Jauni ir ryžtingi, pilni ambicingų idėjų ir drąsos joms įgyvendinti – tokie yra Skirsnemunėje įsikūrę ir verslą pradėję Kotryna ir Simas Jakščiai ir į Girdžius iš Airijos sugrįžusi Ramunės ir Šono Farnan šeima. Į šalis nesidairo, gyvena savo galva ir mėgaujasi tuo, ką turi – vieni kitais, gražia gamta ir ramuma, suteikiančia vidinės stiprybės, kurios tikrai reikia pasukus savo verslo keliu.
Teisė gyventi taip, kaip nori
Kotryna ir Simas Jakščiai prieš kelerius metus nusprendė palikti miesto šurmulį ir įsikurti Skirsnemunėje, miestelyje prie Nemuno. Ši mintis ne tik pakeitė jų pačių gyvenimo būdą, bet ir padėjo sukurti naują vietą vietos bendruomenei.
Jauna šeima ėmėsi drąsaus sprendimo – paliko užsienį ir ėmėsi savo verslo Lietuvoje. Jie įsigijo šimtametę sodybą, kuri iš pradžių buvo tik vasaros ir savaitgalių prieglobstis, tačiau laikui bėgant tapo nuolatine gyvenamąja vieta. Iššūkių, aišku, būta, bet ši vieta jiems tapo tikru namų uostu, kuriame kiekviena diena kupina naujų atradimų.
„Man patinka gyventi kaime, nors esu užaugusi „ant asfalto“. Vyras taip pat augo mieste. Tiesa, jis turėjo kaimą, kur nuvažiuodavo. Miesto nepasiilgtu – man reikia žolės, labai mėgstu gėles. Reikia man vištų, šunų. Mokykla dukrelei netoli, darbas šalia. Man čia labai gera. Aš labai džiaugiuosi, kad priėmėme tokį sprendimą ir apsigyvenome čia“, – pasakojo K. Jakštienė.
„Atsikraustėme į Skirsnemunę prieš dvejus metus. Mano vyras Simas dirbo užsienyje, Danijoje, o mudvi su dukryte likome vienos – reikėjo kažkuo užsiimti. Skirsnemunė yra prie gražaus ir judraus panemunės kelio, vasarą pravažiuoja daug dviratininkų, todėl kilo idėja atidaryti užkandinę ar ledainę, nes tiesiog čia nebuvo panašios vietos kur žmonės galėtų stabtelti“, – prisimena Kotryna.
Siekdami susikurti pragyvenimo šaltinį, Kotryna ir Simas ryžosi atidaryti užkandinę. „Skirsnemunėje gyvena apie 800 gyventojų, pasitarėm ir nusprendėme bandyti. Parašėm projektą ir gavome paramą iš VVG „Nemunas“. Užtrukome apie metus, kol pradėjome veiklą. Konsultavomės, mums tikrai labai daug padėjo. Labai džiaugiuosi, kad yra galimybė gauti paramą ir pradėti savo veiklą“, – patirtimi įrengiant užkandinę Skirsnemunėje dalijosi K. Jakštienė.
„Skirsnemunės užkandinė” greitai tapo traukos centru tiek vietiniams gyventojams, tiek pravažiuojantiems turistams. Čia galima rasti visko: nuo gruzdintų bulvyčių iki naminių žemaičių blynų, įvairių rūšių kavos ir gaiviųjų gėrimų, o svarbiausia – jaukią atmosferą ir šiltą bendravimą.
„Simas pats darė terasą, viską kūrėme patys, savo rankomis. Norėjome, kad šeima būtų kartu“, – pasakoja Kotryna.
Nors nei Kotryna, nei Simas iki tol nebuvo dirbę maitinimo srityje, jie nusprendė pabandyti. „Mūsų ankstesnės veiklos visai nesusijusios su maitinimo verslu. Artimieji net stebėjosi, kai pasakėme, kuo planuojame užsiimti. Mudu su vyru nei kulinarai, nei virtuvėje dirbę. Daug kas sakė, kad išsirinkome patį sudėtingiausią verslą, pranašavo, kad mums nesiseks. Bet mes nusprendėme tiesiog pabandyti“, – prisimena Kotryna, nepabūgusi pranašaujamų rūpesčių.
Gyvenimas kaime nėra vien tik idilė. Jis reikalauja kantrybės, užsispyrimo ir daug darbo. Žiemos čia ramesnės, o vasaros – intensyvesnės. Tačiau šis gyvenimo būdas turi ir neabejotinų privalumų – lėtą ritmą, glaudų santykį su gamta ir bendruomeniškumą. Kotryna sako nė kiek nesigaili priėmusi šį sprendimą.
„Kai kurie žmonės sako, kad čia per ramu, kad žiemą niūru. Bet manau, kad aplinką kuriame mes patys. O man čia gera. Matau upę, miškus, laivus, kai jie plaukia Nemunu. Tai tikra gyvenimo kokybė, kurios nesu patyrusi mieste“, – sako Kotryna.
