Sausio 13 d. „Šviesoje“ rašėme apie Prezidentūroje savivaldybių merams ir žiniasklaidai pristatytą Tarptautinės migracijos organizacijos tyrimą apie savivaldybių galimybes skatinti emigrantų grįžimą į regionus. Renginyje užduotus namų darbus atlikti reikia, todėl Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius pasitarti pakvietė rajono žiniasklaidos atstovus.
Tyrimas kelia abejonių
Meras neslėpė, kad tyrime „Grįžtamoji migracija: regionų perspektyva“ pateikta informacija ir pats jos rinkimo metodas kelia abejonių. Tyrėjai deklaruoja, kad apklausė 44 iš 60 savivaldybių atstovų, 13 grįžusių emigrantų ir 1005 Lietuvos gyventojus. „Trylika apklaustųjų emigrantų tikrai atrodo keistai. Ar galima iš tiek daryti kažkokias išvadas? Vargu“, – mano S. Mockevičius.
Jurbarko r. savivaldybė pateko tarp apklaustųjų, su tyrėjais bendravo Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Danutė Matelienė. „Apklausa buvo įdomi. Nebuvo tokiems tyrimams būdingų klausimų ir atsakymų, buvo tiesiog pokalbis, kas vyksta savivaldybėje, klausė, kaip vertinu vieną ar kitą su emigrantais susijusią problemą“, – prisimena specialistė. Pasak mero S. Mockevičiaus, tyrėjai po tokių pokalbių susidarė savo nuomonę ir padarė apibendrinimą.
Meras pabrėžė, kad tyrime išryškintos emigrantų pritraukimo problemos jokiu būdu nėra vieno regiono ar savivaldybės nesugebėjimas dirbti. „Iš visur žmonės išvažiuoja, ir nėra nė vienos savivaldybės, kuri būtų atradusi sėkmės receptą, kuriuo galėtų pasinaudoti visi kiti. Regionus dar vargina ir vidinė emigracija į didžiuosius miestus, kuri yra galbūt svarbesnė nei emigracija į užsienį“, – sako meras S. Mockevičius.
Tyrimą galima priimti kritiškai, tačiau emigracijos problemos nepaneigsi, todėl, apie tai, ką būtų galima padaryti Jurbarke, kaip rasti kelią į išvykusiųjų širdis ir ar tikrai jiems reikia pagalbos, meras pakvietė pakalbėti žiniasklaidos atstovus. „Žiniasklaida nuolat palaiko informacijos foną, kuria įvaizdį. Jos rankose didelės galimybės pritraukti arba atstumti norinčiuosius grįžti ar padėti apsispręsti čia gyvenantiems. Žmonės, ypač jaunimas, gyvena informacijos pasaulyje, yra jautrūs informacijai, ir dažnai žinios gali teikti stiprybės arba išmušti iš po kojų pagrindą“, – įsitikinęs rajono vadovas.
Receptas – darbas ir atlyginimas
Pasak mero S. Mockevičiaus, Prezidentūroje pristatant tyrimą buvo sudarytas įspūdis, kad į Lietuvą grįžę emigrantai beldžiasi į įvairias duris ir negauna pagalbos, lieka neišklausyti ir nežino, ką grįžus daryti. „Gal aš ko nežinau? Gal į mus jie nesikreipia, o kreipiasi į jus? Ar daug klausimų apie grįžimą sulaukiate?“ – klausė meras. Atsakymas aiškus: jei žmogus nusprendė grįžti, jis tikrai bus surinkęs informaciją, ką čia veiks, kokį darbą galės dirbti, kur gyventi. Išvykusieji negyvena vakuume – jie skaito, bendrauja su artimaisiais, draugais, pažįstamais, ir tai kloja kelią namo arba paskatina galutinai užverti duris į Lietuvą.
Nereikia kurti specialių sąlygų emigrantams ar juolab suteikti jiems kažkokių lengvatų ir taip dar labiau skatinti priešpriešą tarp išvažiavusiųjų ir likusiųjų. Reikia kurti gerą gyvenimą čia, o į laimingų ir galinčių oriai gyventi žmonių šalį mielai grįš ir ją palikusieji.
Stipriausią trauką emigrantams kelia darbo vietos ir už darbą mokamas padorus atlyginimas. Jis nebūtinai turi būti toks, koks uždirbamas užsienyje – atlyginimui pridėtinę vertę suteikia sentimentai ir pojūtis, kad gyveni tarp savų. Tačiau minimali alga nesuvilios grįžti nė vieno, o tik dar daugiau gyventojų paskatins ieškoti laimės svetur.
