Remiantis LRT užsakymu atlikta Baltijos tyrimų apklausa, tik penktadalis Lietuvos gyventojų įsitikinę, jog tikrai mokėtų suteikti pirmąją medicinos pagalbą kitam asmeniui. 43 proc. atsakė nesantys tikri, o trečdalis – nemokėtų. Kaip teigė LRT.lt kalbinti pašnekovai, suteikti pirmąją medicinos pagalbą kartais būna sekundžių reikalas, kuris gali išgelbėti gyvybę. Greitoji medicinos pagalba gali atvykti tik per 10–15 minučių, todėl šalia sužeistojo esantis asmuo gali ir privalo padėti.
Lietuvos gyventojų buvo prašoma atsakyti į klausimą, ar jie mokėtų suteikti pirmąją medicinos pagalbą kitam asmeniui, jei to prireiktų.
Terminas „pirmoji medicinos pagalba“ apima veiksmus, kurių neatlikus (dirbtinis kvėpavimas, turniketų uždėjimas, defibriliatoriaus panaudojimas) žmogus gali mirti.
Penktadalis apklaustų 15–74 m. gyventojų atsakė, kad jie tikrai moka suteikti pirmąją medicinos pagalbą kitam asmeniui, keturi iš dešimties mano, kad galbūt mokėtų, bet nėra tuo visiškai tikri. Trečdalis apklaustųjų nurodė, jog nemoka suteikti pirmosios medicinos pagalbos, o 4 proc. respondentų neatsakė į šį klausimą.
https://e.infogram.com/6a0e4410-947d-4c54-9949-b3e89d52368b?parent_url=https%3A%2F%2Fwww.lrt.lt%2Fnaujienos%2Fsveikata%2F682%2F2378554%2Fjei-dvejoji-nemoki-43-proc-gyventoju-nezino-ar-gebetu-suteikti-pirmaja-pagalba&src=embed#async_embed
Gyventojų gretose, kurie atsakė, kad tikrai geba suteikti pirmąją medicinos pagalbą kitam asmeniui, dažniau figūravo vyrai (26 proc.) nei moterys (13 proc.). Taip pat jaunesni nei 50 metų žmonės (24 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (30 proc.) bei su didžiausiomis (per 2000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (26 proc.), vadovai (28 proc.) bei specialistai ir tarnautojai (29 proc.).
Galbūt mokėtų suteikti pirmąją medicinos pagalbą, bet nėra tuo tikri – tokį atsakymą dažniau rinkosi 30–49 metų žmonės (49 proc.), didmiesčių gyventojai (51 proc.), respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu (49 proc.) bei su didžiausiomis (per 2000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (50 proc.), vadovai (58 proc.) bei specialistai ir tarnautojai (48 proc.).
Nemokėtų suteikti pirmosios medicinos pagalbos dažniau moterys (38 proc.), 50–74 metų žmonės (46 proc.), kaimo (40 proc.) ar mažesnių miestų (39 proc.) gyventojai, respondentai su viduriniu (40 proc.) ar nebaigtu viduriniu (54 proc.) išsilavinimu, pensininkai (56 proc.) bei bedarbiai ir namų šeimininkės (46 proc.).
https://e.infogram.com/8ad2e1a3-13d9-4dcc-8c2b-e755c0542086?parent_url=https%3A%2F%2Fwww.lrt.lt%2Fnaujienos%2Fsveikata%2F682%2F2378554%2Fjei-dvejoji-nemoki-43-proc-gyventoju-nezino-ar-gebetu-suteikti-pirmaja-pagalba&src=embed#async_embed
Pirmosios medicinos pagalbos mokyti reikėtų jau mokyklose
Skubiosios medicinos pagalbos specialistas, mokymų skyriaus vadovas Mindaugas Kliukas pirmiausia akcentavo, kad kategoriją „galbūt mokėtų arba nėra tikri“ jis priskiria prie nemokančių.
„Dėl to, kad pradės dvejoti, galvoti, abejoti ir tos kelios prarastos minutės tolygu mirčiai. Jeigu abejoji, dvejoji, vadinasi, nemoki“, – sakė jis.
