.

Švenčiama miesto sukaktis byloja apie turtingą praeitį. Semkitės tvirtybės, drąsos ir ryžto iš garbingos istorijos, iš savo  protėvių. Būkite aktyvūs, kūrybingi, nebijokite imtis iniciatyvos. Tie žmonės, kurie kadaise apsigyveno šiose vietose, pastatė pilis, įkūrė Jurbarką, puoselėjo jį, taip pat buvo iniciatyvūs, kūrybingi ir įžvalgūs. Jie patikėjo šių vietų ateitimi ir neapsiriko.

Atsiminkime, daug kas priklauso nuo mūsų pačių. Geresnis gyvenimas – taip pat. Kuo daugiau pastangų įdėsime patys, tuo mažiau reikės reikalauti iš kitų.

Gintautas ŠIMBORAS