Trumpiausią naktį visoje Lietuvoje bus švenčiamos Joninės: liepsnos laužai, bus pinami vainikai ir ieškoma paparčio žiedo. Nors tarybiniais metais tradicijas buvo bandoma sunaikinti, pastaraisiais metais jos atgimsta. Joninių šventės organizatorė etnologė Nijolė Balčiūnienė pastebi, kad lietuviai domisi Joninių tradicijomis ir nori jas švęsti taip, kaip tai darydavo senoliai.
Etnologė N. Balčiūnienė primena, kad ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties šventė turi tris pavadinimus – Joninės, Rasos arba Kupolinės. Ji žmonėms buvo svarbi nuo seno.
„Rasų šventė įgavo pavadinimą, nes tuo metu rasoja rugiai, kyla žiedadulkės, subręsta augalai. Prieš patekant saulei, žmonės eidavo rasoje praustis, o kai kas ir pasivoliodavo toje pievoje, kad kūnas būtų sveikas, o veidas – skaistus“, – sako N. Balčiūnienė.
![Nijolė Balčiūnienė Nijolė Balčiūnienė](https://www.lrt.lt/img/2023/06/22/1537105-796781-756x425.jpg)
Nijolė Balčiūnienė / Asmeninio albumo nuotr.
Įvedus krikščionybę naujoji religija siekė įprasminti ir savais vardais pavadinti senąsias šventes. Rasų šventė buvo pervadinta šv. Jono vardu.
„Ir dabar retai girdime žmones vadinančius Jonines kaip nors kitaip“, – sako N. Balčiūnienė.
Tarybiniais laikais buvo uždrausta švęsti Jonines, todėl lietuviai jas minėdavo atsisakydami tradicinių veiklų. Tuomet ši šventė labiau asocijuodavosi su alkoholio vartojimu ir šašlykų kepimu.
Grįžta senieji papročiai
Etnologė džiaugiasi, kad pamažu Joninės atgavo savo senąsias tradicijas. Vėl dega laužai, pinami vainikai, ieškoma mistinio paparčio žiedo, žadančio amžiną laimę.
![Rasos Verkių rūmų parke Rasos Verkių rūmų parke](https://www.lrt.lt/img/2023/06/22/1536952-924244-756x425.jpg)
Rasos Verkių rūmų parke / D. Umbraso/LRT nuotr.
„Moterys nuo seno patylomis vaikščiodavo po pievas, rinkdavo devynis žolynus ir nuėjusios pas žinoves iš tos kupolės burdavo ateitį.
Mergaitės vidury pievos, prie vandens ar ant aukšto kalno, šokdavo ratelius, pindavo vainikus. Jos statydavo kartį, kurią papuošdavo žolynais, ir sakydavo, kad viršūnėje esančios trys šakos yra saulė, mėnulis ir žvaigždės. Į kartį arba į medį mesdavo vainikus – buvo tikėta, kad iš kelinto karto jį užmes, po tiek metų mergina ištekės. Ryte vainikus plukdydavo vandeniu ir jeigu du susidurdavo, tai reikšdavo, kad vaikinui ir merginai lemta būti kartu“, – aiškina etnologė.
![Rasos Verkių rūmų parke Rasos Verkių rūmų parke](https://www.lrt.lt/img/2023/06/22/1536951-120864-756x425.jpg)
Rasos Verkių rūmų parke / D. Umbraso/LRT nuotr.
Buvo tikima, kad prieš Jonines suvešėjusi augalija įgauna daugiausia gyvybinių galių, todėl žolininkės ir dabar suskumba prisirinkti žolelių iki ilgiausios metų dienos.
Prieš Jonines saulė suka didelį ratą danguje – pabūna savaitę tame pačiame taške, o vėliau dienos ima trumpėti.
„Nuo senų senovės protėviai saulelę gerbdavo dainose, gražiais vardais vadindavo. Ugnis Rasų šventėje taip pat yra labai svarbus elementas. Dalyviai susirinkdavo prie didelio laužo, susikibdavo už rankų ir per jį šokinėdavo“, – prisimena organizatorė.
Tai ne tik drąsos išbandymas, buvo tikima, kad šokdami per laužą žmonės tarsi apsivalo, apsisaugo nuo ligų, o jei per laužą šoks pora tai ji netrukus susituoks.
„Aš manau, kad ši šventė turi didelę prasmę ir šiandienos žmogui, nes jis nori prisiliesti prie mūsų seniausių tradicijų, prie tokios sakralios šventės“, – sako N. Balčiūnienė.
![Rasos Verkių rūmų parke Rasos Verkių rūmų parke](https://www.lrt.lt/img/2023/06/22/1536950-250631-756x425.jpg)
Rasos Verkių rūmų parke / D. Umbraso/LRT nuotr.
Alkoholio nepasigenda
Nors didžioji dauguma Joninių vyksta užmiesčiuose, N. Balčiūnienės teigimu galimybė trumpiausią naktį atšvęsti mieste pritraukia daug dalyvių.
„Viską įmanoma padaryti čia pat, mieste, jeigu parenki gerą vietą. Verkių parke yra kalnas, teka vanduo, yra ir medžių, todėl galima kupoliauti, burti iš žolelių, daryti vainikus ir paleisti juos plaukti“, – pabrėžia etnologė.
Šventės organizatorė džiaugiasi, kad jai pavyko surengti kasmet vykstančią blaivią šventę – alkoholio dalyviai nepasigenda.
![Joninių minėjimas Kernavėje Joninių minėjimas Kernavėje](https://www.lrt.lt/img/2023/06/22/1536955-848854-756x425.jpg)
Joninių minėjimas Kernavėje / D. Umbraso/LRT nuotr.
„Policija juokauja, kad jiems nėra ką veikti per Jonines, nes nebūna išgėrusių, žmonės dalyvauja veiklose, buria ateitį, suka ratelius, prisijungia į prie šventinio laužo vykstančius šokius“, – sako etnologė.
Renginio nevengia ir jaunimas – kiekvienais metais jų vis daugiau, jaunos šeimos atsiveda vaikus. Jei oras geras į šventę ant Verkių kalno susirenka keli tūkstančiai žmonių.