Daugiau kaip prieš 90 metų įkurta Jurbarko ligoninė išgyveno ne vieną sunkų laikotarpį, tarp jų – ir Sveikatos apsaugos ministerijos viena po kitos įgyvendinamas sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijas, bet išliko, išsaugojo svarbiausias funkcijas, o pastaraisiais metais sutelkė stiprią specialistų komandą.
Palengvino finansinę naštą
Viešojoje erdvėje nuolat pasirodo kritinių atgarsių apie medikų darbą – peikti medikus dabar madinga, nors realiai niekas nė neįsivaizduoja, ką reikėtų daryti, jei Jurbarke ligoninės nebūtų. Tokia grėsmė kildavo kaskart, kai tik Sveikatos apsaugos ministerija paskelbdavo naują restruktūrizacijos etapą. Galime tik džiaugtis, kad visų – savivaldybės vadovų, ligoninės administracijos, Seimo nario Broniaus Paužos pastangomis Jurbarko ligoninė išsaugojo pagrindines savo funkcijas – skirtingai nuo daugelio mažųjų savivaldybių ligoninių, tebeturime ir Chirurgijos–traumatologijos, ir Vaikų ligų bei Neurologijos skyrius.
Turime ne tik būtiną naujausią medicininę įrangą, bet ir sutelktą kompetentingą specialistų komandą, kurioje yra ir mokslų daktarų, ir profesorių.
Reikia pripažinti, kad daugelį metų buvę rajono vadovai nematė, ko reikia Jurbarko ligoninei, ir nesistengė padėti pačių įsteigtai viešajai įstaigai. Prieš pora metų prasidėjusi pastatų renovacija ne tik pagerino medikų darbo ir pacientų gydymo sąlygas, bet ir nuėmė nuo mūsų pečių didžiulę finansinę naštą. Apmaudu, kad ne tik daug mokėdavome už ligoninės patalpų šildymą, bet ir kęsdavome šaltį – tekdavo jungtis elektrinius šildytuvus ir antrą kartą tuštinti ligoninės sąskaitą. Šildymo sąskaitos užaugindavo kasmet vis didesnes skolas, todėl nuolat trūkdavo pinigų medicininei įrangai ir darbuotojų atlyginimams.
Dirbdami atnaujintoje ligoninėje labai vertiname Seimo nario Broniaus Paužos rūpestį, nes mums reikėjo didelės pagalbos gaunat valstybės investicijų programos finansavimą ligoninės pastatams atnaujinti. 2014 m. ligoninei buvo skirta 289,6 tūkst. Eur, dar beveik 72 tūkst. Eur pastato stogui ir sienoms apšiltinti, langams ir lauko durims pakeisti paskyrė Jurbarko r. savivaldybė. Pernai Valstybės investicijų programa darbams tęsti skyrė 202,7 tūkst. Eur, Jurbarko r. savivaldybė – beveik 48 tūkst. Eur.
Tačiau ir gavus lėšų pastatams renovuoti, darbai nevyko taip sklandžiai, kaip norėjome ir planavome. B. Pauža buvo pirmasis, kuris nuolat judino savivaldybės administracijos atsakingus darbuotojus ir skubino greičiau suktis rangovus – nuo to, kaip efektyviai ir patikimai įsisavinamos lėšos, priklauso būsimas finansavimas. Pagrindinis darbas – pastato apšiltinimas jau baigtas ir praėjusią žiemą pajutome, kaip tai ekonomiškai naudinga.
Labai tikimės, kad jau ateinančiais metais sutelktomis Seimo nario ir rajono vadovų pastangomis pavyks gauti valstybės investicijų programos finansavimą renovacijai užbaigti. Dar liko įstiklinti balkonus, pakeisti nuo pastato pastatymo neliestą šildymo ir ventiliacijos sistemas, elektros instaliaciją.
Dėmesys – ne tik Vaikų ligų skyriui
Pernai rajono savivaldybė padėjo Jurbarko ligoninei suremontuoti Vidaus ligų skyrių – šio skyriaus patalpos taip pat buvo neliestos nuo ligoninės pastatymo. Kol neuždengėme stogo, negalėjome remontuoti, tačiau dabar jau ir šiame skyriuje galime džiaugtis jaukia aplinka.
Nemažai diskutuojama apie Vaikų ligų skyriaus palatų remontą. Nustebino spaudoje pasirodęs pareiškimas, kad Vaikų ligų skyrius remontuojamas už europarlamentaro Antano Guogos pinigus. Negaliu nepasakyti, kad tai ne politikų, o jurbarkiečio Džeraldo Kiulkaičio, sugebėjusio išjudinti ir sutelkti visuomenę, nuopelnas. Vaikų ligų skyriaus palatų remontui aukojo daugybė žmonių, bet iniciatyvą padėti ligoninei išreiškė ir darbus iki šiol organizuoja būtent D. Kiulkaitis.
Turime prisiminti, kad pirmasis į Vaikų ligų skyrių dėmesį atkreipė Jungtinių Amerikos Valstijų senatorius Richardas Durbinas – už jo motinos Onos Kutkaitės vardo fondo lėšas suremontavome keletą skyriaus palatų ir koridorių. Šiemet sulaukėme UAB „Manvesta“ paramos – Manto Stankevičiaus vadovaujama įmonė padovanojo Vaikų ligų skyriui medicininės įrangos ir buitinės technikos už 2 tūkst. Eur.