Paklausus, kodėl vyrai pirmauja šiuo klausimu, M. Kliukas teigė, kad sunku rasti vieną atsakymą. Viena vertus, galbūt gaivinimas nėra fiziškai lengvas darbas, o galbūt vyrai linkę labiau rizikuoti ir pasakyti, kad moka.
Anot M. Kliuko, didesnis išsilavinimas lemia, kad žmogaus žinių bagažas didesnis. Jis pridūrė, kad prieigą prie pirmosios medicinos pagalbos suteikimo turi visi gyventojai, todėl iš principo pajamos neturėtų daryti didelės įtakos.
Tiesa, kalbant apie įmones, viskas priklauso nuo jų vadovų. Jeigu vadovai turi interesą rūpintis savo darbuotojais, jie ir užsako tokius mokymus.
„Vadovų punktas irgi įdomus. Matyt, žmonės jaučia atsakomybę už savo įstaigą, pavaldinius ir esant reikalui gali suteikti [pagalbą]. Žinau net vadovų, kurie eina mokytis į paramedikus vien dėl to, kad vadovauja kažkokiai gamybai, kurioje yra pavojingų momentų“, – sakė pašnekovas.
Pirmoji pagalba / D. Umbraso / LRT nuotr.
Prasidėjus karui Ukrainoje, susidomėjusių pirmosios medicinos pagalbos kursais skaičius padidėjo, sakė jis.
„Arčiau grėsmė pasidarė“, – sakė jis.
Pasak M. Kliuko, vyresni žmonės, nors ir sovietmečiu dar išklausę tokius privalomus kursus, dabar įgūdžius veikiausiai užmiršo.
„Bijo, daug naujovių, bijo suklysti gal. Nesikartoja niekad to dalyko“, – komentavo M. Kliukas.
Galiausiai jis pridūrė, kad internete informacijos apstu, svarbiausia, kad pats žmogus turėtų noro.
„Svarbiausia atsiminti, kad jeigu, tarkime, įvyko klinikinė mirtis, padės tas, kuris yra šalia. Greitoji atvažiuos vis tiek per 10–15 minučių. Mūsų smegenys miršta per 4–6 minutes, jeigu nieko nedarome. Tai tas, kuris yra šalia, gali padėti ir privalo“, – tvirtino specialistas.
Paklausus, ar pačiai valstybinei sistemai reikėtų daugiau dėmesio skirti pirmajai pagalbai, M. Kliukas atsakė teigiamai.
„Aš pradėčiau jau mokykloje, vyresnėse klasėse, net ir jaunesnėse mokyti, kaip iškviesti greitąją pagalbą, kaip sustabdyti, tarkime, kraujavimą, kad ir negausų, kad ir pleistriuką užklijuoti, nes vaikai, žinote, šiais laikais nelabai praktiški. Tai nuo elementarių dalykų ir palaipsniui iki normalaus gaivinimo“, – sakė jis.
Mokymai, kaip naudotis defibriliatoriumi. Pirmoji pagalba. Defibriliatorius / D. Umbraso / LRT nuotr.
M. Kliukas pridūrė, kad žmonės dažnai nežino, kaip naudotis ir defibriliatoriais, nors šitie kabo beveik visose parduotuvėse.
„Buvau iškviestas į firmą, kabo ant sienos defibriliatorius, guli žmogus be sąmonės, o defibriliatoriaus niekas nepaima. Kodėl, klausiame? Tiesiog nežino“, – akcentavo M. Kliukas.
Pašnekovas pažymėjo, kad nors mokant vairavimo pirmosios medicinos pagalbos kursai yra vedami, į tai žiūrima labiau kaip į kliūtį.
„Viskas daroma labai formaliai. Teoriškai kiekvienas šiais laikais turi vairuotojo pažymėjimą, tai turėtų tą mokėti, bet ar moka? Matėme tyrimo metu“, – sakė jis.
Pirmoji pagalba / P. Peleckio/BNS nuotr.