Pasak S. Mockevičiaus, darbo vietas kuria ir atlyginimus moka verslas, tačiau jis nerodo jokio noro mokėti daugiau. Nors negalima teigti, kad visi verslininkai godūs – jiems tenka tokia mokesčių našta, kad atlyginimų kelti nėra iš ko. Jurbarke, be kelių stambių įmonių, kurios gali sau leisti mokėti didesnius atlyginimus, didžioji dalis verslo yra smulkus, ir tikėtis, kad ten atlyginimai kils, būtų naivu.
Kaip galimas rajono atsigavimo garantas – minimos investicijos. Vietinis verslas sukurti stambų objektą, vystyti gamybą nepajėgus, todėl galima tik dairytis investicijų iš šalies. Tam reikia labai daug pastangų, energijos ir darbo, ypač kai centrinė valdžia nesukuria galimybių regionams konkuruoti su didmiesčiais.
„Prie didžiųjų miestų sukurtos laisvosios ekonominės zonos, kuriose galioja mokesčių lengvatos, susiurbia visas investicijas, kurios galėtų ateiti į provinciją, jei tam būtų palankūs įstatymai“, – įsitikinęs S. Mockevičius.
Todėl keistai atrodo parodomieji tyrimai ir teiginiai, kad savivaldybės privalo pasirūpinti emigracijos problema, kai aukščiausiu lygiu tam nesudaromos sąlygos. Politikų kalbos apie dėmesį regionams lieka tik kalbomis, o realybėje provincija didmiesčių šešėlyje traukiasi vis labiau. Į sumažėjusią iki žirnio dydžio periferiją prisikviesti emigrantus darysis vis sunkiau.
Išlaikyti ryšius
Tikriausiai nė vienas grįžtantis emigrantas nesitiki, kad jam savivaldybė suteiks būstą ir suras darbą, todėl bene svarbiausias jos uždavinys būtų telkti išvažiavusiuosius, išlaikyti su jais ryšį, klausti patarimo, kokį jie mato Jurbarko kraštą ir ko čia trūksta.
Meras gana skeptiškai žiūri į Jurbarko jungimąsi prie programos „Globali Lietuva“. Yra sukurta pavyzdinė platforma, kuria gali naudotis visos savivaldybės. Neseniai svetainę įkūrė kaimyninė savivaldybė, tačiau ar tokią verta turėti Jurbarkui, S. Mockevičius abejoja: „Tokia svetainė labai panaši į reklamą, ir nežinia, ar tikrai būtų naudinga.“ Meras linkęs naudingą emigrantams informaciją talpinti savivaldybės puslapyje.
Susitikime buvo kalbama apie galimybę sukurti virtualią erdvę, į kurią susijungtų visi svetur išvykę jurbarkiškiai. Čia jie galėtų diskutuoti, klausti, gauti atsakymus ir patys pateikti idėjų.
„Mums reikia mūsų kraštiečių žvilgsnio. Kai kurie užsienyje daug pasiekę, pamatę jurbarkiečiai galėtų pasidalyti savo idėjomis, ką galima padaryti gimtajame krašte, kad čia būtų geriau gyventi visiems“, – mano meras.
Kad emigracija nėra tik blogis, mano ir D. Matelienė. „Užsienyje žmonės plečia akiratį, kaupia patirtį, o didmiesčiuose jiems lengviau daryti karjerą, tačiau išlaikyti su jais ryšį turime“, – mano savivaldybės specialistė. Pasak jos, svarbu kraštiečius suburti ir miesto šventės renginiuose, tik jų suėjimo formatą reikėtų pergalvoti ir apie kvietimą dalyvauti šventėje pranešti kuo anksčiau.
Išlaikyti išvykusiųjų ir čia gyvenančiųjų ryšius – užduotis savivaldybės pečiams. Koks čia gali būti žiniasklaidos indėlis? Savivaldybės atstovų nuomone, dažniau turėtų būti viešinamos sėkmės istorijos – geroji buvusių ir sugrįžusių emigrantų patirtis. Kad tik būtų ką viešinti! Žiniasklaida – realybės veidrodis, o jame matyti ne tik geri dalykai.
Jūratė Stanaitienė