Tokio visuomenės dėmesio labai reikėtų ir kitiems ligoninės skyriams, ypač Chirurgijos–traumatologijos skyriui, kuriame gydosi daugiausia žmonių.
Galimybių ribos plečiasi
Pernai Jurbarko ligoninėje gydėsi 4157 pacientai, specialistai konsultavo per 5,2 tūkst. ligonių, atliko beveik 1300 operacijų, kone pusė jų – didžiosios. Ligoninėje dirba 62 gydytojai, per 140 sveikatos priežiūros specialistų.
Mūsų komandą papildo pačios aukščiausios kvalifikacijos gydytojai. Šiemet ligoninėje pradėjo dirbti endokrinologas, profesorius Antanas Norkus, gydytojas echoskopuotojas, medicinos mokslų daktaras Saulius Rutkauskas – tokio lygio radiologo, besispecializuojančio gydyti sąnarių ligas, dar reikėtų paieškoti ir jurbarkiečių išgirtose Kauno ligoninėse.
Ligoninėje pradėjo dirbti gydytoja gastroenterologė A. Spūdienė. Toks specialistas Jurbarkui labai reikalingas. Ateityje, įsigijus papildomą aparatūrą, planuojama dalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Plečiant teikiamų paslaugų prieinamumą konsultacinėje poliklinikoje pradėjo dirbti gydytoja vaikų endokrinologė Sigita Kurklietienė.
Praėjo tie laikai, kai Jurbarko ligoninei trūko specialistų, tačiau ir dabar norėtume jų turėti dar daugiau ir dar geresnių. Tačiau yra objektyvių priežasčių, dėl kurių jauni žmonės vengia įsikurti nedideliuose rajonuose – atsargūs ir įtarūs jie tapo pirmiausia dėl to, kad Sveikatos apsaugos ministerija neapibrėžia mažųjų ligoninių perspektyvų. Vis dėlto dabar, kai jau baigiamas ketvirtasis sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapas, galime lengviau atsikvėpti – pradedame įtikėti, kad didesnių pokyčių artimiausioje perspektyvoje nebenusimato.
Tikimės, kad Jurbarko ligoninė taps patraukli ne tik jauniems gydytojams, bet ir pacientams. Jau dabar daugelis žmonių pripažįsta, kad didžiosiose Kauno ligoninėse jų niekas nelaukia, kad elementarios konsultacijos ten reikia laukti mėnesių mėnesiais, o gydytojų kvalifikacija nedaug kuo skiriasi nuo dirbančių rajono ligoninėse, nes tose pačiose ligoninėse dirbantys kauniečiai atvyksta konsultuoti bei budėti į Jurbarką.
Renkamės modernizavimo kelią
Per 25 šalies nepriklausomybės metus Jurbarko rajone gyventojų sumažėjo daugiau kaip penktadaliu. Gyventojų mažėjimas įtakojo ir ligoninės paslaugų apimtis, tačiau besigydančių taip drastiškai nemažėja – be abejo, dėl to, kad vienų paslaugų poreikiui sumažėjus, pasiūlome naujų, kokybiškesnių. Tai mums leidžia įgyvendinti modernizavimo projektai, kurių lėšomis įsigyjame naujos, kokybiškesnės medicininės įrangos, bei gerėjanti specialistų kvalifikacija.
Vien pernai Jurbarko ligoninė įsigijo ilgalaikio turto už daugiau kaip 88 tūkst. Eur, iš jų per 70 tūkst. Eur buvo skirta medicininei įrangai pirkti. Projektui „Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų gyventojų sergamumo ir mirtingumo nuo kraujagyslių ligų mažinimas“ skirtas Europos Sąjungos finansavimas leido ligoninei įsigyti būtinos reanimacijos įrangos, kardiologijos kabinetui skirtą trečios klasės ultragarso komplektą bei veloergometrijos aparatūrą. Visa ši įranga kainavo per 112 tūkst. Eur.
Ambulatorinių, reabilitacijos, palaikomojo gydymo ir slaugos, priėmimo – skubios pagalbos bei dienos chirurgijos paslaugų infrastruktūrai modernizuoti bei medicininei įrangai įsigyti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ligoninė gavo 1,4 mln. Eur. Naujų liftų įrengimas kainavo beveik 80 tūkst. Eur – džiaugiamės, kad didžiąją dalį lėšų skyrė Valstybės investicijų programa.
Kartu su Tauragės ir Šilalės rajonų ligoninėmis, Tauragės ir Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centrais įgyvendiname informacinės sistemos plėtros projektą. Jo tikslas – elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos sukūrimas, kad ateityje visa informacija apie pacientą būtų prieinama kiekvienam prieigą prie šios sistemos turinčiam gydytojui. Tai labai palengvins specialistų darbą, sumažins biurokratinę naštą, įdiegus elektroninę registraciją bus sudarytos galimybės pacientams greičiau patekti pas gydytojus
Jurbarkas be ligoninės neįsivaizduojamas, todėl mūsų vizija – tapti geriausia regione Europos Sąjungos standartus atitinkančia sveikatos priežiūros įstaiga. Kad tai realu, mums teikia vilties didėjantis pacientų pasitikėjimas ir ligoninėje dirbančių medikų entuziazmas.
Aivaras Šlekys,Jurbarko ligoninės vyriausiasis gydytojas
Puikus gydytojų kolektyvas, gražėjanti ir modernėjanti pati ligoninė.Šito ir norėdamas nepaneigsi.