Pradėjus verslą teko mokytis naujų dalykų, susipažinti su verslo subtilybėmis ir susikurti savo klientų ratą. „Iš pradžių galvojome, kad pagrindiniai mūsų klientai bus jaunimas, bet dauguma yra vyresnio amžiaus žmonės. Jie ateina išgerti kavos, mėgsta vištienos juosteles, kebabą lėkštėje. Pasibūna, pabendrauja. Sako, kad jiems čia gera aura“, – džiaugiasi Kotryna.
Šeima neslepia, kad dirbant kartu įtampos pasitaiko. „Darbas kartu yra tikrai nemenka santykių mokykla. Bet, manau, eina metai, daromės išmintingesni, ramesni. Šeima esame jau 10 metų. Manyčiau, sunkumai suvienija žmones“, – atvirauja Kotryna.
Sausio 17-ąją Raudonės pilyje vykusiame Jurbarko verslo bendruomenės vakare K. Jakštienės MB „Trys smilgos“ buvo įteiktas apdovanojimas – Jurbarko krašto įmonei, 2024 m. pradėjusiai teikti naują paslaugą. Kotryna ir Simas labai džiaugiasi, kad buvo pastebėti.
„Nereikia laukti, kol kas nors ką nors tau duos, ar tavim pasirūpins. Jeigu pats kažką susikursi, tai ir turėsi“, – sakė S. Jakštys.
Levandomis pražydusi svajonė
Ramunė ir Šonas Farnan – pora, nusprendusi gyvenimą Airijoje iškeisti į Lietuvą ir pradėti viską iš naujo. Grįžę į Ramunės gimtinę netoli Girdžių, ėmėsi ambicingos idėjos – įkurti šeimos restoraną bei apsodinti aplinkines žemes levandomis.
Idėja kilo iš kelionių po Airiją – ten kaimo vietovėse populiarūs jaukūs šeimyniniai verslai, o jų pavyzdžiai įkvėpė sukurti kažką panašaus Lietuvoje. Šiandien „Upės pievos ūkis“ apsodintas levandų laukais ir laukiantis klientų jaukioje, stilingoje aplinkoje Šerno Bistro, kur gurmaniškus patiekalus ruošia virtuvės šefas Šonas su dukromis.
„Lietuva turi tiek daug grožio, kurio mes dažnai nepastebime, – sako Ramunė. – Mūsų lygumos, miškai, ramybė – tai traukia užsieniečius, bet mes patys to kartais neįvertiname. Norėjome parodyti, kad net ir čia, mažame kaimelyje, galima sukurti kažką išskirtinio.“
Restoranų verslas, pasak Ramunės, nėra lengvas – ekonomikos svyravimai jį stipriai veikia. „Pirmą restoraną atidarėme gyvendami Airijoje, per patį ekonominį sunkmetį. Kainos kilo, žmonės taupė, bet mes stengėmės išlaikyti kokybę. Teko mokytis greitai prisitaikyti. Dabar su Šonu dirbame kaip komanda – jis atsakingas už virtuvę, aš – už visus kitus reikalus. Kiekvieną savaitę susėdame, peržiūrime finansus, žiūrime, ką galime daryti geriau.“
Šeimos restoraną supa levandų laukas, tapęs tikru traukos centru. Idėja sodinti levandas kilo ne iš karto. „Kai tik pradėjome, žmonės skeptiškai žiūrėjo į mūsų pasirinkimą. Atrodė – kam to reikia? Bet mes turėjome viziją. Norėjome, kad žmonės galėtų ne tik skaniai pavalgyti, bet ir pailsėti gražioje aplinkoje.“
Restorano svečiai gali ne tik mėgautis maistu, bet ir įsigyti įvairių naminių produktų – nuo rankų darbo duonos iki levandų arbatos. „Pastebėjome, kad žmonės nebenori tik pavalgyti ir išvažiuoti – jie nori įsigyti kažką ypatingo, kas primintų apsilankymą pas mus.“
Ramunė prisimena, kaip pirmojo savo verslo Airijoje ėmėsi būdama vos 25-erių. „Tada buvau labai jauna, pilna entuziazmo. Kai grįžau į Lietuvą, jau buvau atsargesnė, labiau apgalvojau kiekvieną žingsnį. Airijoje bankai lengviau skolina smulkiam verslui, o Lietuvoje teko ieškoti kitų finansavimo būdų – padėjo artimieji ir parama iš VVG „Nemunas“, – sako Ramunė.
