Tris vietas rajono taryboje turėjusios Darbo partijos frakcija subiro – ją paliko vicemeras Saulius Lapėnas ir buvęs ilgametis partijos Jurbarko skyriaus pirmininkas Romansas Dragūnavičius. Valdančiosios koalicijos užkulisiuose aptarta žinia gegužės 25-ąją vykusiame rajono tarybos posėdyje tapo oficialiu faktu.
Skilo po pirmininko rinkimų
Nesutarimus Darbo partijos laive įsiūbavo pernai gruodį vykę Jurbarko skyriaus pirmininko rinkimai. Skyriaus įkūrėją ir beveik trylika metų jam vadovavusį R. Dragūnavičių iš pirmininko pareigų išstūmė bendrapartietis Arūnas Čepulis. Nors pastarasis sako, kad skyriaus pirmininko rinkimai vyko demokratiškai ir sąžiningai, remiantieji R. Dragūnavičių mano kitaip ir įžvelgia organizuotą sąmokslą.
Tuomet kalbintas R. Dragūnavičius sakė, kad dėl tokios rinkimų baigties neišgyvena, jei jau partijos skyrius priėmė tokį sprendimą. Tačiau dabar politikas atviresnis ir neslepia buvus užkulisinių susitarimų, nes „Čepulis užsimanė pirmininkauti“. Naujosios skyriaus valdžios vadovavimo metodai R. Dragūnavičiui nepriimtini.
„Skyriui vadovaujama ne mano stiliumi. Mes buvome geranoriška visuomeninė organizacija, labai draugiška partija, kurioje buvo visi vienodai gerbiami“, – sakė R. Dragūnavičius.
Pasak R. Dragūnavičiaus, partiją palikti apsisprendė ne todėl, kad netapo pirmininku, o dėl išsiskyrusio požiūrio daugeliu klausimų.
Ypač pastaruoju laiku, kai tas pats A. Čepulis esą demonstravo neleistiną spaudimą rajono vadovams bandydamas tapti „Jurbarko autobusų parko“ direktoriumi.
„Negalėjome nieko nedaryti“, – sakė R. Dragūnavičius.
Darbo partijos Jurbarko skyriaus pirmininku tapęs A. Čepulis mano priešingai. Jis teigia, kad skyrius apsivalo nuo „mirusių sielų“, tikslina sąrašus, stengiasi narius įtraukti į aktyvią veiklą. Pasak A. Čepulio, negerai, kai partija tampa tik rinkimine, darbas suaktyvėja prieš rinkimus, tačiau po to ir nariai, ir rėmėjai pamirštami. A. Čepulis tiesmukas, jo nuomone, R. Dragūnavičius įsižeidė netapęs pirmininku.
„Kvietėme dirbti pavaduotoju – atsisakė. Išrinkome į skyriaus tarybą – taip pat atsisakė, tik įsikišus skyriaus kuratorei, taryboje liko, tačiau į posėdžius neprisikvietėme“, – kalbėjo A. Čepulis.
Jis teigia, kad panašiai elgėsi ir Darbo partijos į vicemero postą deleguotas S. Lapėnas, esą jis taip pat nedalyvavo skyriaus veikloje ir darė daugiau žalos nei naudos.
Pasirinko kitą frakciją
Palikę Darbo partiją R. Dragūnavičius ir S. Lapėnas rajono taryboje neliko vieniši, jie perėjo į Jungtinę socialdemokratų ir visuomeninio rinkimų komiteto „Jaunoji karta“ frakciją.
R. Dragūnavičiaus teigimu, nieko slapta nedarė, informavo koaliciją ir yra nusiteikę dirbti toliau. Apie narystę kitoje partijoje R. Dragūnavičius negalvoja, bet jei toks klausimas iškiltų, gali būti, kad rinktųsi socialdemokratus.
S. Lapėnas artimiausiu metu prisiimti įsipareigojimų kitai politinei partijai taip pat nežada. Apsisprendimą tapti Jungtinės frakcijos nariu jis aiškina kaip galimybę užtikrinti stabilumą valdančiajai daugumai ir tęsti pradėtus darbus.
