Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT), Vilniuje, tradiciškai apdovanojami geriausi praėjusių metų teatro pastatymai ir jų kūrėjai – vyksta „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija. Laureatu tapo ir jurbarkietis Mantas Bendžius.
Aktorius Mantas Bendžius apdovanotas geriausio jaunojo menininko kategorijoje už Berniuko vaidmenį spektaklyje „Pirk dramblį“.
„Kai pasodino 9-oje eilėje, galvojau, tikrai nelaimėsiu“, – juokavo aktorius M. Bendžius, ypatingai dėkodamas savo sužadėtinei.
Už viso gyvenimo nuopelnus Kultūros ministras Simonas Kairys apdovanojo režisierių Gytį Padegimą – apdovanojimas skirtas už gyvą istorijos ir teatro jungtį kūrybinėje ir pedagoginėje veikloje.
„Auksiniai scenos kryžiai“ 2023 / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Vienas žmogus teatro scenoje nieko negali“, – sakė G. Padegimas, atsiimdamas apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus.
„Auksiniai scenos kryžiai“ 2023 / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Už 2022 m. dramaturgiją spektakliams „Miškelis“ (Klaipėdos jaunimo teatras) ir „Jauno žmogaus memuarai“ (Valstybinis jaunimo teatras) spektakliams apdovanotas Mindaugas Nastaravičius.
Dramaturgas M. Nastaravičius dėkojo kolegoms.
„Ačiū už jūsų kantrybę. Kantrybė yra gražiausia žmogaus savybė. Tuo neabejokite. Galima kūrybą romantizuoti apie talentus ir gabumus, bet už šio kryžiaus stovi mano šeima. Žmonės, kurie mane išleidžia ir nepyksta, kai grįžtu šiek tiek vėliau“, – sakė M. Nastaravičius, dėkodamas už gražią šventę organizatoriams.
„Auksiniai scenos kryžiai“, 2023 / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Tap šiais metais pirmą kartą tarp nominacijų atsirado socialinio rezonanso kategorija.
Šioje kategorijoje laimėjo spektaklis „Nemiga“. Garso ir judesio spektaklis „Nemiga“ sukurtas tarp raketų apšaudomo Lvivo, nuo karo pavojų pasitraukus į Paryžių ir būdraujančios bei pagalbą teikiančios Lietuvos.
Apdovanojimą spektaklio kūrėjams įteikė visuomenininkas Olegas Šurajevas.
„Auksiniai scenos kryžiai“, 2023 / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Kūrybinė komanda dėkojo kūrybinei komandai tiek iš Lietuvos, tiek iš Ukrainos.
„Auksiniai scenos kryžiai“, 2023 / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Už naujų sceninės išraiškos formų paieškas Boriso Dauguviečio auskarą gavo „Operomanijos“ prodiuserė Ana Ablamonova.
„Dėkoju komisijai už prodiuserio darbo įvertinimą. Ačiū labai ir važiuojam toliau“, – sakė A. Ablamonova.
„Auksiniai scenos kryžiai“, 2023 / J. Stacevičius / LRT nuotr.
Geriausiu jaunimo ir vaikų spektakliu paskelbtas Klaipėdos lėlių teatro spektaklis „Tunelis“. Apdovanojimą kūrybinei grupei įteikė dainininkė Monika Liu.
Objektų ir lėlių spektaklio kategorijoje laimėjo „Auksinį scenos kryžių“ laimėjo Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklis „Apie pasaulį“. Spektaklio kūrėjai sveikino visą kūrybinę komandą.
„Vaikai yra būsimi spektaklių žiūrovai ir kūrėjai, todėl į juos verta investuoti“, – sakė spektaklio kūrėjai.
Apdovanojimus taip pat teikė ir filosofas Kristupas Sabolius.
„Auksiniai scenos kryžiai“, 2023 / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Visuomet teatre ieškodavau laisvės. Teatras yra svarbi ir įspūdinga laisvės šventovė. Bet svarbu ne tik laisvė, bet ir mokėjimas jo siekti, t.y. išsilaisvinimo procesas. Turime išsilaisvinti iš daugelio dalykų: nuo tingumo, pasyvumo, nuo socialinių tinklų, nuo ideologijos. Linkiu teatrui išsprogdinti mus iš vidaus, kad ta laisvė taptų akivaizdi“, – kalbėjo filosofas.