Šeimos sprendimą grįžti į Lietuvą pagreitino ir pandemija. „Gyvenome Belfaste, bet per karantiną supratome, kad norime daugiau gamtos, mažiau streso, daugiau kokybiško laiko su šeima. Lietuvoje radome viską, ko mums reikėjo.“
Jų dukros vasaras leisdavo Lietuvoje, tad kalbos barjeras joms nebuvo problema. „Didžiausias iššūkis buvo prisitaikyti prie naujos aplinkos, draugų rato. Bet dabar viskas gerai – mokosi Naujamiesčio progimnazijoje, o kelionė iki mokyklos trunka vos 10 minučių. Airijoje tekdavo važiuoti pusvalandį.“
Šeima daug dirba kartu. Kartą per savaitgalį su dukromis ir jų draugėmis pasodino net 5000 levandų sodinukų! „Iš pradžių aš pati buvau skeptiška dėl levandų sodinimo aplink visą restoraną, bet Šonas įtikino, kad tai gera idėja. Ir jis buvo teisus.“
Nors verslas dar gana jaunas, jų restoraną jau pamėgo ne tik lietuviai, bet atranda ir užsieniečiai. Ramunė pastebi, kad lietuviai dar tik mokosi mėgautis laisvalaikiu. „Mūsų svečiai dažnai skuba – nori greitai pavalgyti ir išvažiuoti. Mes stengiamės juos pristabdyti, pasiūlyti pasimėgauti akimirka, pabūti ilgiau. Pamažu žmonės pradeda tai suprasti.“
Nors daug kas klausė, ar toks verslas atokiame kaime gali būti sėkmingas, šeima nepasidavė skeptikams. „Susidūrėme su daug neigiamų nuomonių – kas čia važiuos, kas čia pirks? Bet mes stengėmės neapsikrauti tokiais komentarais ir tiesiog darėme savo darbą.“
Gyvenimas Lietuvoje turi ir kitų privalumų. „Čia medicina yra daug greitesnė ir geriau organizuota nei Airijoje. Taip pat čia jaučiamės saugesni – Airijoje kartais tekdavo pravažiuoti rajonus, kuriuose jautiesi nesaugiai. O čia viskas kitaip – ramu.“
Ramunė ir Šonas tiki, kad jų sprendimas teisingas. „Čia gyvename ramiau, daugiau laiko skiriame šeimai, o mūsų verslas auga. Mums patinka, kad Lietuvoje mažiau streso, daugiau saulės, šiltesnės vasaros. Gal ir uždirbame mažiau nei Airijoje, bet Lietuvoje yra mažesni mokesčiai verslui, mūsų gyvenimo kokybė gerokai geresnė.“
„Dabar Lietuvoje yra tikrai nemažai mišrių šeimų. Tai ypač pajuntu per šventes, kai atvažiuoja klientų iš visos Lietuvos. Kartais pasijuntu lyg vėl būčiau Airijoje, nes žmonės atsipalaidavę, daug anglakalbių šeimų. Kartais apie lietuvius klientus sakoma, kad jie nemoka atsipalaiduoti, nepalieka arbatpinigių. Bet aš tikrai su tuo nesutinku. Arba galbūt mūsų sukurta erdvė, stilius pritraukia šiek tiek kitokius klientus. Aptarnauti klientą Lietuvoje yra daug smagiau ir paprasčiau negu Airijoje. Airijoje žmonės reiklesni, turi daugiau patirties. Verslas, kurį mes puoselėjame, turi dar visai neilgas tradicijas Lietuvoje, mes praktiškai neturime konkurencijos. O Airijoje konkurencija buvo didžiulė“, – kalba Ramunė.
Moteris pastebi, kad lietuviai iš pradžių būna šiek tiek įsitempę, bet labai greitai atsipalaiduoja. Jie neišrankūs maistui, bet skuba, todėl reikia pasistengti visą atvykusią kompaniją aptarnauti vienu metu, paskatinti neskubėti, mėgautis procesu. „Buvom nustebinti, kad sulaukiam nemažai senjorų. Nesitikėjom ir labai džiaugiamės, kad senjorai dabar gerokai aktyvesni“, – sako Ramunė.
Šeima nesigaili savo sprendimo. Nors verslas reikalauja daug darbo ir kantrybės, jiems svarbiausia ne tik finansinė sėkmė, bet ir gyvenimo kokybė. „Kai matai, kaip žmonės mėgaujasi tavo sukurtomis erdvėmis, kaip jie išsineša ne tik skanų maistą, bet ir geras emocijas – supranti, kad eini teisingu keliu“, – sako Ramunė.
Jie turi didelių planų ateičiai. Kažkada Airijoje jiems išpranašavo, kad jie Lietuvoje sukurs visą restoranų tinklą. Tačiau skubėti Ramunė ir Šonas neketina. „Svarbiausia – daryti tai, kas patinka, ir mėgautis tuo procesu“, – šypsosi Šonas. O visiems, svajojantiems apie savo verslą, jie turi vieną patarimą – tiesiog imkite ir darykite. Pradžioje bus sunku, kils daug klausimų, bet jei širdyje jaučiate, kad tai jūsų kelias, anksčiau ar vėliau viskas susidėlios taip, kaip turi būti.
Ligita Gražulevičienė
