„Kai man sako: „Ministre, spręskit patekimo pas gydytojus klausimą“, aš atsakau, kad praeitais metais rekordiškai daug žmonių apsilankė pas gydytojus“, – sako vienas nepopuliariausių ministrų, kaip rodo sociologinės apklausos, Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Arūnas Dulkys. LRT.lt interviu davęs ministras pasakė, ką mano apie eiles pas gydytojus, medikų perdegimą, sveikatos draudimo įmokų didinimą ir ką daro, kad sveikatos sistema dirbtų geriau.
– Įvardinkite didžiausią problemą sveikatos sektoriuje šiandien?
– Matyt, kad per maža Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka, kurią mes visi sunešame.
– Reikėtų didinti PSD, kad žmonės būtų labiau patenkinti sveikatos paslaugomis?
– Reikėtų pasitikrinti, ką mes kiekvienas apie šią įmoką galvojame. Kiek sutinkame mokėti daugiau.
Aš kaip ministras iš savo algos kasmet sumoku apie 4500 eurų į sveikatos draudimo fondą. Kai tuo metu vieno paciento, kuris nesiskiepijo ir dėl to atsidūrė reanimacijoje, gydymas kainuoja nuo 50 iki 120 tūkstančių eurų. Kitas pavyzdys – retos ligos gydymas, kuris trunka ne vienerius metus ir valstybei atsieina apie 2 milijonus eurų.
![Arūnas Dulkys Arūnas Dulkys](https://www.lrt.lt/img/2023/12/13/1661126-614487-756x425.jpg)
Arūnas Dulkys / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
– Bet žmonės pyksta: „Mokame sveikatos fondui, o susirgę vis tiek leidžiame pinigus privačioje klinikoje.“ Kodėl asmeniui, kuris moka įmokas ir laukia pusmetį eilėje pasitikrinti, pavyzdžiui, akis, turi rūpėti, kiek kainuoja reta liga sergančiojo gydymas?
– Mes, 2,8 milijonai Lietuvos piliečių, solidariai susitarėme, kad visi mokame 6,9 proc. įmoką nuo savo atlygio į sveikatos fondą. Kai tuo metu Europos Sąjungos vidurkis yra 13 proc. Mes mokame perpus mažiau. Pavyzdžiui, 2 milijonai slovėnų iš savo darbo užmokesčio į sveikatos fondą suneša 5 milijardus eurų per metus. Tuo metu mes, Lietuvos gyventojai, – 3,5 milijardo.
Noriu, kad kiekvienoje gyvenvietėje stovėtų Santaros klinikos, bet nenoriu mokėti didesnės PSD įmokos.
– Kitaip tariant, žmonės turėtų būti labiau realistai ir nereikalauti iš sveikatos sistemos daugiau, nei patys už ją susimoka?
– Žinoma. Kartais realybė neatitinka lūkesčių. Suprask, noriu pas konkretų gydytoją patekti kitą dieną, noriu nedalyvauti prevencinėse programose, bet susirgęs būti pirmas eilėje. Noriu, kad kiekvienoje gyvenvietėje stovėtų Santaros klinikos, bet nenoriu mokėti didesnės PSD įmokos.
– Siūlote didinti Privalomojo sveikatos draudimo įmoką?
– Prieš didinant, reikia užtikrinti, kad pati sveikatos sistema būtų efektyvesnė nei dabar.
Jūs galite atiduoti didelę sumą į nevykėlių rankas ir nieko negauti.
– Ar efektyvumas šiuo atveju nesusijęs su finansais?
– Nebūtinai. Per pastaruosius penkerius metus mūsų sveikatos draudimo fondas padvigubėjo. Ar jūs jaučiatės du kartus geriau?
Noriu pasakyti, kad ne visas problemas gali išspręsti finansai. Reikia sutvarkyti darbo organizavimo, vadybos, skaidrumo dalykus gydymo įstaigose. Jūs galite atiduoti didelę sumą į nevykėlių rankas ir nieko negauti.
![Arūnas Dulkys Arūnas Dulkys](https://www.lrt.lt/img/2023/12/13/1661127-474525-756x425.jpg)
Arūnas Dulkys / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
– Metate akmenį į gydymo įstaigų vadovų, administracijos daržą?
