Jurbarko rajono savivaldybė patenka tarp tų šalies savivaldybių, kuriose valdininkų skaičius didėja, nors gyventojų kasmet mažiau. Kaip plečiasi savivaldybių administracijos mažėjant gyventojų skaičiui, pagal atliktą tyrimą duomenis paskelbė Lietuvos laisvosios rinkos institutas.
Nors Lietuvoje gyventojų mažėja, savivaldybių administracijų darbuotojų vis daugėja. Užimtų pareigybių skaičius 2011–2015 metais išaugo nuo 13450 iki 14000. Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto, jei administracijos darbuotojų skaičius būtų mažėjęs proporcingai gyventojų skaičiui, nuo 2011 m. būtų sutaupyta apie 7 mln. eurų.
„Gyventojų mažėja, kompiuterinės technologijos leidžia atsisakyti popierizmo. Kodėl savivaldybių darbuotojų skaičius ne krinta, o auga?“ – stebisi LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas. Anot LLRI, net du trečdaliai savivaldybių administracijų 2011-2015 metais padidino savo darbuotojų skaičių.
„Suskaičiavus, kiek užimtų pareigybių administracijose tenka tūkstančiui gyventojų, situacija atrodo dar prastesnė, – tvirtina Ž. Šilėnas. – Net 57-iose iš 60 savivaldybių tūkstančiui gyventojų tenkantis užimtų pareigybių skaičius augo. Statistikos duomenimis, šis skaičius svyruoja nuo 1,8 (Vilniaus m.) ir 2,8 (Panevėžio m.) tūkstančiui gyventojų iki 29 (Neringa), 17 (Pagėgiai), 14 (Ignalinos r.). Šalies vidurkis (mediana) – 6,5 užimtos pareigybės tūkstančiui gyventojų.
Anot LLRI, ypač keista situacija tose savivaldybėse, kuriose gyvena po tiek pat žmonių, tačiau administracijos pareigybių skaičius skiriasi dvigubai. LLRI identifikavo bent 15 savivaldybių porų, kuriose yra panašus gyventojų skaičius, bet užimtų pareigybių administracijose skaičius stipriai skiriasi.
„Suprantame, kad dalis skirtumų gali atsirasti dėl formalumų, pavyzdžiui, administracija perka valymo paslaugas rinkoje ar tiesiogiai įdarbina valytojas, bet tai nepaaiškina, kodėl, pavyzdžiui, Klaipėdos r. savivaldybės administracijoje suskaičiuojamos 322 užimtos pareigybės, o štai Kėdainių rajone – tik 156“, – sako Ž. Šilėnas.
Anot LLRI, šie skirtumai rodo, kad ne visų savivaldybių administracijose pareigybės gali būti paskirstytos racionaliai.
Nors 2011–2015 m. gyventojų sumažėjo 4 proc., šalies savivaldybių administracijos išaugo irgi 4 proc.
Nuo 2011 m. užimtų administracijos pareigybių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, išaugo beveik visose savivaldybėse.
Dalį rodiklio pokyčio nulėmė gyventojų skaičiaus pokytis, dalį – užimtų pareigybių administracijose skaičiaus pokytis. Organizacines struktūras derėtų peržvelgti toms savivaldybėms, kuriose užimtų pareigybių administracijose skaičiaus pokytis labiausiai lėmė santykinio rodiklio padidėjimą. Tarp tokių savivaldybių minimas ir Jurbarkas.
Lietuvoje gyventojų mažėja jau nuo 1992 m. Per pastaruosius penkerius metus (2011–2015 m.), tiek dėl sumažėjusio natūralaus prieaugio, tiek dėl emigracijos padidėjimo, gyventojų sumažėjo per 130 tūkst. Mažėjant gyventojų turėtų mažėti ir savivaldybių administracijos, kad nedidėtų viešojo sektoriaus našta.
Mažėjant gyventojų skaičiui besiplečiančios savivaldybių administracijos tampa vis didesne našta mokesčių mokėtojams. Todėl sistemos tobulinimas turėtų teigiamą poveikį ne tik darbiniams procesams, bet ir finansiniu atžvilgiu. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad pertvarkius Vilniaus miesto savivaldybės struktūrą, bus sutaupyta apie 15 proc. darbo užmokesčio fondo ir socialinio draudimo mokesčio lėšų, iš viso beveik 2 mln. Eur. Vertinant visos šalies mastu, jeigu savivaldybių administracijos būtų mažėjusios tokiu pačiu tempu kaip gyventojų skaičius, nuo 2011 m. būtų sutaupyta 22,8 mln. Lt (6,6 mln. Eur).
Per penkerius metus santykinis užimtų pareigybių administracijose skaičius sumažėjo vos trijose savivaldybėse – Švenčionių r. (-9 proc.), Neringos (-8 proc.) ir Šiaulių m. (-5 proc.). Visose likusiose savivaldybėse šis santykis išaugo. Kadangi matuojamas rodiklis yra santykinis, jis gali didėti dėl dviejų priežasčių. Pirma, savivaldybėse kinta užimtų pareigybių administracijose skaičius. Antra, savivaldybėse kinta gyventojų skaičius.
Užimtų pareigybių savivaldybių administracijose skaičiaus išaugimas gali būti nulemtas įvairių priežasčių, įskaitant valstybės deleguotų savivaldybėms funkcijų kitimą, padalinių restruktūrizavimą, darbo efektyvumo didėjimą/mažėjimą ir kt. Valstybės funkcijų delegavimas savivaldybėms (pvz., piniginės socialinės paramos skyrimas) yra atsižvelgtinas aspektas. Tačiau yra savivaldybių, kurios sėkmingai vykdo paskirtas funkcijas ir turėdamos mažesnius žmogiškuosius išteklius.
Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje yra 183,25 etato, užimti – 171,75. Iš jų 73 patvirtintos valstybės tarnybos pareigybės, užimti 72,5 etato. 99,25 etato užimti pagal darbo sutartis, patvirtintų etatų pagal darbo sutartis yra 110,25.
Užimtų pareigybių savivaldybėje skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, per paskutinius penkerius metus Jurbarko rajono savivaldybėje padidėjo 17, 34 proc. Vertinant gyventojų skaičiaus pokyčius, Jurbarko valdininkams rekomenduojama peržvelgti administracines struktūras ir numatyti jų mažinimo galimybes.
„ŠVIESOS“, LLRI inform.
negi negalėjo redakcijos darbuotojai nueiti iki savivaldybės ir konkrečiai parašyti kiek ir kieno giminių etatų padaugėjo. O šitą kratinį aš jau seniai perskaičiau internete. Taip, kad senstate, mielieji.