Jurbarko viešosios bibliotekos Rotulių padalinio vyresnioji bibliotekininkė Rūta Bakšienė – ne tik knygų pasaulio sergėtoja, bet ir aistringa gamtos mylėtoja bei fotografijos entuziastė. Jos kelionės per Lietuvos miškus, pajūrį, pasienio ruožus ne tik praturtina asmeninę patirtį, bet ir palieka įsimintinus kadrus, kuriuos ji su meile fiksuoja fotoaparatu.
„Esu žmogus, nuo mažumės mylintis gamtą ir viską, kas joje slypi. Meilė gamtai mane lydėjo nuo vaikystės, kai su tėvais keliaudavome grybauti, uogauti, vaikščioti po miškus visais metų laikais. Mėgstu keliauti ir dalyvauti įvairiuose žygiuose, per kuriuos atrandu vis naujus ir nuostabius Lietuvos kampelius. Kiekviena kelionė atneša ne tik naujus potyrius, bet ir begalę fotografinių kadrų“, – pasakojo R. Bakšienė.
Fotografija Rūtai – tai pomėgis, kuris tiesiog užburia. „Keliaudama po Lietuvą, jaučiu norą įamžinti akimirkas ir gamtos grožį, todėl visada su savimi nešiojuosi fotoaparatą. Pradėjau domėtis gamtos reiškinių fotografavimu, atradau naktinę fotografiją, o vienu didžiausių mano fotografinių atradimų tapo Šiaurės pašvaisčių laukimas. Vasara man ypatingai artima dėl audringų debesų, žaibų ir kitų gamtos stebuklų stebėjimo bei fiksavimo. Be to, tai puikus būdas atsipalaiduoti, pabėgti nuo kasdienės rutinos ir pamatyti pasaulį kitomis akimis“, – džiaugėsi savo pomėgiu Rūta.
Tačiau Rūtos talentas nesibaigia ties gamtos vaizdais – ji rado būdą įamžinti savo koleges bibliotekininkes visiškai kitokiame amplua. Prieš pora metų jai kilo mintis sukurti fotografijų ciklą „Bibliotekininkių portretai“, skirtą ne tik Jurbarko bibliotekos 85-mečiui paminėti, bet ir atskleisti bibliotekininkių asmenybes, darbą ir kasdienybę.
Idėja buvo paprasta, bet kartu ir itin asmeniška. Rūta norėjo parodyti savo koleges ne tik oficialiai, bet ir kasdienes akimirkas – renginiuose, darbe, kelionėse ar tiesiog atsipalaidavusias. Fotografijų ciklas gimė keliais etapais, o kiekviena kolegė buvo paprašyta ranka užrašyti mintį, citatą ar sentenciją iš savo mėgstamos knygos. „Raštas yra tarsi unikalus parašas, atskleidžiantis asmenybę“, – įsitikinusi Rūta.
„Fotografuojant kiekvieną kolegę supratau, kad jos atsiskleidžia vis naujomis spalvomis ir emocijomis. Tai buvo ne tik paprasti portretai, bet ir galimybė pamatyti jas kitaip, atskleisti subtilius charakterio bruožus“, – dalijosi kūrybinio proceso atradimais Rūta.
Visos nuotraukos juodai baltos. „Tokiu būdu norėjau išryškinti emocijas, nuotaikas, giluminius asmenybės niuansus. Juodai balta fotografija turi ypatingą žavesį – ji neperkrauna spalvomis, leidžia susikoncentruoti į detales“, – pasakoja fotografė.
Nors idėja buvo įdomi, didžiausias iššūkis buvo įkalbinti koleges fotografuotis. „Daugelis nenorėjo stoti prieš objektyvą, bijojo atrodyti nenatūralios. Tačiau po kelių padrąsinimų, pokalbių ir juoko jos atsipalaiduodavo, o galiausiai net mėgavosi procesu“, – su šypsena prisimena Rūta.
Lengviausia ir smagiausia dalis buvo pagauti natūralias, nesuvaidintas šypsenas, kurios atskleidžia tikrąsias emocijas. Fotografijos tapo ne tik meniniu darbu, bet ir savotišku prisiminimu, liudijančiu bibliotekininkių kasdienybės grožį.
Kadangi bibliotekos kolektyvas nuolat kečiasi, Rūta planuoja papildyti ciklą naujomis nuotraukomis. „Kiekvienas naujas veidas – tai nauja istorija, naujas žvilgsnis į bibliotekininkų darbą ir kasdienybę“, – sako ji.
Be to, ji ketina toliau tobulinti savo fotografijos įgūdžius, gilintis į portretinę fotografiją bei ieškoti naujų būdų perteikti žmonių emocijas ir asmenybes. „Fotografija man yra ne tik hobis, bet ir būdas sustabdyti laiką, fiksuoti tai, kas svarbu, ir palikti prisiminimus ateities kartoms“, – apibendrina Rūta.
Jos darbai – daugiau nei nuotraukos. Tai istorijos apie žmones, kuriuos kasdien matome su knygomis rankose, bet ne visada pastebime, kokios spalvingos ir įdomios asmenybės jie yra iš tikrųjų.
Ligita Gražulevičienė
Asmeninio archyvo nuotr.