– Nereikia čia tų akmenų mėtyti. Tuos akmenis mums jau sumėtė pasaulio organizacijos. Dar prieš dešimt metų mums buvo pasakyta, kad turime per daug stacionarinių paslaugų ir neefektyviai veikiančią sveikatos apsaugos sistemą. Turime susitvarkyti įstaigų tinklą, keisti paslaugų struktūrą ir t. t. Manau tuomet ir Lietuvos žmonėms bus lengviau kalbėtis apie sveikatos draudimo įmokos didinimą.
– Eilės pas gydytojus – bene dažniausias žmonių skundas. Pas psichologą – pusmetį, pas oftalmologą irgi pusmečio eilė. Žalgirio klinika iš viso sustabdė registraciją pas ortodontus. Man žinomas rekordas – treji metai eilėje tam, kad atliktum miego apnėjos tyrimą. Ką padarėte, kad eilės sumažėtų?
– Už kiekvienos tokios viešai nuskambėjusios istorijos slepiasi įdomūs dalykai. Ne kartą susidūriau su situacija, kai žmogus viešai skundžiasi, kad artimiausias laikas pas gydytoją tik po pusmečio, o aš nuėjęs į e.sveikatos išankstinę pacientų registravimo sistemą matau visai ką kita, gerokai artimesnes datas pas tuos pačius specialistus kitose sveikatos įstaigose.
Žmonės nori patekti pas konkretų gydytoją, o ne pas kitą specialistą, arba veržiasi į konkrečią įstaigą.
– Tai žmonės patys kalti, kad neranda greičiausio kelio pas gydytoją?
– Daugybė žmonių net nežino apie pacientų registravimo sistemą arba ja nesinaudoja. Kiti žmonės nori patekti pas konkretų gydytoją, o ne pas kitą specialistą, arba veržiasi į konkrečią įstaigą. Pas kai kuriuos gydytojus tikrai susidaro ilgos eilės.
![Arūnas Dulkys Arūnas Dulkys](https://www.lrt.lt/img/2023/12/13/1661129-563596-756x425.jpg)
Arūnas Dulkys / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
– Pačiai ne kartą teko tikrinti artimiausius laikus pas gydytojus jūsų giriamoje pacientų registravimo platformoje. Iš tiesų nerodydavo laisvų vietų, o gydymo įstaigų vadovai patvirtindavo, kad artimiausias vizitas tik po pusmečio.
– Visų atvejų nepatikrinsime. Per dieną Lietuvoje vyksta maždaug 70 tūkstančių atvejų, kai gydytojas susiduria su pacientu. Kitaip tariant, žmogus gauna paslaugą.
– Norite pasakyti, kad eilių pas gydytojus problema neegzistuoja?
– Noriu pasakyti, kad apie šios problemos mastą negalime spręsti iš pavienių pacientų istorijų. Vertinkime skaičius.
Valstybinės ligonių kasos duomenys rodo, kad praėjusiais metais gydytojų konsultacijų buvo suteikta 30 milijonų. Tai yra didžiausias skaičius per visą šalies nepriklausomybės periodą.
Kai man sako: „Ministre, spręskit patekimo pas gydytojus klausimą“, aš atsakau, kad praeitais metais rekordiškai daug žmonių apsilankė pas gydytojus.
Pagal praktikuojančių gydytojų skaičių mes esame Europos Sąjungos penketuke.
– Tai kokia problema, jeigu skaičiai rodo, kad pas gydytojus patenkame dažniau, bet žmonės sako priešingai?
– Paslaugos kokybė yra bloga. Pagal praktikuojančių gydytojų skaičių mes esame Europos Sąjungos penketuke. Tai reiškia, kad nemokame organizuoti jų darbo laiko, jie netolygiai pasiskirstę ir žmonės nežino, kaip patekti.
![Arūnas Dulkys Arūnas Dulkys](https://www.lrt.lt/img/2023/12/13/1661123-515822-756x425.jpg)
Arūnas Dulkys / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
– LRT.lt kalbinti gydymo įstaigų vadovai sako, kad eilės susidaro dėl medikų trūkumo, todėl jie nespėja aptarnauti visų norinčių. Daug gydytojų renkasi privatų sektorių, kur algos kartais ir dešimt kartų didesnės, o sąlygos geresnės. Ką jūs į tai?