„Aš rinkausi tarnystę žmonėms, o ne partiniams interesams, kurie paskutiniuoju metu ypač paaštrėjo“, – sakė S. Lapėnas. Politikas teigė nusivylęs partija, kuri išbarstė rinkėjų pasitikėjimą ir svarbiausiu siekiu temato atskirų grupelių interesus. Jei buvusių bendrapartiečių tikslas yra daryti įtaką sprendimams ieškant asmeninės naudos, prasmės dirbti kartu S. Lapėnas nemato.
Priminė įsipareigojimus
A. Čepulio vadovaujamo Darbo partijos Jurbarko skyriaus branduolys padėtį vertina kitaip. Rajono taryboje likusi vienintelė „darbietė“ Vilma Venslauskienė gegužės 25-osios tarybos posėdyje S. Lapėnui priminė jo įsipareigojimus Darbo partijos Jurbarko skyriui. Ji perskaitė 2014 m. gruodžio 19 d. S. Lapėno pasirašytą pasižadėjimą, kuriuo jis įsipareigoja atsisakyti savivaldybės tarybos nario mandato, jei neturės galimybės tęsti darbo Jurbarko r. savivaldybės tarybos Darbo partijos frakcijoje. Jam atsisakius mandato, rajono tarybą turėtų papildyti kitas „darbietis“, esantis rinkiminiame sąraše. „Šis mano pasižadėjimas gali būti viešai paskelbtas žiniasklaidoje, kaip duoto žodžio nesilaikymo ir rinkėjų apgaudinėjimo įrodymas, jei nesilaikysiu šio pasižadėjimo“, – taip skamba tekstas, po kuriuo pasirašė S. Lapėnas.
Pasižadėjimo atsiradimo istoriją buvęs Darbo partijos Jurbarko skyriaus pirmininkas R. Dragūnavičius prisimena nenoriai. „Gal buvo kokia replika“, – sakė R. Dragūnavičius. Prieš savivaldos rinkimus Darbo partijoje atsiradęs S. Lapėnas ne visiems partiečiams kėlė pasitikėjimą, nors partija jį delegavo net ir į kandidatus mero vietai užimti. Po rinkimų į rajono tarybą patekus R. Dragūnavičiui, S. Lapėnui ir V. Venslauskienei, valdančiosios koalicijos dalybose skirtą vicemero postą „darbiečiai“ atidavė S. Lapėnui, tačiau paprašė raštiško pasižadėjimo.
Gėda ar niekinis dokumentas?
Darbo partijos Jurbarko skyriaus pirmininkas A. Čepulis kategoriškai teigia, kad S. Lapėnas privalo palikti ne tik vicemero postą, bet ir pasitraukti iš rajono tarybos, nes prisiėmė tokius įsipareigojimus. Pasak A. Čepulio, ko vertas pažadus paminantis politikas, tegul sprendžia rinkėjai.
S. Lapėno deklaruojamą tarnystę žmonėms, o ne partijai, A. Čepulis linkęs vadinti išsisukinėjimu ir siekiu išsaugoti gerai apmokamą vicemero postą. A. Čepulis mano, kad ir S. Lapėnas, ir R. Dragūnavičius stengiasi vien dėl savo gerovės – vienas saugo savo kėdę, kitas – sūnaus, kuris vadovauja UAB „Jurbarko komunalininkas“.
Pasak A. Čepulio, rajono tarybos Jungtinė frakcija taip pat turėjo įvertinti šių politikų poelgį. Mat partiją palikę ir iš vienos į kitą frakciją perbėgę politikai nesunkiai tai gali vėl padaryti, todėl kalba apie pasitikėjimą čia turi būti labai pasverta.
Priešingai nei likę „darbiečiai“, garsiai nuskambėjusio vicemero pasižadėjimo nesureikšmina nei pats S. Lapėnas, nei R. Dragūnavičius. „Tas pasižadėjimas tik į šiukšlių dėžę, jis neturi jokios juridinės galios, niekur neregistruotas. O su tuo popiergaliu švaistosi tarybos nariams, čia yra visiškas neišmanymas“, – sakė R. Dragūnavičius.
„Mano pasirinkimas – žmonių interesai“, – dar kartą patvirtino S. Lapėnas, aiškiai leisdamas suprasti, kad nenori būti siejamas nei su Darbo partija, nei su jai duotais pažadais.
Jolita Pileckienė
Kodėl pono sąžinė tylėjo kai karaliūnaitė perbėgo iš TT į darbo partiją? Kodėl tada nereikalavo, kad ji padėtų mandatą? Kaip sakoma juokiasi puodas kad katilas juodas.