K. Sabolius taip pat įteikė apdovanojimą už videografiją ir šviesų dizainą. Šioje kategorijoje laimėjo Andrius Stasiulis už šviesų dizainą spektakliams „Indigo. Das Schliemann Project“ (Šeiko šokio teatras) ir „Dona Kichotė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);
„Auksiniai scenos kryžiai“, 2023 / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Norėčiau padėkoti Šeiko šokio teatrui ir Klaipėdos muzikiniam teatrui už tai, kad pakvietė kurti kartu“, – sakė A. Stasiulis.
Scenografijos kategorijoje „Auksinį scenos kryžių“ laimėjo Sigita Šimkūnaitė ir Sandra Straukaitė. Jos apdovanotos už scenografiją ir kostiumų dizainą spektakliams „Edžio pabaiga“ (Valstybinis jaunimo teatras) ir „Indigo. Das Schliemann Project“ (Šeiko šokio teatras);
Mantvydas Leonas Pranulis „Auksinį scenos kryžių“ gavo kaip geriausias spektaklio kompozitorius už muziką spektakliui „Sala, kurios nėra“ (Juozo Miltinio dramos teatras, Panevėžio muzikinis teatras).
„Auksiniai scenos kryžiai“, 2023 / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
M. L. Pranulis juokavo, kad labiausiai dėkoja sau.
„Už pastangas save palaikyti visada. Taip pat dėkoju Aleksandrui [Špilevojui] už tai, kad leidžia savo spektakliuose kurti muziką. Dėkoju visam Juozo Miltinio dramos teatrui. Dėkoju šeimai, nes esu iš menininkų šeimos, mano sėkmė neatsiejama nuo jų“, – sakė M. L. Pranulis.
„Auksiniai scenos kryžiai“, 2023 / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Apdovanojimus teikė ir Dovilė Filmanavičiūtė. Ji prisipažino nustebusi, kad ją pakvietė į teatro scena tam, kad įteiktų „Auksinius scenos kryžius“.
„Gal užtenka tų influencerių teatre“, – juokavo D. Filmanavičiūtė, pridurdama, kad kultūra jai padeda kasdienybėje ištverti sunkumus.
Ceremonijoje D. Filmanavičiūtė negailėjo aštrių žodžių ir valdžios atstovams, neatkreipiantiems deramo dėmesio į kultūros sektorių.
„Auksiniai scenos kryžiai“, 2023 / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Jokių sulankstomų kėdžių ir jokių varvančių lubų. Kultūra ir švietimas turėtų būti prioritetas valstybėje“, – kreipėsi į kultūros ministrą S. Kairį D. Filmanavičiūtė.
Vėliau moteris įteikė apdovanojimą už geriausią 2022 m. choreografiją Agnijai Šeiko už šokio spektaklio „Indigo. Das Schliemann Project“ choreografiją (Šeiko šokio teatras). Atsiimdama apdovanojimą A. Šeiko džiaugėsi, kad šokis nepamirštamas, tačiau pažymėjo, jog deramo dėmesio iš valstybės šokis nesulaukia.
Kaip geriausias šokėjas apdovanotas Jeronimas Krivickas. Jam „Auksinis scenos kryžius“ įteiktas už Kvedaro vaidmenį operoje-balete „Dievo avinėlis“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras), vaidmenį balete „Infra“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) ir Orfėjo vaidmenį tarpdisciplininio šiuolaikinio baleto spektaklyje „Orfėjas, Euridikė“ („Tarp tylos“).
„Auksiniai scenos kryžiai“, 2023 / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Geriausios solistės apdovanojimą atsiėmė Gunta Gelgotė. Moteris apdovanota už Julijos vaidmenį operoje „Lokys“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras).
„Šioje Kutavičiaus operoje „Lokys“ teko būti daug ant sūpynių. Daug stebėjau savo dukrą besisupančią ir žaidžiančią ant sūpynių. Už tai, kad galiu stebėti savo vaikus, noriu padėkoti Ukrainos didvyriams, kurie kovoja su raudonuoju lokiu“, – atsiimdama apdovanojimą kalbėjo G. Gelgotė.
Metų aktorių ansamblio apdovanojimą atsiėmė Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktoriai už spektaklį „Laukys“.
Aktorių kolektyvas kvietė apsilankyti ir Panevėžyje ir pažiūrėti Olgos Lapinos spektaklį „Laukys“.
„Auksiniai scenos kryžiai“, 2023 / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Muzikantas, taip pat Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Hamletas“ pagrindinio vaidmens atlikėjas Andrius Mamontovas paskelbė geriausio aktoriaus laimėtoją Mantą Zemlecką už Doriano vaidmenį spektaklyje „Dorianas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras, Diuseldorfo teatras D‘Haus, agentūra „EDM“).
