Lietuvos darbo rinkoje išryškėjo liūdna tendencija – daugėja jaunų bedarbių. Lietuvos darbo biržos teritoriniuose skyriuose liepą registravosi 7,4 tūkst. absolventų, o iš viso biržoje įregistruota 11,2 tūkst. jaunesnių kaip 25 metų bedarbių.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, 36,6 proc. įregistruotųjų bedarbiais – profesinių mokyklų absolventai, beveik 36 proc. – įgijusių aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 27,6 proc. – baigusieji kolegijas.
Iš viso Lietuvos darbo biržos duomenų registre rugpjūčio 1 d. buvo 185,8 tūkst. bedarbių – beveik 2 tūkst. mažiau nei birželį. Jie sudarė 10,1 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Jurbarko rajone nedarbo lygis žymiai didesnis už Lietuvos vidurkį ir didžiausias Tauragės apskrityje – jis siekia 15,6 proc. Tauragės rajone nedarbas siekia 13,6 proc., Pagėgių savivaldybėje – 10,8 proc., o Šilalės rajone visų mažiausias – tik 7,8 proc.
Pasak Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėjos Ritos Kliukienės, didelis nedarbas Jurbarke registruojamas jau daugelį metų ir penkiolika procentų nėra pats didžiausias skaičius. „Jurbarkas – probleminė teritorija: nedaug darbdavių, nėra didelių įmonių. Be to, rajonas labai išsitęsęs, tai apsunkina žmonių judėjimą iš vienos vietos į kitą atsiradus laisvai darbo vietai. Net ir Tauragėje, jau nekalbant apie didžiuosius miestus, darbo rinka labiau judri, o mes esame tik save aptarnaujantis miestelis, todėl sunkiau integruotis į darbo rinką. Nedarbas Jurbarke yra buvęs ir kur kas didesnis – maždaug prieš dešimt metų jis siekdavo ir 25 procentus“, – didžiausio apskrityje nedarbo priežastį komentavo R. Kliukienė.
Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriuje liepos mėnesį įregistruota 371 bedarbis, tai 142 daugiau negu birželį. Liepą užsiregistravo 61 absolventas ir rugpjūčio 9 d. biržoje iš viso buvo 84 bedarbiais registruoti absolventai. Beveik du trečdaliai – įgiję aukštąjį išsilavinimą: 31 – universitetinį, 20 – baigę kolegijas. 33 bedarbiais užsiregistravę absolventai yra įgiję vidurinį ar pagrindinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją.
Iš viso nuo 2013 m. pradžios iki rugpjūčio 9 d. darbo biržos Jurbarko skyriuje registravosi 134 absolventai, 83 darbo birža pasiūlė darbą. „Tai nemažai, ir nemažai absolventų įdarbinta pagal specialybes“, – vertina Jurbarko skyriaus vedėja R. Kliukienė ir teigia, kad lengviausiai savo vietą darbo rinkoje randa universitetinį išsilavinimą įgiję jaunuoliai.
Liepą įdarbinti 196 darbo biržos Jurbarko skyriaus klientai, dauguma jų – 153 – nuolatiniam darbui. Laisvų darbo vietų, palyginti su birželiu, irgi registruota daugiau – 204, iš jų 136 – neterminuotam darbui.
„Mūsų skyriaus darbuotojai labai intensyviai ieško laisvų darbo vietų, stengiamės, kad į darbo rinką patektų mūsų klientai“, – sakė R. Kliukienė.
Tačiau aukštąjį išsilavinimą įgijusiems žmonėms Jurbarke darbo vietų pasiūla nedidelė. Pavyzdžiui, pirmadienį, rugpjūčio 12 d., darbo biržos Jurbarko skyriuje buvo registruotos 3 darbo vietos aukštąjį išsilavinimą įgijusiems specialistams: UAB „Lukšių pieninė“ ieškojo laboratorijos vedėjo, prokuratūra – teisininko, UAB „Jofa“ – statybinių medžiagų technologo specialybę turinčio direktoriaus pavaduotojo gamybai.
Liepos mėnesį į Tauragės teritorinės darbo biržos skyrius kreipėsi 1186 bedarbiai, kas ketvirtas jų – ką tik universitetus, kolegijas bei profesines mokyklas baigę jaunuoliai. Jurbarko skyriuje bedarbiais registruoti absolventai sudaro kur kas mažesnę dalį – tik kas šeštas visų liepą užsiregistravusių bedarbių. Tai greičiausiai tik patvirtina, kad mūsų rajone jaunimo sparčiai mažėja.
Statistikos departamento duomenimis, mažiausia jaunų žmonių dalis, palyginti su visais gyventojais, yra Tauragės apskrityje. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje jaunimo sumažėjo beveik penktadaliu, daugiausia mažuose miestuose ir kaimiškose vietovėse. 2013 m. pradžioje 14-29 m. amžiaus gyventojai sudarė 21 proc. visų šalies gyventojų. Tikėtina, kad mūsų rajone šis procentas dar mažesnis, nes jaunimas į Jurbarką, juolab į kaimus nesiveržia – didesniuose miestuose didesnė tikimybė gauti darbą pagal specialybę ir daugiau uždirbti. Tai savarankišką gyvenimą pradedančiam žmogui – svarbiausia.
Danutė Karopčikienė
