Birželio 18 d. surengta oficiali Girdžių bibliotekos atidarymo šventė „Bibliotekos durys atviros visiems“. Drauge įkurtuvėmis Jurbarko Naujamiesčio pagrindinės mokyklos Girdžių skyriaus pirmajame aukšte džiaugėsi ir Girdžių seniūnijos darbuotojai.
Tampa daugiafunkciu centru
Nežinia, kaip būtų pasisukęs pastato likimas, kai vykdant ugdymo įstaigų optimizavimą 2016 m. rugsėjo 1 d. Girdžių pagrindinę mokyklą prijungus prie Naujamiesčio pagrindinės mokyklos jame neliko vyresniųjų klasių. Greičiausiai mokykla būtų visai uždaryta, jei ne Europos Sąjungos fondų lėšomis įgyvendintas projektas, kuris įpareigoja išlaikyti švietimo paslaugas dar keletą metų.
Savivaldybė ryžosi investuoti biudžeto lėšų ir į pirmą mokyklos pastato aukštą įkelti Girdžių seniūniją ir biblioteką.
Seniūnijai skirtoms patalpoms rekonstruoti skirta apie 50 tūkst. eurų, bibliotekai užteko 5 tūkst. su uodegėle. Už šiuos pinigus sutvarkyta didžioji dalis pirmojo aukšto – įrengti kabinetai, virtuvėlė ir higienos patalpos darbuotojams ir lankytojams. Biblioteka tapo patogesnė.
Įstaigų darbuotojai tokiomis permainomis džiaugiasi – darbo sąlygos tapo žymiai geresnės, tačiau ar tai bus ekonomiškesnis variantas, parodys žiema. Tiek seniūnijos, tiek bibliotekos valdomų patalpų plotai gerokai padidėjo, tad ir išlaikymo sąnaudos bus nemažos.
Žada daug veiklų
Tradicinę atidarymo juostelę perkirpo meras Skirmantas Mockevičius, Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė, viešosios bibliotekos direktorė Rasida Kalinauskienė ir Girdžių seniūnas Mindaugas Dilys.
Naujas patalpas pašventino ir klestinčios santarvės, supratimo, tarpusavio pagarbos, susiklausymo linkėjo Girdžių klebonas Saulius Pavalkis.
„Tikiuosi, kad šios šviesios įstaigos sutelks ir jaunus, ir vyresnius žmones, paskatins jaunimą grįžti iš užsienio ir gimdyti vaikus čia. Mes norėtume turėti ir darželį, nes jei tėvai vaikus išveža į Jurbarką, jie jau nebegrįžta ir į mokyklą“, – ne itin šventiškai kalbėjo seniūnas, tačiau pažadėjo aktyviai, drauge su bibliotekininke Vilija Stoškiene, organizuoti renginius ir kviesti girdžiškius.
Taip pat optimistiškai nusiteikusi ir bibliotekininkė V. Stoškienė, miestelyje pradėjusi dirbti prieš 19 metų. „Čia sąlygos – tikrai puikios. Turėjau 42 kvadratinių metrų patalpas, dabar – net 66. Čia labai patogu atbėgti vaikams – per pertraukas ir iš vaikų dienos centro. Bibliotekoje įrengtas vaikų žaidimų kampelis“, – nauja darbo vieta džiaugėsi ji.
Priminė istoriją
Girdžių bibliotekai tuoj bus 70 metų – ji įkurta 1949 m. Tada ji vadinosi klubu-skaitykla ir buvo įkurta pas Girdžių gyventoją – Tamošaitį. Pirmąja bibliotekininke paskirta K. Stankaitytė, o fonde buvo 600 knygų.
Iš pradžių biblioteka daug skaitytojų neturėjo – aplink buvo daug beraščių, tačiau laikui bėgant skaitytojų būrelis augo. Keitėsi bibliotekininkės, pati biblioteka keliavo iš vieno gyventojo namų į kitus. Nuo pat pradžių bibliotekininkės ne tik išdavinėjo knygas, bet ir būrė bendruomenę, organizavo renginius. Pirmoji bibliotekininkė su specialiu išsilavinimu – Jadvyga Nikštaitė pradėjo dirbti 1967 m. Jai vadovaujant buvo sudaryti katalogai, kartoteka.
1971 m. biblioteka įkurdinta administraciniame apylinkės tarybos pastate, o 1977 m. Girdžių biblioteka tapo centrinės bibliotekos filialu. Nuo pat įsikūrimo naujame pastate iki ateinat dirbti V. Stoškienei bibliotekai vadovavo Elena Ūsienė-Damušienė.
