Sausio 10 d. Prezidentūroje savivaldybių merams ir žiniasklaidai Tarptautinės migracijos organizacija pristatė tyrimą „Grįžtamoji migracija: regionų perspektyva“, o merai iš Prezidentės Dalios Grybauskaitės išgirdo, kad emigracijos problemas pirmiausia privalo spręsti savivaldybės.
Svarstys galimybes
Susitikime su Prezidente dalyvavęs Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius nemano, kad savivaldybės vienos gali pritraukti emigrantus atgal ir užtikrinti jiems išskirtines sąlygas. „Tai visos Lietuvos problema ir savivaldybės jos neišspręs. Tačiau kalbėti ir galvoti apie tai reikia“, – sakė meras.
Pasak S. Mockevičiaus, susitikime su merais Prezidentė pabrėžė, kad Lietuvoje turi būti laukiami visi – ir suaugusieji, ir vaikai. Pasak Prezidentės, emigrantai užsienyje sulaukia daug daugiau pagalbos ir jų integracija tampa daug paprastesnė nei grįžus į Lietuvą.
D. Grybauskaitė atkreipė dėmesį ir į vaikų integraciją. Grįžę vaikai susiduria su kalbos barjeru, mokymosi lygio neatitikimu, dėl to kylančiomis patyčiomis. Savivaldybės turėtų pagalvoti apie papildomą pagalbą tokiems vaikams.
„Prezidentė ragino savivaldybėse skleisti pozityvą. Juk grįžimu besidomintis žmogus skaito informaciją apie tą vietą, kur planuoja grįžti, ir jei ji bus labai neigiama, nebeliks traukos ir noro važiuoti“, – Prezidentės pamokymus persakė meras.
Pasak S. Mockevičiaus, savivaldybei turi rūpėti visi žmonės, ne tik grįžtantieji. „Kartais sulaukiame kritikos, kad tvarkome miestą, kuriame infrastruktūrą, bandome išlaikyti objektus. Bet būtent tai reikalinga čia gyvenantiems ir gali pritraukti grįžtančiuosius“, – įsitikinęs meras. Tačiau nei didesnių algų, nei būstų savivaldybė pasiūlyti negali.
Pasak mero, savivaldybė išvykusiųjų sąrašų nesudarinėja, tačiau stengiasi su išeiviais palaikyti ryšius, pakviesti į miesto šventes. „Kalbėjau su kitų savivaldybių merais. Alytuje aktyviai dirbama su išeiviais bent 10 metų, tačiau rezultato nėra. Investicijos, atlyginimai – tai, kas tikrai gali pritraukti žmones, daugiausia priklauso nuo aukščiausios valdžios sprendimų“, – tikino S. Mockevičius.
Meras tikino, kad apie emigracijos ir grįžtančiųjų problemą bus kalbama bendruomenėje, ieškoma bendrų sprendimų. „Reikės apsvarstyti, ar tikrai, kaip siūloma, reikalingas „sugrįžimo koordinatorius“, diskutuoti apie jungimąsi prie „Globalios Lietuvos“ programos ir internetinio puslapio globalus.jurbarkas.lt. kūrimą. Tuo klausimu tikrai dar kalbėsime ir priimsime sprendimus“, – sakė S. Mockevičius.
Pasigedo aktyvumo
Nors savivaldybių merai nelinkę prisiimti kaltės dėl negrįžtančių emigrantų, šalies vadovė įsitikinusi, kad viskas prasideda nuo apačios, paslaugų, kurios yra arčiausiai žmogaus, todėl emigracijos problemos sėkmingiausiai turi būti sprendžiamos savivaldybių lygiu. Prezidentė pabrėžė, kad kartais ne atlyginimas sprendžia, ar žmogui gera grįžti, bet savijauta, integracijos galimybės ir net biurokrato pokalbio tonas – grubiai ar užjaučiančiai jis bendrauja su grįžusiuoju.
Dar pernai Prezidentė inicijavo kampaniją „Rinkis Lietuvą“, kuri ypatingą dėmesį skyrė iš emigracijos grįžtantiems tautiečiams. Kai kuriose savivaldybėse jau gimė iniciatyvos: Alytuje veikia Lietuvybės centras, Tauragėje vykdomas „Globalios Tauragės“ projektas, Prienuose ir Birštone buriamos išvykusiųjų bendruomenės, Akmenėje siūlomas mokymasis nuotoliniu būdu.
Pasak D. Grybauskaitės, svarbiausia investicija turi būti į iš užsienio grįžtančius lietuvius. „Investicija į savo žmones, į lietuvius, į Lietuvos piliečius turbūt yra svarbiausias tikslas“, – sakė Prezidentė.
Būtų silpnoji grandis
Migracijos informacijos centrui „Renkuosi Lietuvą“ inicijavus tyrimą, buvo apklausti 44 iš 60 savivaldybių atstovai, 13 grįžusių emigrantų, atliktas viešosios nuomonės tyrimas. Jį pristačiusi Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė teigė, kad savivaldybių galimybės suvaldyti emigraciją regioniniu lygiu mažos. Jei stipriai išaugtų nusprendusiųjų grįžti į gimtinę skaičius, savivaldybės šiame procese būtų silpnoji grandis.
Pusė apklaustų savivaldybių kelia sau tikslą susigrąžinti emigrantus, tačiau nieko nedaro. Su tuo susijusius sprendimus priėmė vos 5 proc. savivaldybių. 36 proc. nekelia sau jokių emigrantų grąžinimo tikslų.
Jei savivaldybės galvoja apie emigrantų susigrąžinimą, jos labiausiai lauktų darbingo amžiaus jaunų žmonių, pramonės darbininkų, kvalifikuotų, verslių asmenų. Savivaldybės mielai priimtų ir specialistus – gydytojus, psichologus, tiksliųjų mokslų mokytojus.