„Auksiniai scenos kryžiai“, 2023 / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
M. Zemleckas pats ceremonijoje nedalyvavo, tačiau buvo įrašęs vaizdo įrašą. Aktorius dėkojo dėstytojui Aidui Giniočiui, taip pat Kamilei Gudmonaitei, su kuria ne tik kartu kuria muziką grupėje „Kamanių šilelis“, bet ir spektaklius teatre.
Geriausia aktore pripažinta Digna Kulionytė. „Auksinį scenos kryžių“ aktorė gavo už Mašos vaidmenį spektaklyje „Žuvėdra“ (OKT / Vilniaus miesto teatras) ir tyrinėtojos Dignos, Yoko Ono vaidmenis spektaklyje „Lost Lost Lost“ (Klaipėdos dramos teatras).
„Auksiniai scenos kryžiai“, 2023 / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Esu labai laiminga. Stoviu čia labai daug žmonių dėka. Mama, tėti, aš labai jus myliu, per mažai jums tai sakau“, – kalbėjo geriausia aktore pripažinta D. Kulionytė. Ji taip pat dėkojo spektaklio „Žuvėdra“ režisieriui Jokūbui Braziui. D. Kulionytė taip pat dėkojo O. Koršunovo teatro komandai ir Klaipėdos dramos teatro komandai.
„Auksiniai scenos kryžiai“, 2023 / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Nepaliaukime mylėti ir kurti“, – sakė aktorė D. Kulionytė.
Svarbiausiu laikomas apdovanojimas už režisūrą atiteko Eglei Švedkauskaitei už spektaklį Valstybiniame jaunimo teatre „Jauno žmogaus memuarai“.
„Ačiū Ričardui Gaveliui, kad nenutrenkė visais žaibais. Šis spektaklis yra daina praėjusiam laikui. Ta daina, kurios aidą girdime iki dabar“, – kalbėjo režisierė E. Švedkauskaitė, dėkodama visai kūrybinei komandai. Spektaklio dramaturgiją parašė už dramaturgiją „Auksinį scenos kryžių“ ką tik gavęs Mindaugas Nastaravičius.
E. Švedkauskaitė taip pat dėkojo Jaunimo teatro vadovui Audroniui Liugai už tai, kad „galėjau kurti taip kaip noriu ir apie ką noriu“.
„Auksiniai scenos kryžiai“, 2023 / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Nominacijose dominuoja trys spektakliai
Tarp nominantų gauti vienus aukščiausių šalies profesionaliojo scenos meno apdovanojimus „Auksinius scenos kryžius“ lyderiauja trys kūriniai.
Į penkis apdovanojimus pretenduoja Valstybinio jaunimo teatro spektaklis „Jauno žmogaus memuarai“ (režisierė Eglė Švedkauskaitė). Jo kūrėjus siūloma apdovanoti režisūros, aktorių ansamblio, muzikos, jaunojo menininko ir dramaturgijos kategorijose.
Eglės Švedkauskaitės spektaklis „Jauno žmogaus memuarai“ / D. Matvejevo nuotr.
Po keturias nominacijas surinko Panevėžio Juozo Miltinio teatre sukurtas „Laukys“ (režisierė Olga Lapina) ir Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta „Dona Kichotė“ (režisierius Aurelijus Liškauskas).
Bendras nominacijų skaičius šiemet nepasikeitė, pakito tik kelios jų kategorijos, kurios tiesiogiai susijusios su sukurtais ir pateiktais spektakliais bei išryškėjusiomis tendencijomis.
Komisija iš viso vertino 102 pasiūlymus skirti „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimus.
Premijomis siekiama įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius praėjusių metų darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus.
Pateikiame visus šių metų „Auksinių scenos kryžių“ nominantus (paryškinti yra laimėtojai).
REŽISŪRA
NAUBERTAS JASINSKAS
Už spektaklius „Edžio pabaiga“ (Valstybinis jaunimo teatras) ir „Pelikanas“ (OKT / Vilniaus miesto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, rankų šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“);
EGLĖ KIŽAITĖ
Už spektaklį „Pirk dramblį“ (Bad Rabbits, OKT / Vilniaus miesto teatras);
OLGA LAPINA
Už spektaklį „Laukys“ (Juozo Miltinio dramos teatras);
ANTANAS OBCARSKAS
Už spektaklį „Boksas“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
EGLĖ ŠVEDKAUSKAITĖ
Už spektaklį „Jauno žmogaus memuarai“ (Valstybinis jaunimo teatras).