Per paskutiniuosius 20 metų bibliotekoje įvyko daug permainų: 2005 m. atidarytas viešas interneto prieigos taškas, įrengtos dvi darbo prie kompiuterio vietos, 2010 m. uždarius Pavidaujo filialą jos skaitytojai priskirti Girdžių bibliotekai.
Šiuo metu Girdžių biblioteka aptarnauja 16 kaimų – 1070 Girdžių ir Pavidaujo gyventojų. Pernai biblioteka turėjo 273 skaitytojus, vaikų iki 14 metų buvo 44. Sukaupta per 6700 dokumentų, iš kurių – per 4 tūkst. knygų.
Per 70 metų bibliotekai teko kraustytis penkis kartus, todėl girdžiškiai tikisi, kad naujose patalpose ji įsikūrė ilgam.
Aptarė knygos leidybą
Atidarymo šventėje įkurtuvininkams sėkmės linkėjo valdžios atstovai, savivaldybės tarybos narė, Girdžių mokykloje mokytojavusi Liudmila Norkaitienė, Naujamiesčio pagrindinės mokyklos kolektyvas ir Girdžių skyriaus mokytojos, bendruomenės centro pirmininkė Nijolė Petraitienė, seniūnui M. Diliui ranką spaudė kolegos, muzikinius sveikinimus dovanojo Vadžgirio vaikų ir jaunimo folklorinis ansamblis „Šebukai“ ir Girdžių skyriaus mokinukai.
Patys bibliotekininkai taip pat dėkojo – už pagalbą surengiant atidarymo šventę ir įrengiant biblioteką. R. Kalinauskienė padėkomis apdovanojo Ireną Jasiulytę ir Onutę Patašienę, už dovanotus baldus dėkojo verslininkui Ramūnui Urbai, už kokybiškai atliktą patalpų remontą – MB „Drožlė“ vadovui Evaldui Klangauskui.
Padėka įteikta ir girdžiškiui kraštotyrininkui Vytautui Lekučiui, kuris atnaujintoje bibliotekoje pristatė pirmąją parodą „Įžymūs Giržių krašto žmonės“. Parodoje – poetės Aldonos Elenos Puišytės, aviacijos leitenanto, Kęstučio apygardos vado Juozo Kasperavičiaus-Visvydo, teisininko Zigmo Toliušio, kunigų brolių Petraičių gyvenimo ir veiklos faktai, nuotraukos.
Į šventę rengėjai pakvietė knygos „Girdžiai: istorijos atodangos“ vieną rengėjų – Laimutę Milašauskienę, kuri supažindino su nuveiktais darbais ir problemomis. Jau parengta ir sutvarkyta nemažai tekstų – Izabelės Kundrotienės prisiminimai, Birutės Stankienės aprašytas Girdžių kultūrinis gyvenimas, Rimos Bakšienes tekstas apie Girdžių šnektą, Z. Toliušio prisiminimai apie Miliušių dvarą ir kiti.
Knygos leidėjai gavo dailininko Kęstučio Grigaliūno sutikimą leidinyje naudoti jo grafikos darbus. Jau surinkta ir skaitmeninama nemažai istorinių nuotraukų, o liepą knygoje aprašomus objektus fotografuos profesionalus fotografas. Šiuo metu rengiami kiti tekstai.
Knygos leidėjai susiduria ir su problemomis – neranda, kas parašytų mokyklos istoriją, nesulaukia žadėtų medžioklės, urbanistinės Girdžių raidos aprašymų, reikia istoriko paslaugų, kad būtų sutvarkyta istorinė medžiaga, patvirtintos datos, redaktorei – iš Girdžių kilusiai Audrai Zavadskaitei-Ivanauskienei tenka didžiulis tekstų redagavimo krūvis, o didžiausia problema – lėšos.
Iš viso jau surinkta 5137 Eur, bet dar trūksta dar apie 4 tūkst. „Dirbame ne sau, o dėl mūsų protėvių. Kad išsaugotume ir užrašytume garbingą Girdžių istoriją, prisimintume čia gyvenusius žmones ir galėtume savo vaikams parodyti, iš kur esame kilę“, – sakė L. Milašauskienė. Ji paramos kreipėsi ir į savivaldybės vadovus.
Knyga apie Girdžius – dar vienas būdas paskatinti žmones didžiuotis savo kraštu. Kaip ir atgyjantys išsaugoti pastatai.
Jūratė Stanaitienė
