Direktorės pavaduotoją teko skirti iš naujo (6)

Vakar rajono taryba rinkosi į neeilinį posėdį taisyti padarytų klaidų. Posėdžio darbotvarkėje įrašyti vos keli klausimai, kuriuos kadenciją pradėję politikai kartą jau svarstė, tačiau paaiškėjo, kad valdančiosios daugumos norai grubiai prasilenkė su įstatymais. Pirmiausia teko iš naujo slaptu balsavimu rinkti savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoją Viktorą Ganusauską.

Balandžio 30 d. priimtą tarybos sprendimą „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo paskyrimo“ sustabdė Vyriausybės atstovė Tauragės apskrityje Irena Ričkuvienė, potvarkiu pareiškusi, kad V. Ganusauskas į šias pareigas buvo paskirtas neteisėtai, pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymą. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas skiriamas direktoriaus siūlymu. Jį tarybai teikia rajono meras.

Balandžio 30 d. posėdyje taip ir buvo bandyta padaryti, tik taryba gerokai paskubėjo. Mat savivaldybės administracijos direktore patvirtinta Vida Rekešienė šias pareigas pradėjo eiti, taigi ir įgaliojimus gavo, tik gegužės 4-ąją, todėl neturėjo teisės siūlyti pavaduotojo kandidatūros. Tačiau klausimas buvo įtrauktas į posėdžio darbotvarkę ir net 24 balsais išrinktas direktorės pavaduotojas pradėjo darbą.

Nelemtą klaidą padariusius tarybos narius posėdyje dalyvavusi Vyriausybės atstovė I. Ričkuvienė įspėjo, kad svarstydami šį klausimą politikai daro pažeidimą, tačiau kategoriška nebuvo. I. Ričkuvienė kalbėjo apie protingumo kriterijų ir tarybos narių pasirinkimą.

Pasak I. Ričkuvienės, administracijos direktorė jau išrinkta ir rezultatai patvirtinti, todėl tarybos narių valia apsispręsti dėl pavaduotojo paskyrimo. Be didelių diskusijų tarybos nariai kėlė rankas, pritardami įstatymą pažeidžiančio sprendimo projektui.

Griežtas Vyriausybės atstovės tonas atsirado kartu su gegužės 4 d. pasirašytu potvarkiu. Jame nurodoma, kad priimant sprendimą V. Rekešienė dar nėjo savivaldybės administracijos direktorės pareigų ir negalėjo atlikti šioms pareigoms priskirtų funkcijų, taigi ir siūlyti savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo kandidatūros.

Potvarkyje akcentuota, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Paprastai sakant, Vyriausybės atstovė tik pradėjusiems dirbti tarybos nariams pagrūmojo pirštu už pažeistą įstatymą.

Keista tik tai, kad sprendimo projektą lydinčiame aiškinamajame rašte, kurį parengė Juridinio skyriaus vedėja Rūta Vančienė, nurodyta, jog priėmus sprendimą bus įgyvendintos teisės aktų nuostatos. Kaip žmonės sako: ir bėda, ir gėda.

Įstatymų nesilaikantiems tarybos nariams iš tiesų turėtų būti gėda, nes jie ne tik balsavo už neteisėtą sprendimą, bet dar už tai ir atlyginimą gavo. Gerai bent jau tiek, kad pavyks išvengti didesnių bėdų, nes neteisėti direktorės pavaduotojo rinkimai galėjo būti prisiminti kur kas vėliau ir turėti skaudesnių pasekmių. Dabar nuostolio tiek, kad nuo gegužės 4 iki 13 d. V. Ganusauskas greičiausiai negaus atlyginimo.

Vakar V. Ganusausko kandidatūrai pritarė 22 iš 23 posėdyje dalyvavusių tarybos narių. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją vėl sveikino užėmus šias pareigas, o taryba galėjo lengviau atsidusti įvykdžiusi nors vieną iš kelių pateiktų Vyriausybės atstovės reikalavimų. Nors garsiai nebuvo įvardyta, priversta iš naujo sprendimą priimti rajono taryba vis tik kaltino Vyriausybės atstovę pritrūkus principingumo.