– Ši problema greičiausiai egzistuoja didžiųjų miestų klinikose, nes kone pusė pacientų į jas veržiasi iš mažųjų miestų. Net dėl elementarių paslaugų. O lankydamasis mažų savivaldybių gydymo įstaigose matau kitokį vaizdą. Jose maždaug nuo vidurdienio – tuščia. Jokių pacientų.
– Kuo jūs tai aiškinate?
– Tuo, kad tinkamai nepasirūpinama pacientų srautų perskirstymu. Už tai mes ir atliekame sveikatos reformą, kad mažesnių miestų įstaigose būtų daugiau ambulatorinių paslaugų ir pacientų konsultacijų.
– Tai, kad daug gydytojų renkasi dirbti privačiose, o ne viešose gydymo įstaigose, jūs nematote bėdos?
– Tai paklauskime savęs, o kaip privačių gydymo įstaigų vadovai prisivilioja medikus.
– Gal gerokai didesniu atlyginimu?
– Jūs manote, kad tik alga? Privačios įstaigos suteikia geresnes sąlygas, darbo organizaciją. Jauni medikai sako nenorintys dirbti kokioje nors viešojoje gydymo įstaigoje ne dėl mažo užmokesčio, bet dėl prastai suorganizuoto darbo.
Paklauskite Joniškio, Jurbarko, Plungės gydymo įstaigų vadovų, kodėl jiems netrūksta gydytojų. Kas ten? Niujorkas? Ne. Ten gydytojai tiesiog uždirba, nes teikia pakankamai paslaugų.
Pagalvokime, kodėl pacientas, kuris gali gauti tą pačią paslaugą nemokamai, renkasi privačią įstaigą ir moka pinigus?
![Arūnas Dulkys Arūnas Dulkys](https://www.lrt.lt/img/2023/12/13/1661128-288230-756x425.jpg)
Arūnas Dulkys / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
– Todėl, kad pas gydytoją pateks kitą dieną, o ne po pusmečio.
– Galbūt… Bet ne visur ir ne visose viešose gydymo įstaigose trūksta specialistų, nes jie perbėga į privatų sektorių. Pavyzdžiui, Jurbarke netrūksta gydytojų. Kodėl? Todėl, kad labai daug dalykų priklauso nuo įstaigos vadovo vadybinių sugebėjimų. Vadovo darbas su gydytojais, tvarkingas darbo grafiko planavimas ir sąžiningas laikų pas specialistus registravimas išsprendžia daug problemų.
Gydytojai gauna ne mažiau kaip du vidutinius šalies darbo užmokesčius. Kai kurie ir gerokai daugiau.
– Medikai irgi nori oriai gyventi. Jeigu įstaigos vadovas negali gydytojui pasiūlyti tokio pat atlygio kaip privatus sektorius, vien geru darbo grafiku specialisto neprisiviliosi.
– Medikai yra vienintelė viešojo sektoriaus dalis, kurios darbuotojai patenka į geriausiai apmokamų Lietuvos profesijų penketuką. Gydytojai gauna ne mažiau kaip du vidutinius šalies darbo užmokesčius. Kai kurie ir gerokai daugiau.
– Kodėl tada gydytojai dirba, plėšosi ne vienoje įstaigoje, o ne renkasi dirbti visu etatu vienoje viešojoje klinikoje?
– Kiekvienas esame atsakingas už savo psichinę sveikatą, už perdegimus ir t. t. O vadovai negali nepaisyti Darbo kodekso ir priversti dirbti. Susidaro užburtas ratas.
Reikia suprasti, kad nuo suteiktų paslaugų kiekio priklauso ir gydytojo uždarbis. O koks jis gali būti, jei gydytojas vienoje įstaigoje dirba trečdaliu etato ar dar mažiau?
Kai kurios regionų gydymo įstaigos apskritai dirba neefektyviai, nemoka organizuoti darbo. Kodėl gydytojas ten norės dirbti, jei per mėnesį, pavyzdžiui, neatliks pakankamai operacijų ir neuždirbs.
