Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos smuiko mokytojo Kęstučio Vasiliausko parašyta daina „Žemėj Lietuvos“ LNK muzikiniame projekte „Lietuvos daina“ surinko daugiausia žiūrovų balsų. Nors komisijos valia geriausių Lietuvos dainų lentelėje ji nusileido į ketvirtąją vietą, dainos autorius įsitikinęs, kad geriau nė negalėjo būti.
„Džiaugiuosi, kad mano dainai pirmąją vietą skyrė žmonės, o ne komisija. Jei būtų įvykę atvirkščiai – pergyvenčiau, kad turiu pasiimti svetimus pinigus. Įvertinimas man yra netikėtas ir labai malonus, o dėl prizo visai nepergyvenu“, – sakė K. Vasiliauskas.
Dainą „Žemėj Lietuvos“ jis parašė 1988-ųjų rudenį, tautai bundant, žmonėms svajojant apie laisvę ir šalies nepriklausomybę. Daina išgarsėjo 1989-aisiais, kai baigdamas studijas Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose K. Vasiliauskas ją pats naudojo įvairiuose renginiuose, o atsisveikinant padovanojo studijų bičiuliams. Jie ir išplatino Kęstučio kūrinį visoje Lietuvoje.
Kaip gimsta populiarios dainos, K. Vasiliauskas tikina iki šiol nesuprantantis.
„Daina „Žiema, žiema“ populiari tapo vos tik mudu su Vytautu Versecku ją padainavome televizijoje. Parašiau, atrodo, ir daug geresnių dainų, bet jos, matyt, nenuskambėjo reikiamu laiku reikiamoje vietoje“, – sakė Kęstutis.
„Žemėj Lietuvos“ sukurta Atgimimo laikotarpiu, žmonės ją dainuodavo mitinguose, Sąjūdžio renginiuose, nepamiršta ir iki šiol. „Kartą išgirdę priedainį, ją jau gali dainuoti.
Smagiausia man būna, kai atsistoję ir susikibę rankom žmonės ją uždainuoja prie stalo. Tai jau tikras įrodymas, kad ši daina – visos Lietuvos“, – tikina Kęstutis.
Paprasti ir aiškūs žodžiai, autoriaus nuomone, yra dainos privalumas, o ne trūkumas, kaip bandė aiškinti kai kurie LNK projekto komisijos nariai.
„Legendinės „Bitlų“ dainos „O, mergaite“ priedainyje yra tik pusantro žodžio, o ji žinoma ir dainuojama visame pasaulyje. Yra netgi dainų, kur priedainiai tik niūniuojami, o ne dainuojami, bet dėl to dainos nėra blogos. Ne žodžių skaičius nulemia dainos kokybę – ji turi atitikti žmonių lūkesčius, laikmetį. Manau, kad prieš 20 metų parašyta mano daina jau atlaikė laiko išbandymą“, – įsitikinęs K. Vasiliauskas.
Jurbarkiečio nestebina, kad labai dažnai jo daina „Žemėj Lietuvos“ pristatoma kaip Sigito Gedos kūrinys. Nesmagu tik dėl to, kad kiekvieną kartą reikia aiškinti, jog S. Geda ne sukūrė dainai žodžius, o tik pakoregavo juos pagal konservatorių, siekusių šią dainą paversti savo himnu, norą. K. Vasiliauskas turi ir poeto, ir TS-LK partijos vadovų atsiprašymo laiškus, bet viliasi, kad partija jo dainos, kaip himno, jau atsisakė.
„Thundertale“ metalistų pasirinktas atlikimo stilius K. Vasiliauskui patiko – jaunystėje jis pats labai mėgo roką.
„Muzikantams nenurodysi, kokiu stiliumi turi būti atliekama daina. Jie interpretuoja kūrinį taip, kaip jį supranta ir moka. „Thundertale“ neturėčiau jokių priekaištų, jei jie žodžius būtų išdainavę teisingai. Bet vaikinai paskambino man, atsiprašė, kad negali pakeisti įrašo – supratau juos, nes projekte nedainavo gyvai, o įrašas yra brangus dalykas“, – sakė K. Vasiliauskas.
Kiekvienas stilius, pasak Kęstučio, tarsi atnaujina dainą, suteikia jai kitą spalvą, atveria kitoms kartoms. Bet greičiausiai ši daina ir toliau bus dainuojama taip, kaip parašyta – liaudišku stiliumi.
K. Vasiliauskas džiaugiasi, kad pastaruoju metu įvairiuose projektuose didžiausio palaikymo sulaukia rimti, patriotiniai kūriniai. Tai reiškia, kad žmonėms atsibodo pigus popsas su pusnuogių mergaičių pasikraipymais. Ir gyvenime, ir mene, ir muzikoje, pasak Kęstučio, romantizmas nuolat keičia realizmą ir atvirkščiai.
„Dabar populiarūs tampa prasmingi kūriniai. Džiaugiuosi tuo – rimti dalykai žmogui visada bus reikalingi“, – tvirtino K. Vasiliauskas.
Kompozitorius turi parašęs nemažai naujų dainų, tačiau kada jos išvys dienos šviesą ir ar taps populiarios – nedrįsta prognozuoti. Negali tiksliai pasakyti, ir kiek dainų jau paleido į pasaulį. Gal apie 150 – anuomet norint užregistruoti kūrinį reikėjo įveikti daug formalumų, todėl savo autoryste K. Vasiliauskas rūpinosi mažiausiai.
Daiva BARTKIENĖ