Pasak A. Sipavičienės, savivaldybės nori priimti grįžtančius emigrantus, tačiau nemato galimybių ir neturi realių įrankių tą padaryti. „Jos tiesiog jaučiasi ne viską galinčios. Kai kurios priemonės yra už savivaldybės kompetencijos ribų“, – sakė ji.
Tyrimas atskleidė, kad grįžtantieji susiduria su darbo, būsto paieškos ar paskolos problemomis. Regionų savivaldybės negali specialistams ir darbininkams pasiūlyti oraus darbo užmokesčio – gerokai daugiau uždirbusių emigrantų 400-700 Eur atlyginimas nevilioja. Grįžtančiuosius būtų galima pritraukti patogia infrastruktūra. Deja, savivaldybės jos taip pat negali pasiūlyti – trūksta darželių, naikinamos mokyklos.
A. Sipavičienė akcentavo, kad nė viena savivaldybė neturi konkretaus plano, ką reikėtų daryti, jei grįžtų daug emigrantų, nėra nustatyti ir norinčiųjų grįžti poreikiai, nėra sisteminio požiūrio į problemą. Tyrėjams užkliuvo ir tai, kad savivaldybės vangiai palaiko ryšį su emigravusiais gyventojais. Tik 15 iš 44 savivaldybių teigia turinčios priemonių tokiems ryšiams palaikyti, dažniausiai tai yra jų interneto puslapiai.
Keičia imigrantais
Gyventojams išvykstant ieškoti sotesnio gyvenimo tuštėjančios provincijos susiduria su darbo jėgos trūkumu. Emigraciją didžiausia socialine grėsme įvardija 46 proc. smulkiųjų ir vidutinių verslininkų. Tyrimai atskleidžia, kad nuo 2012 iki 2017 m. Tauragės apskritis neteko apie 6 proc. gyventojų. Ne mažesne problema regionuose tampa ir jaunimo vidinė emigracija – į didesnius šalies miestus.
Susidariusią padėtį savivaldybės jau bando spręsti pritraukdamos darbininkus iš užsienio. Net 27 proc. savivaldybių tokį klausimą svarstė ir yra priėmusios tam tikrus sprendimus. 23 proc. savivaldybių su šia situacija susiduria praktikoje. Nesunku pastebėti, kad ir Jurbarke daugiabučių renovacijos darbuose, statybose dirba nemažai užsienio piliečių, daugiausia ukrainiečių.
Statistika rodo, kad pernai Lietuvoje dirbusių užsieniečių skaičius padidėjo dvigubai, o iš 34,5 tūkst. darbo vizas gavusių užsienio piliečių net 20 tūkst. – iš Ukrainos. Pasak A. Sipavičienės, imigrantai neturėtų užimti lietuvių darbo vietų. „Jie nėra konkurentai, tačiau gali duoti savivaldybei postūmį, kad ji atsigautų ir taptų traukos vieta grįžtantiems tautiečiams“, – sakė ji.
Lietuva išvažiuoja
2017 m. į užsienio šalis išvyko 612 Jurbarko rajono gyventojų. Tai gerokai daugiau nei 2016 m., tuomet išvyko 397. „Išvykimo deklaravimas labai suaktyvėjo 2016 m., privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų kontroliavimą perėmus „Sodrai“ ir pareikalavus už jį sumokėti. Kadangi išvykimą į užsienį deklaravusiems PSD mokėti nereikia, žmonės ėmė aktyviai deklaruoti, kad gyvena jau nebe Lietuvoje“, – sako Jurbarko r. savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyr. specialistė Jūratė Kravčenkienė.
Iš Jurbarko pernai išvažiavo 328 gyventojai. Nemažai paliko ir Jurbarkų seniūniją – 60, iš Seredžiaus seniūnijos išvyko 45, iš Skirsnemunės – 40 gyventojų. Į užsienį išvyksta panašus skaičius moterų ir vyrų – atitinkamai 296 ir 320. „Jurbarkiečiai aktyviai naudojasi išmaniomis technologijomis. Elektroniniu būdu išvykimą deklaravo net 185 gyventojai“, – sako specialistė.
Jurbarkiečiai pabiro po visą pasaulį – daugiausia jų išvažiavo į Jungtinę Karalystę – 264, į Vokietiją – 125, Norvegiją – 70, Airiją – 37, Daniją – 34. Kitos šalys mažiau populiarios, po vieną kraštietį įsikūrė Australijoje, Bulgarijoje, Kanadoje, Tailande, Turkijoje, Estijoje.
Grįžusiųjų – gerokai mažiau. Pernai tokių buvo 29, o 2016 m. grįžo tik 9 gyventojai.
Pernai iš Lietuvos emigravo apie 57 tūkst. žmonių, 2016 m. – per 50 tūkst. Emigracija padidėjo 13,8 proc. Praėjusiais metais gali būti pasiektas dešimtmečio emigracijos rekordas. Statistika skelbia, kad pernai į Lietuvą grįžo 18,8 tūkst. gyventojų.
Sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. nuolatinių gyventojų, prieš metus šis skaičius buvo 2 mln. 848 tūkst. Jurbarko rajone gyventojų yra apie 26400.
Jūratė Stanaitienė
tai iš esmės prezidentūros kapituliacija Lietuvos gyventojų emigracijos klausimo srityje,ir tai jau ne pirmas kartas,kai pripažinus savo neįgalumą klausimą spręsti numetama bet kam žemyn.Reiškia nėra jokių „vaistų” gelbėti išsilakstančią Lietuvą