Kartais susidaro įspūdis, kad yra vadovų, kurie gal net nenori efektyviau organizuoti gydytojų darbo. Jiems labiausiai patiktų, kad privačios klinikos būtų uždraustos, pacientai negalėtų važiuoti pas kitų miestų gydytojus, o visi jauni medikai būtų su grandinėmis prirakinti prie konkrečios ligoninės ir dirbtų kaip vergai.
![Arūnas Dulkys Arūnas Dulkys](https://www.lrt.lt/img/2023/12/13/1661130-989038-756x425.jpg)
Arūnas Dulkys / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
– Jūsų išreklamuotos švieslentės gydymo įstaigose, panašu, nepasiteisino. Eilės pas gydytojus nesumažėjo?
– Nesutinku, kad nepasiteisino. Švieslentės skirtos tam, kad pacientai pamatytų objektyvią dirbančių gydytojų situaciją konkrečioje įstaigoje. Švieslentė yra įrankis geriau organizuoti darbą. Bėda ta, kad pačios įstaigos skelbia tik mažą dalį laisvų laikų pas gydytojus. Maždaug 25 proc. visų laikų.
– Ar neįžvelgiate pavojaus, kad privatus medicinos sektorius prarys viešąjį ir artimiausiu metu vis mažės iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo teikiamų paslaugų? Kaip kad nutiko su odontologija.
– Realiai privačių gydymo įstaigų Lietuvoje skaičius nėra mažas, bet dauguma jų teikia tik pirminio lygio gydymo paslaugas. Iš Privalomojo sveikatos fondo finansuojamų privačių ligoninių nėra. Jokios grėsmės nematau.
– Esate kritikuojamas dėl gydymo įstaigų reformos. Ką apčiuopiamo pavyko padaryti per trejus kadencijos metus ir kokie rezultatai?
– Rezultatų dar teks palaukti kokį pusmetį. Pagrindiniai mano darbai: Greitosios medicinos pagalbos reforma. Iš atskirų savivaldybių organizacijų ji tapo centralizuota.
Taip pat pavyko priimti visus svarbiausius pokyčių įstatymus. Turiu minty taisykles, kaip bus dėliojamas įstaigų tinklas. Įstatymai įsigaliojo šių metų rugpjūtį ir prasidėjo dvejų metų pereinamasis laikotarpis. Visoms gydymo įstaigoms nustatyti vienodi kriterijai – jeigu nori gauti finansavimą iš Privalomojo sveikatos fondo, privalai atitikti mūsų numatytus kriterijus. Neefektyvūs skyriai bus nebefinansuojami. Ligoninių neuždarome, bet keičiame paslaugų struktūrą.
Suraskite šiuo metu nors vieną politiką, kuris kalbėtų apie PSD didinimą ateityje, o aš kalbu.
– Medikai vis garsiau kalba apie perdegimą. Ką planuojate daryti, kad dėl to nebūtų medikų savižudybių?
– Visų pirma, sutarėme su universitetais, kad dar studijų metais būsimi gydytojai išmoktų atpažinti ir psichologinį smurtą, ir savižudybės požymius, ir mobingą. Rengėme mokymus apie tai gydymo įstaigų vadovams ir patiems medikams.
![Arūnas Dulkys Arūnas Dulkys](https://www.lrt.lt/img/2023/03/02/1460214-987062-756x425.jpg)
Arūnas Dulkys / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
– Sociologinės apklausos rodo, kad esate vienas nepopuliariausių šios Vyriausybės ministrų. Kaip manote, kodėl?
– Čia gal geriau galėtų atsakyti patys tų apklausų dalyviai.
– O kaip jūs pats manote?
– Man atrodo dėl to, kad teko dirbti pandemijos metu. Be to, aš ėmiausi nepopuliarių, bet, mano galva, svarbių pokyčių. Reformų niekas nemėgsta. Aš dėl to nesijaudinu, nes jeigu vaikyčiausi reitingų, pokyčių nedaryčiau. Pavyzdžiui, jūs man suraskite šiuo metu nors vieną politiką, kuris kalbėtų apie PSD didinimą ateityje, o aš kalbu.