AKTORĖ
JOLANTA DAPKŪNAITĖ
Už Martos vaidmenį spektaklyje „Sieros magnolijos“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
DIGNA KULIONYTĖ
Už Mašos vaidmenį spektaklyje „Žuvėdra“ (OKT / Vilniaus miesto teatras) ir tyrinėtojos Dignos, Yoko Ono vaidmenis spektaklyje „Lost Lost Lost“ (Klaipėdos dramos teatras);
ALVYDĖ PIKTURNAITĖ
Už vaidmenį spektaklyje „Pelikanas“ (OKT / Vilniaus miesto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, rankų šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“);
AISTĖ ŠEŠTOKAITĖ
Už Katarinos Blum vaidmenį spektaklyje „Prarasta Katarinos Blum garbė“ (Valstybinis Šiaulių dramos teatras).
AKTORIUS
ALBINAS KĖLERIS
Už Maestro vaidmenį spektaklyje „Sala, kurios nėra“ (Juozo Miltinio dramos teatras, Panevėžio muzikinis teatras);
AURELIJUS POCIUS
Už vaidmenį spektaklyje „Pelikanas“ (OKT / Vilniaus miesto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, rankų šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“);
GEDIMINAS RIMEIKA
Už Tsigano vaidmenį spektaklyje „Boksas“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
MANTAS ZEMLECKAS
Už Doriano vaidmenį spektaklyje „Dorianas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras, Diuseldorfo teatras D‘Haus, agentūra „EDM“).
AKTORIŲ ANSAMBLIS
Aktorių ansamblis spektaklyje „Guašas“ (Valstybinis jaunimo teatras);
Aktorių ansamblis spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“ (Valstybinis jaunimo teatras);
Aktorių ansamblis spektaklyje „Kūnai“ (Juozo Miltinio dramos teatras);
Aktorių ansamblis spektaklyje „Laukys“ (Juozo Miltinio dramos teatras);
Aktorių ansamblis muzikiniame performanse „Sporto grupė“ (Operomanija).
SCENOGRAFIJA IR KOSTIUMŲ DIZAINAS
SIGITA ŠIMKŪNAITĖ
Už scenografiją spektakliui „Dona Kichotė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);
SIGITA ŠIMKŪNAITĖ IR SANDRA STRAUKAITĖ
Už scenografiją ir kostiumų dizainą spektakliams „Edžio pabaiga“ (Valstybinis jaunimo teatras) ir „Indigo. Das Schliemann Project“ (Šeiko šokio teatras);
BIRUTĖ UKRINAITĖ
Už scenografiją spektakliui „Undinė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);
RENATA VALČIK
Už scenografiją ir kostiumų dizainą spektakliui „Laukys“ (Juozo Miltinio dramos teatras).
VIDEOGRAFIJA IR ŠVIESŲ DIZAINAS
ARVYDAS BUINAUSKAS
Už šviesų dizainą spektakliui „Orfėjas, Euridikė“ („Tarp tylos“);
VYTAUTAS JAŠAUSKAS, RIČARD ŽIGIS, MYKOLAS BUDRAITIS, AXEL MARTINEZ
Už videografiją spektakliui „Boksas“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
KŪRYBINĖ GRUPĖ
Už filmą spektakliui „Scilė nori būti žmogumi“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras);
ANDRIUS STASIULIS
Už šviesų dizainą spektakliams „Indigo. Das Schliemann Project“ (Šeiko šokio teatras) ir „Dona Kichotė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);
VILIUS VILUTIS
Už šviesų dizainą spektakliui „Pasirinkimas“ (Vilniaus teatras „Lėlė“).
MUZIKA
RITA MAČILIŪNAITĖ
Už muziką spektakliui „Pasirinkimas“ (Vilniaus teatras „Lėlė“);
AGNĖ MATULEVIČIŪTĖ
Už muziką spektakliui „Jauno žmogaus memuarai“ (Valstybinis jaunimo teatras);
MANTVYDAS LEONAS PRANULIS
Už muziką spektakliui „Sala, kurios nėra“ (Juozo Miltinio dramos teatras, Panevėžio muzikinis teatras);
JŪRA ELENA ŠEDYTĖ IR ALBERTAS NAVICKAS
Už muziką spektakliui „Orfėjas, Euridikė“ („Tarp tylos“).