Vyriausybės atstovė Tauragės apskrityje I. Ričkuvienė gegužės 5 d. savivaldybės tarybos ir rajono mero pareikalavo peržiūrėti dar vieną balandžio 30 d. posėdyje priimtą sprendimą – „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės atstovų Lietuvos savivaldybių asociacijos narių atstovų suvažiavime“. Priimamų sprendimų teisėtumą kontroliuojanti Vyriausybės atstovė nustatė, kad sprendimas prieštarauja LR įstatymui „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“. Būtent šis įstatymas nurodo, kas gali atstovauti savivaldybei asociacijos suvažiavime. Savivaldybės savo atstovus renka pagal kvotas proporcingai rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms taryboje. Bet siųsdama atstovus į savivaldybių asociacijos suvažiavimą rajono tarybos valdančioji dauguma šios taisyklės nepaistė.

Balandžio 30 d. posėdyje siūlyti valdančiosios daugumos kandidatus į suvažiavimą buvo patikėta konservatoriams. Tarybos narė Audronė Kurienė paskelbė, kad atstovauti suvažiavime siūlomi rajono meras Skirmantas Mockevičius ir jo pavaduotojas Saulius Lapėnas.

Nors Liberalų sąjūdžio narys Vidmantas Juzėnas iškart paprieštaravo ir priminė įstatymo numatytą teisę siūlyti kandidatus, į jo pastabas valdančioji dauguma nekreipė dėmesio, balsavo ir patvirtino savo kandidatus.

Būtent šią savivalę stabdo Vyriausybės atstovės teikimas dėl priimto sprendimo. Jame paaiškinama, kad nei vicemeras S. Lapėnas, nei rajono meras S. Mockevičius nėra nė vienos daugiausia vietų Jurbarko rajono savivaldybės taryboje gavusių partijų nariai, todėl negalėjo būti išrinkti atstovais į savivaldybių asociacijos suvažiavimą.

Per savivaldos rinkimus daugiausia balsų ir mandatų rajono taryboje gavo Liberalų sąjūdis ir socialdemokratai, todėl teisė atstovauti suvažiavime priklauso šioms partijoms.

Vakar tarybos posėdyje socialdemokratai  pademonstravo ištikimybę valdančiajai koalicijai ir pasiūlė mero S. Mockevičiaus kandidatūrą.

Liberalų sąjūdžio atstovu suvažiavime buvo pasiūlytas Ričardas Juška, tačiau tarybos dauguma balsavo prieš. Nors R. Juškos kandidatūrą liberalai siūlė dar kartą, rezultatas nepasikeitė. Nors šią teisę reglamentuojantis įstatymas senas ir ruošiami pakeitimai, kol kas teisė siūlyti atstovą, dalyvausiantį savivaldybių asociacijos narių suvažiavime, lieka liberalams, siūlantiems vieną ir tą pačią kandidatūrą. Vyriausybės atstovė patikino, kad perduoti šios funkcijos kitai partijai negalima, tad rajono tarybos nariai balsavo už sprendimą, kuriame įrašyta tik mero pavardė.

Nors sušaukti neeilinį rajono tarybos posėdį tebuvo vienintelė priežastis – nemokšiškos klaidos, tarybos nariai atlyginimą gavo. Politikams mokama už tarybos posėdžio trukmę, dalyvavimą komitetų, komisijų posėdžiuose ir sugaištą laiką rengiantis klausimų svarstymui.

Balandžio 30 d. tarybos posėdis rajono biudžetui kainavo 473,7 Eur. Dar 5768,52 Eur sumokėta už pasirengimą posėdžiui. Prie šių išlaidų dar reikėtų pridėti būrio valdininkų, rengiančių sprendimų projektus, gaunamą atlyginimą.

Būtų logiška, jei už klaidas gauto užmokesčio tarybos nariai atsisakytų ir už neeiliniame posėdyje taisytus sprendimus pinigų neimtų. Rajono meras S. Mockevičius patvirtino, kad tarybos nariams už tų pačių klausimų svarstymą bus sumokėta dar kartą. Pasak mero, niekas nesiūlė atsisakyti užmokesčio.

Panašu, kad vakarykštis posėdis buvo skirtas pasikartoti – ir gėlių direktorės pavaduotoju tapusiam V. Ganusauskui antrą kartą įteikė, ir delegatus antrą kartą tvirtino, ir pinigus už tą patį darbą antrą kartą visi nori gauti.

Jolita Pileckienė