Situacija gerėja, tempą reikia išlaikyti
Lietuvos šaulių sąjungos mokymų ir nekinetinių operacijų centrui priklausantis Žilvinas Neliubšys, atsakingas už medicininę paramą, teigė, jog į akis labiausiai krinta faktas, kad jaunesnė karta ir daugiau uždirbantys labiau rūpinasi pirmosios pagalbos teikimu šalia esančiam.
„Galimai panašaus amžiaus yra ir mūsų šauliai, kuriems tai aktualu ir kurie tuo domisi“, – sakė jis.
Ž. Neliubšys džiaugiasi, kad auga nauja karta, kuri domisi ir mokosi, kaip suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
„Senoji karta atsitraukė“, – komentavo pašnekovas.
Kitaip nei M. Kliukas, Ž. Neliubšys laikosi pozicijos, jog žmonės, būdami kuklūs ir nedrąsūs, renkasi atsakyti, kad galbūt moka suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
„Bet esant tam tikrai situacijai, manau, sureaguotų taip, kaip reikia. Aišku, būtų žymiai smagiau, jei ta žalia spalva užimtų mėlynos spalvos foną, o mėlyna spalva – raudonos. To mes ir siekiame, mūsų mokymo centras to ir siekia: didinti žmonių susidomėjimą, ypač šaulių“, – komentavo pašnekovas.
Mokymai, kaip naudotis defibriliatoriumi. Pirmoji pagalba. Defibriliatorius / D. Umbraso / LRT nuotr.
Patys šauliai kursus veda daugiausia suaugusiems asmenims, nes kursų metu netrūksta intensyvios fizinės veiklos, pvz., turniketų dėjimas yra gana skausmingas procesas. Jaunesniems šauliams taikoma palengvinta programa.
Šaulių sąjunga šiuo metu organizuoja stovyklas ir visų Lietuvos mokyklų devintokams. Pirmosios medicinos pagalbos teikimas įeina į šiuos kursus – didžiausias dėmesys skiriamas stipraus arterinio kraujavimo stabdymui ir gaivinimui.
„Jie yra patys svarbiausi, nes, esant stipriam arteriniam kraujavimui, mes turime sekundes, gaivinimo atveju turime minutes“, – sakė jis.
Pašnekovas minėjo, kad mokymuose imituojamos teroro išpuolio situacijos, kai prioritetas yra suteikti pagalbą sau, o tik po to – šalia esančiam.
„Mes mokomės suvaldyti per 30–40 sekundžių. Jeigu nesuvaldome iki to laiko, tikėtina, kad tuomet jau galime pasitikėti tik aplinkinių pagalba. Jeigu aplinkiniai negebės suteikti pagalbos, tikėtina, kad mes iškeliausime visam laikui“, – sakė jis.
Turniketas / D. Umbraso / LRT nuotr.
Mokėti suteikti pagalbą sau ir kitiems yra itin svarbu, nes, tarkime, ir per tą patį teroro išpuolį sužeistųjų būtų daug, greitoji medicinos pagalba (GMP) būtų apkrauta ir, priklausomai nuo nelaimės priežasties, pagalbos iš karto galima ir nesulaukti.
„Mėgstu tokį pavyzdį paskaitų metu pasakyti. Įvyksta masinė nelaimė Kauno Žalgirio arenoje, kai kaunasi „Žalgiris“ su „Lietuvos rytu“, turime 15 tūkst. žiūrovų, įvyksta sprogimas. Pirmiausia, greičiausiai, važiuos ne GMP darbuotojai, o „Aro“ vyrai, išminuotojai“, – sakė jis.
Pasak Ž. Neliubšio, apskritai pirmosios medicinos pagalbos mokymai turėtų vykti dažniau, pradedant jau nuo pradinio ugdymo klasių, baigiant aukštesnėmis mokymo įstaigomis.
Valstybė, sakė jis, eina tinkama linkme ir dabartinį tempą reikėtų išlaikyti. Anot Ž. Neliubšio, reikėtų tik sutelkti daugiau žmonių, gebančių mokyti pirmosios medicinos pagalbos.