SOLISTĖ / SOLISTAS
MARIJA ARUTIUNOVA
Už Elisabeth vaidmenį miuzikle „Elisabeth“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras);
KAMILĖ BONTÉ
Už Gabijos vaidmenį operoje-balete „Dievo avinėlis“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras);
GUNTA GELGOTĖ
Už Julijos vaidmenį operoje „Lokys“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);
MONIKA PLEŠKYTĖ
Už Džildos vaidmenį operoje „Rigoletas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Maskato karališkosios operos teatras ROHM);
STEPONAS ZONYS
Už Tito vaidmenį operoje-balete „Dievo avinėlis“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras).
CHOREOGRAFIJA
AGNIETĖ LISIČKINAITĖ
Už choreografiją spektakliui „Laukys“ (Juozo Miltinio dramos teatras);
BIRUTĖ LETUKAITĖ
Už šokio spektaklio „(M)eilės (m)eilėse“ choreografiją (Kauno šokio teatras „Aura“, Kauno rajono muziejus, NIKO naujų idėjų kamerinis orkestras);
MARTYNAS RIMEIKIS
Už tarpdisciplininio šiuolaikinio baleto spektaklio „Orfėjas, Euridikė“ choreografiją („Tarp tylos“);
AGNIJA ŠEIKO
Už šokio spektaklio „Indigo. Das Schliemann Project“ choreografiją (Šeiko šokio teatras);
GAJ ŽMAVC
Už šokio spektaklio „Dona Kichotė“ choreografiją (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras).
ŠOKĖJA / ŠOKĖJAS
DIEGO VEGA ALCALA
Už vaidmenį šokio spektaklyje „(M)eilės (m)eilėse“ (Kauno šokio teatras „Aura“, Kauno rajono muziejus, NIKO naujų idėjų kamerinis orkestras);
ANNA CHEKMAROVA
Už vaidmenį šokio spektaklyje „Dona Kichotė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);
OKSANA GRIAZNOVA
Už vaidmenį šokio spektaklyje „La Calash La Latin-LT“ (Granhøj Dans, Šeiko šokio teatras);
MARINE FERNANDEZ
Už vaidmenį šokio spektaklyje „(M)eilės (m)eilėse“ (Kauno šokio teatras „Aura“, Kauno rajono muziejus, NIKO naujų idėjų kamerinis orkestras);
JERONIMAS KRIVICKAS
Už Kvedaro vaidmenį operoje-balete „Dievo avinėlis“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras), vaidmenį balete „Infra“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) ir Orfėjo vaidmenį tarpdisciplininio šiuolaikinio baleto spektaklyje „Orfėjas, Euridikė“ („Tarp tylos“).
JAUNOJI MENININKĖ / JAUNASIS MENININKAS
Aktorius MANTAS BENDŽIUS
Už Berniuko vaidmenį spektaklyje „Pirk dramblį“ (Bad Rabbits, OKT / Vilniaus miesto teatras);
Šokėjas MARIUS EIDRIGEVIČIUS
Už spektaklio „Vyrsmas“ idėją ir atlikimą (Low Air Vilniaus miesto šokio teatras, Kauno miesto kamerinis teatras);
Scenografai JURGIS PAŠKEVIČIUS ir MONIKA JANULEVIČIŪTĖ
Už scenografiją spektakliui „Jauno žmogaus memuarai“ (Valstybinis jaunimo teatras);
Režisierės ir aktorės ARMANDA RUDELYTĖ, MINGAUDĖ KOTRYNA ZUJUTĖ, VAIVA ONA MAKŪNAITĖ, RUGILĖ JANKAUSKYTĖ
Už dokumentinio spektaklio garsinio pasivaikščiojimo „Iš|m(i)estas“ idėją ir įgyvendinimą (Menų spaustuvė);
Aktorius DOMANTAS STARKAUSKAS
Už Treplevo vaidmenį spektaklyje „Žuvėdra“ (OKT / Vilniaus miesto teatras).
SPEKTAKLIS VAIKAMS IR JAUNIMUI
Spektaklis-žygis BRŪZGYNŲ EILĖS (Teatro istorijos);
Įtraukusis šokio spektaklis neregiams ir silpnaregiams NEREGĖTAS PASAULIS (šokio teatras „Dansema“);
Šviesos ir materijų spektaklis TUNELIS (Klaipėdos lėlių teatras, Liublianos lėlių teatras);
Baletas UŽBURTOS AKYS (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).
OBJEKTŲ IR LĖLIŲ SPEKTAKLIS
APIE PASAULĮ (Vilniaus teatras „Lėlė“);
DEIVIŲ ARCHEOLOGIJA (Stalo teatras, Lvivo lėlių teatras „Ir žmonės, ir lėlės“);
NYKSTANTYS ŽMOGELIUKAI (Kauno valstybinis lėlių teatras);
PASIRINKIMAS (Vilniaus teatras „Lėlė“).
DRAMATURGIJA
ŽYGIMANTAS KUDIRKA
Už dramaturgiją korporatyvinei distopijai / probiotinei ekotopijai balsams „Puikus naujas kūnas“ (Operomanija);
MINDAUGAS NASTARAVIČIUS
Už dramaturgiją spektakliams „Miškelis“ (Klaipėdos jaunimo teatras) ir „Jauno žmogaus memuarai“ (Valstybinis jaunimo teatras);
PAULINA PUKYTĖ
Už dramaturgiją spektakliui „Scilė nori būti žmogumi“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras);
DOVILĖ ZAVEDSKAITĖ
Už dramaturgiją spektakliui „Pirk dramblį“ (Bad Rabbits, OKT / Vilniaus miesto teatras).
SOCIALINIO REZONANSO SPEKTAKLIS
KAUNO ASAMBLĖJA (Nacionalinis Kauno dramos teatras, Porte Parole);
NEMIGA (Žuvies akis);
SIRENŲ TYLA (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
SPEKTAKLIS, KURIS NEĮVYKO (Vilniaus senasis teatras).
BORISO DAUGUVIEČIO AUSKARAS už naujų sceninės išraiškos formų paieškas
Operomanijos prodiuserė ANA ABLAMONOVA;
Audioserialo „Šiaurės miestelis“ kūrybinė grupė: dramaturgės BIRUTĖ KAPUSTINSKAITĖ ir TEKLĖ KAVTARADZĖ, režisierius RIČARDAS MATAČIUS, prodiuserė RASA KREGŽDAITĖ;
Meno ir mokslo laboratorijos ir Urbanistinio draustinio renginių ciklo MMLAB erdvėje autoriai: režisierius, aktorius PAULIUS MARKEVIČIUS, prodiuserė RUSNĖ KREGŽDAITĖ;
Dramaturgė GABRIELĖ LABANAUSKAITĖ.
Prieš apdovanojimų ceremoniją – pokyčių nuojauta
Šiais metais „Auksinių scenos kryžių“ nominacijoje yra ir šiek tiek pasikeitimų. Pavyzdžiui, sugrąžinta dramaturgijos ir aktorių ansamblio nominacija. Taip pat režisūros kategorijoje pastebimi ne tik didelės formos ir vyresniosios kartos režisierių spektakliai, bet ir kameriniai bei jaunųjų kūrėjų pastatymai. Atsirado iki šiol niekada neegizistavusi socialinio rezonanso spektaklio nominacija.
Apdovanojimus šiais metais ėmėsi režisiuoti viena trijų LNDT meno vadovų – Antanas Obcarskas. Pats režisierius LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“ pabrėžė, kad nenorėtų kartoti tų pačių dalykų, kurie neveikia. Praėjusiais metais „Auksinių scenos kryžių“ ceremonija susilaukė tikrai nevienareikšmiškų vertinimų: scenos kritikai ir profesionalai nebuvo patenkinti apdovanojimų kokybe.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristatė naujus meno vadovus. Antanas Obcarskas / E. Blaževič/LRT nuotr.
„Manau, didžiausia problema su šia švente buvo tai, kad pasimetama, kam ši šventė yra skirta, kam ji kuriama. Kartu su kūrybine komanda įsivardijome, kad šį kartą renginį darome televizijai“, – kalba A. Obcarskas.
Režisierius A. Obcarskas sako, kad apdovanojimai, nepaisant to, kad skirti teatro bendruomenei, neturi būti teatrališki.
„Apdovanojimai turi atrodyti labai gerai ir neturi būti nuobodūs. Teatras turi būti įdomus ir įvairus. Turi būti įdomus visiems“, – dalijasi režisierius.
A. Obcarskas sako nenorįs sukurti renginio, kuris atrodytų taip lyg būtų skirtas tik teatralams.
„Teatras siejasi su įvairiomis gyvenimo sritimis, visuomene labai glaudžiai“, – pabrėžia „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijos režisierius.
